Ar anturis nuodingas? Ką svarbu žinoti namuose
Anturis yra nuodingas, tačiau svarbu tiksliai suprasti, ką tai reiškia praktiškai namuose. Šis augalas paprastai nekelia pavojaus vien dėl to, kad stovi kambaryje, bet rizika atsiranda tada, kai jo dalys yra kramtomos, ryjamos arba kai sultys patenka ant jautrios odos, į akis ar burną. Toksiškumas siejamas su netirpiais kalcio oksalatais, kurie gali sukelti stiprų gleivinių ir audinių dirginimą
Ar anturis kelia riziką
Taip, anturis gali kelti riziką, bet dažniausiai ji nėra susijusi su pačiu buvimu šalia augalo. Pagrindinis pavojus atsiranda, jei augalo lapai, stiebai ar kitos dalys yra sukramtomos ar praryjamos. Tokiu atveju gali pasireikšti burnos sudirginimas, skausmas, patinimas, seilėtekis ir rijimo sunkumai
Kai kuriuose šaltiniuose pabrėžiama, kad oksalatų kristalai gali dirginti ne tik burną, bet ir odą ar akis. Dėl to anturis laikomas augalu, su kuriuo verta elgtis atsargiai, ypač jei namuose yra mažų vaikų ar smalsių gyvūnų
Svarbu ir tai, kad žodis „nuodingas“ šiuo atveju dažniau reiškia dirginantis ir kenksmingas prarijus, o ne tai, kad augalas yra pavojingas vien stovėdamas kambaryje. Todėl tinkamai laikomas anturis gali būti saugiai auginamas namuose.
Ką žinoti auginant namuose
Auginant anturį namuose, svarbiausia jį laikyti tokioje vietoje, kur jo negalėtų lengvai pasiekti vaikai ar augintiniai. Jei augalas stovi aukščiau, ant lentynos, stovinčiame vazone ar kitoje sunkiau pasiekiamoje vietoje, atsitiktinio kontakto rizika tampa daug mažesnė.
Taip pat verta prisiminti, kad prižiūrint augalą geriau vengti bereikalingo sulčių kontakto su oda. Jei genite, persodinate ar valote pažeistus lapus, po darbo tiesiog nusiplaukite rankas. Jei oda jautri, galima mūvėti pirštines. Tai paprasta prevencija, kuri padeda išvengti nemalonaus dirginimo.
Pats laikymas kambaryje nėra problema, jei augalas nėra naudojamas ten, kur vaikai ar gyvūnai jį nuolat liečia. Kitaip tariant, anturis tinkamas namams, bet jam reikia protingai parinktos vietos.
Saugumas vaikams ir augintiniams
Augintiniams anturis yra aiškiai laikomas toksišku. ASPCA nurodo, kad anturis yra nuodingas katėms ir šunims, o pagrindinė to priežastis – tie patys netirpūs kalcio oksalatai Dažniausi požymiai po sukramtymo yra burnos dirginimas, seilėtekis, vėmimas ir rijimo sunkumai
Vaikams rizika panaši: jei mažas vaikas sukramto augalo dalį, gali atsirasti stiprus burnos dirginimas, skausmas ir patinimas. Poison Control šaltiniai pabrėžia, kad oksalatų kristalai sukelia intensyvų skausmą ir patinimą, ypač burnos srityje
Todėl namuose, kur yra mažų vaikų ar gyvūnų, svarbiausia ne panikuoti, o pasirūpinti prevencija:
- augalą laikyti nepasiekiamoje vietoje;
- neleisti kramtyti lapų ar žiedų;
- po genėjimo ar persodinimo surinkti nukritusias dalis;
- kilus įtarimui dėl prarijimo, stebėti simptomus ir prireikus kreiptis į gydytoją ar veterinarą.
Kaip tinkamai prižiūrėti
Kad anturis būtų sveikas ir nekeltų papildomų problemų, verta jam sudaryti tinkamas augimo sąlygas. RHS nurodo, kad anturiai mėgsta šilumą, ryškią, bet netiesioginę šviesą, didesnę oro drėgmę ir laidų, greitai drenuojantį substratą Gerai prižiūrimas augalas rečiau meta pažeistus lapus ir mažiau reikalauja dažno karpymo ar gelbėjimo.
Laistymas turėtų būti saikingas: žemė neturi nuolat mirkti, bet ir visiškai perdžiūti ilgą laiką nereikėtų. Taip pat svarbu, kad vazone neužsistovėtų vanduo. Tinkama priežiūra naudinga ne tik augalo grožiui, bet ir tam, kad būtų mažiau nudžiūvusių ar nulūžusių dalių, kurias galėtų pasiekti vaikai ar gyvūnai
Jei anturį persodinate ar genite, elkitės paprastai ir saugiai: mūvėkite pirštines, jei oda jautri, venkite liesti akis, o po darbo nusiplaukite rankas. To visiškai pakanka daugumai namų situacijų.
anturis yra nuodingas prarijus ir gali dirginti odą ar gleivines, tačiau vien laikomas namuose jis nėra savaime pavojingas. Didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas vaikų ir augintinių saugumui, o kasdienėje priežiūroje pakanka laikyti augalą nepasiekiamoje vietoje ir vengti kontakto su jo sultimis.