Žydrė – Lelijinių šeimos augalas

Žydrė (Muscari Mill.)

Lelijinių (Liliaceae) šeimos augalas. Gentyje apie 50 rūšių, paplitusių Vidurio Europoje, Kaukaze, Azijoje. Žiedai mėlyni, violetiniai, melsvi, rečiau balti, nedideli, mažose kekėse. Žydi balandžio—gegužės mėn. Lapai pamatiniai, linijiški, kai kurių rūšių, pavyzdžiui, kekinės žydrės, išauga iš rudens ir žiemoja su jais. Svogūnai kiaušiniški, 4 cm skersmens. .

Kekinė žydrė (M. racemosum (L.) Mill.). Žiedai tamsiai mėlyni, vainiklapių galai balti; žiedynkotis iki 30 cm aukščio. Lapai linijiški.

Kuoduotoji žydrė (M. comosum Mill.). Žiedai gelsvai žalsvi su rausvu vamzdeliu, susitelkę iki 25 cm ilgio kekėje. Žydi gegužės—birželio mėn. Lapai linijiški, siauri.

Plačialapė žydrė (M. latifolium J. Kirk.). Cilindrinės formos žiedyne yra iki 100 žiedų, iš kurių maždaug 70 tamsiai violetinių ir apie 30 šviesiai violetinių. Žydi balandžio mėn. pabaigoje—gegužės mėn. Lapai lancetiški, 15-17 cm ilgio, 2-3 cm pločio. Žiedynkotis 20-26 cm aukščio. Savaime auga Mažojoje Azijoje.

Žydrės auga saulėtose ir pusiau užpavėsintose vietose. Dauginamos vegetatyviškai ir sėklomis. Derlingoje dirvoje išauga didesni svogūnai ir didesni žiedai. Nepersodintos gali augti tik 2-3 metus. Per tą laiką priauga svogūnų ir pradeda vieni kitus stelbti. Kiekvienais metais vienas svogūnas išaugina 6, kai kurios rūšys iki 10-30 dukterinių svogūnėlių. Svogūnai sodinami rugsėjo mėn. 4-5 cm gylyje 5-7 cm atstumu. Gausiai užmezga ir gerai subrandina sėklas, kurios, jei laiku nesurenkamos, išbyra ir sudygsta sekančių metų pavasarį. Pražysta trečiaisiais metais.

Želdynuose sodinamos grupėse su svogūninėmis gėlėmis. Gražiai atrodo gazonuose, parkuose, skveruose, alpinariumuose.

Daugiau apie Žydrę