Astras – daugiametis šakniastiebinis augalas

Astras – astrinių šeimos daugiametis šakniastiebinis augalas. Stiebai statūs, nuo 20 iki 150-200 cm aukščio, tvirti. Lapai pražanginiai, pailgi ar lancetiški, sveiki, kartais dantyti, stambūs. Žiedynai – graižai, susitelkę į sudėtinius žiedynus: šluoteles, skėčius arba skėtiškas kekes. Žiedynų būna pavienių – nuo 1,5 iki 6-8 cm skersmens. Liežuviški žiedai balti, rožiniai, alyviniai, raudoni, purpuriniai, violetiniai. Viduriniai graižo žiedai vamzdiški, geltoni. Vaisius-lukštavaisis.

Žinoma daugiau nei 200 rūšių, paplitusių Europos, Azijos ir Amerikos žemynuose. Tarybų Sąjungoje auga 26 astrų rūšys. Lietuvoje savaime auga 1 rūšis, plačiau auginamos 6-8 introdukuotos rūšys. Pagal žydėjimo laiką astrai skirstomi į pavasarinius, vasarininius ir rudeninius. Pavasarį žydintys astrai

Alpinis astras.

Paplitęs Vidurio Europos, Kaukazo, Vakarų Sibiro, Balkanų, Mažosios Azijos ir Siaurės Amerikos kalnų ganyklose, slėniuose.

Augalas žemaūgis, 20-30 cm aukščio. Skroteliniai lapai pilkai žali, dekoratyvūs. Žiedstiebiai tvirti, lapoti. Jauno augalo graižas 5-6 cm skersmens. Senesnio augalo žiedynai smulkūs, žiedstiebiai ploni, neišlaiko žiedyno, išlinksta.

Dažnesnės veislės: ‘Dunkle Shōne’ žiedai alyviniai, ‘Blechwood’, ‘Frene’ – žiedai šviesiai alyviniai, ‘Alba’ – baltažiedžiai. Alpinis astras žydi birželio mėn., 16-18 dienų. Vaisiai subręsta birželio pabaigoje-liepos pradžioje. Žiemoja nepridengtas. Žydi gegužės-birželio mėn. Peržydėjusių augalų dekoratyvūs lapai.

Andersono astras.

Endemas, augantis Šiaurės Amerikoje. Lapai trumpi, žali; žiedai violetiniai.

Farero astras.

Kilęs iš Alpių ir Himalajų kalnų. Augalas 40-50 cm aukščio. Liežuviški žiedai išsilenkę, violetiniai ar tamsiai alyviniai. Žydėti pradeda anksčiau už alpinius astrus. Stiebai neatsparūs vėjams, todėl šiuos astrus reikia pririšti arba auginti po plėvele. Tinka puokštėms.

Žydrasis astras.

Kilęs iš Himalajų kalnų. Panašus į alpinį astrą, tik už šį kiek aukštesnis ir didesniais graižais. Andersono, Farero ir žydrųjų astrų galėtų būti daugiau auginama. Jie paįvairintų skurdoką pavasarį žydinčių gėlių asortimentą.

Astrai yra šviesamėgiai, gerai auga įvairios mechaninės sudėties sukultūrintose dirvose. Nederlingas dirvas prieš sodinant augalus galima patręšti (1 m² 10 kg perpuvusio mėšlo). Dirvą reikia įdirbti 20-25 cm gyliu.

Prieš žydėjimą ir peržydėjusius astrus naudinga palaistyti mėšlo srutomis. Daugiamečių astrų sensta ir retėja kero vidurys. Todėl kas 3-5 metai juos reikia persodinti. Tada geriau auga ir rečiau serga miltligėmis.

Persodinti galima pavasarį ar ankstyvą rudenį. Sodinama 20-25 cm atstumu (į m² po 16-20 augalų). Dauginama sėklomis, dalijant kerą ir auginiais.

Sėklas sunokina visi pavasarį žydintys astrai; 600-800 sėklų sveria 1 g. Tūkstančiui augalų išauginti reikia 5 g sėklų. Sėjama pavasarį arba ką tik surinktas sėklas (liepos mėn.) tiesiog į lysves.

Sudygsta per 12-14 dienų. Keras dalijamas nuo balandžio mėn. iki spalio pradžios. Tačiau augalai, padauginti sėklomis ar dalijant kerą, nėra monotipiniai, t. y. nevienodai auga, skirtingu laiku žydi.

Todėl geriau dauginti juos auginiais.

Pavasariniai astrai dauginami gegužės-liepos mėn. Auginių, kurie imami iš viršūninių žolinių ūglių (6-7 cm ilgio), įsišaknija 90-95%. Bet kuriuo būdu padauginti žydi antraisiais metais.

Daugiausia astrus pažeidžia pelėdgalvių vikšrai, taip pat miltligės. Sodinama alpinariumuose, gėlių lysvėse, taip pat kartu su kitomis pavasarį žydinčiomis gėlėmis: laibeniais, katpėdėmis, karpatiniais katilėliais, sauleniais ir kt. Pavasarį žydintys astrai tinka puokštėms (vandenyje išsilaiko 6-10 dienų).