Categories
DAUGIAMETĖS GĖLĖS

Alpinis vaistutis kryžmažiedžių šeimos daugiametis šakniastiebinis augalas

Vaistutis (Arabis L.)

Alpinis vaistutis (A. alpina L.) kryžmažiedžių (Brassicaceae) šeimos daugiametis šakniastiebinis augalas. Savaime auga Sibire, Kaukaze, Vakarų Europoje. Augdamas sudaro ištisą kilimą. Stiebas plaukuotas, 15-20 cm aukščio. Lapai pilkai žalsvi, plaukuoti, susitelkę skrotelėse, pamatiniai kastuviški, stiebiniai bekočiai, strėliškais pamatais, apkabina stiebą, išsilaiko žali po sniegu per visą žiemą. Žiedai balti, tuščiaviduriai, 1,5 cm skersmens, švelnaus medaus aromato.

Gausiai žydi gegužės mėn., apie 35 dienas. Pakartotinai, tačiau negausiai žydi rudenį. Žiedynas — 5-8 cm ilgio kekė. Sėklos apvalios, tamsiai rudos, gerai subręsta. Žiemoja nepridengtas. Pavasarį greit atauga atželia. Graži pilnavidurė atmaina yra A. alpina var. flore pleno hort., turinti žymiai didesnius žiedus — iki 2 cm skersmens. Kekė 12-15 cm ilgio. Užauga 20-25 cm aukščio. Žydi truputį vėliau, negu nepilnaviduris alpinis vaistutis. Sėklų mūsų sąlygose neužmezga. Dauginamas sėklomis, auginiais ir kero dalijimu. Kovo mėn. sėklos sėjamos į dėžutes arba inspektus. Sudygsta po 10 dienų. Sekančiais metais žydi. Auga tiek priesmėlio, tiek priemolio gerai įdirbtoje, išravėtoje dirvoje.

Mėgsta saulėtą vietą, nors pakenčia nedideli pavėsį, tačiau pavėsyje lapai netenka pilko atspalvio, žiedynkotis ištįsta. Jautrus šlapioms dirvoms, žemesnėse vietose per žiemą iššunta. Kadangi greit auga, kereliai sodinami 15-20 cm atstumu. Persodinamas rugpjūčio mėn. pabaigoje. Vienoje vietoje gali augti 10-12 metų. Žiemoja nepridengtas. Tinka alpinariumams, bordiūrams, lysvaitėms, žiedai — puokštėms.

Info: Vaistutis