Alergijos ir augalai: ar žemė, pelėsis ir žiedadulkės gali erzinti?

Kambariniai augalai ir jų auginimo aplinka neabejotinai gali tapti stiprių alergijų bei kvėpavimo takų dirginimo šaltiniu. Nors dažniausiai kaltinamos pačios gėlės, praktikoje kur kas dažnesni alergenai slepiasi vazono žemėje besiveisiančiame pelėsyje, ant didelių lapų nusėdančiose dulkėse bei augalų išskiriamose sporose.

Paprastas ir detalus alerginių reakcijų paaiškinimas Paprastas paaiškinimas: Mūsų organizmas kartais perdėtai reaguoja į nekenksmingus dalykus, pavyzdžiui, žiedadulkes ar pelėsio dalelytes, sklandančias ore. Įkvėpus šių dalelių, kūnas bando jas „išplauti“ – todėl pradeda bėgti nosis, ašaroja akys ir atsiranda čiaudulys. Jei liečiame alergizuojančias augalo sultis, oda gali parausti ir niežėti. Detalus paaiškinimas: Imuninės sistemos hiperreaktyvumas pasireiškia, kai ore sklandantys alergenai (pavyzdžiui, grybelių mikotoksinai ar žiedadulkių glikoproteinai) patenka į kvėpavimo takus ir susijungia su gleivinėje esančiais IgE antikūnais. Šis ryšys stimuliuoja putliąsias ląsteles (mast cells) masiškai išskirti histaminą ir kitus uždegiminius mediatorius. Dėl šios biocheminės kaskados išsiplečia kraujagyslės, padidėja audinių pralaidumas ir išsivysto alerginis rinitas, astmos paūmėjimas arba kontaktinis dermatitas (liečiant fitotoksiškas augalų ląsteles).

1. Pelėsis ir grybeliai vazono žemėje

Dauguma kambarinių augalų alergijų yra susijusios ne su pačiu augalu, o su per didele drėgme vazone. Kai substratas nuolat perlaistomas ir nespėja išdžiūti (kas, kaip minėta anksčiau, sukelia ir šaknų puvinį), žemės paviršiuje pradeda sparčiai daugintis mikroskopiniai grybeliai, tokie kaip Aspergillus ar Penicillium.

Šie pelėsiai į kambario orą nuolat išskiria milijonus mikroskopinių sporų. Žmonėms, turintiems jautrų imunitetą ar sergantiems astma, šių sporų įkvėpimas sukelia stiprų kosulį, dusulį ir nosies užgulimą. Norint to išvengti, būtina leisti viršutiniam žemės sluoksniui visiškai išdžiūti tarp laistymų, užtikrinti gerą kambario ventiliaciją ir vengti drėgmę sulaikančių dekoratyvinių akmenukų ant substrato paviršiaus.

2. Žiedadulkės ir paparčių sporos

Nors daugelis atogrąžų kambarinių augalų namų sąlygomis nežydi arba gamina sunkias, lipnias žiedadulkes, kurios neskraido ore, yra keletas išimčių. Populiarios žydinčios gėlės, tokios kaip chrizantemos, ramunės ar lelijos, į orą paskleidžia didelius kiekius smulkių žiedadulkių, kurios stipriai dirgina alergiškus žmones.

Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į paparčius (pavyzdžiui, Nephrolepis exaltata). Paparčiai neturi žiedų ir neduoda žiedadulkių, tačiau dauginasi sporomis. Apatinėje jų lapų pusėje susiformuoja rudos pūslelės (sorai), iš kurių į orą išmetami debesys smulkių, dulkes primenančių sporų. Jautriems asmenims šios sporos gali sukelti lygiai tokią pačią alerginę reakciją kaip ir pavasarinis medžių žydėjimas.

3. Dulkės ir augalų išskyros (lateksas)

Augalai su dideliais, plačiais lapais (monsteros, alokazijos, fikusai) veikia kaip natūralūs dulkių gaudytuvai. Ant jų paviršiaus nusėda ne tik buitinės dulkės, bet ir dulkių erkutės bei gyvūnų pleiskanos. Nenuvalius lapų, net menkiausias skersvėjis šias susikaupusias daleles vėl pakelia į orą. Todėl lapų šluostymas drėgna šluoste yra ne tik estetinis, bet ir sveikatos priežiūros klausimas.

Kai kurie augalai, ypač smulkialapis fikusas (Ficus benjamina), per lapų poras į aplinką išskiria mikroskopines latekso daleles. Žmonėms, kurie turi alergiją natūraliam kaučiukui (lateksui), buvimas viename kambaryje su šiuo augalu gali iššaukti stiprų astmos priepuolį ar odos bėrimus, net ir tiesiogiai jo neliečiant.

4. Ekologiška ir saugi priežiūra

Jei namuose yra alergiškų žmonių, kenkėjų kontrolei nerekomenduojama naudoti agresyvių cheminių purškalų (aerozolių), nes jie papildomai dirgina kvėpavimo takus. Saugiausia alternatyva lieka anksčiau aprašytas neemo aliejus (neem oil), kuris laboratoriniuose tyrimuose rodė 90 % efektyvumą prieš kenkėjus. Nors jis turi stiprų kvapą, jis neišskiria lakiųjų sintetinių junginių (VOC), todėl po apdorojimo ir išdžiūvimo yra saugesnis jautriems kvėpavimo takams.

Alergenų šaltinių ir sprendimų palyginimas

Žemiau pateikiama lentelė padės atpažinti pagrindinius kambarinių augalų sukeliamus alergijos šaltinius ir pritaikyti tinkamus sprendimus:

Kambariniai augalai gali būti tiesioginė ar netiesioginė alergijų priežastis. Dažniausiai kvėpavimo takus erzina per drėgnoje vazono žemėje besiveisiantis pelėsis ir jo sporos, ant plačių lapų susikaupusios buitinės dulkės bei specifinių augalų (paparčių, fikusų, žydinčių gėlių) į orą išskiriamos dalelės ir alergenai. Siekiant sumažinti alerginių reakcijų riziką, svarbu palaikyti sausesnį laistymo režimą, apsaugantį nuo pelėsio ir šaknų puvinio, reguliariai valyti augalų lapus bei atsakingai rinktis hipoalergines augalų rūšis, atsisakant stipriai žydinčių gėlių ar lateksą išskiriančių fikusų.