Aubretė – daugiametis, šakniastiebinis, visžalis, kiliminis, žemaūgis augalas

Aubretė – bastutinių šeimos daugiametis, šakniastiebinis, visžalis, kiliminis, žemaūgis, 8-20 cm aukščio augalas. Lapai ovalūs, dantyti, smulkūs, pilkai žali. Žiedai maži, įvairių spalvų nuo raudonos iki mėlynos; žiedynas kekiškas. Žydi gegužės-birželio mėn., gausiai ir ilgai, iki 30-50 dienų.

Vaisius – ankštarėlė; sėklos plokščios, rudos, bręsta pamažėle, sunkiai surenkamos. Aubretė paplitusi Europos Rytuose ir Mažojoje Azijoje, nuo pietinės Italijos iki Irano kalnuose. Gentyje 12 rūšių. Mūsų respublikoje visuomeniniuose želdiniuose reta gėlė, tačiau daug kur auginama individualiuose sodybose gėlininkų mėgėjų ir kolektyviniuose soduose.

Dekoratyvi ir peržydėjusi.

Visžalė, atspari žiemai. Rūšys dažnai kryžminasi tarpusavyje. Gėlininkai rūšių ir veislių neizoliuoja, todėl iš sėklų išauginti augalai pražysta įvairiaspalviais žiedais. Apskritai želdiniuose auginamos tik veislės arba įvairiausi tarprūšiniai ir tarpveisliniai hibridai. Juos ir derėtų vadinti hibridinėmis aubretėmis. Auginama ir introdukuotų rūšių, kurios pasižymi dekoratyvumu.

Įvairios veislės skiriasi žiedų spalva, atspalviais, žydėjimo gausumu (tai priklauso nuo kero amžiaus), augimo intensyvumu ir atsparumu žiemos šalčiams. Pavyzdžiui, veislės „Hubert’ žiedai violetiniai, pilnaviduriai, ‘Barker’s Double’ – raudoni, pilnaviduriai.

Darželinė aubretė.

Rūšis hibridinė. Tai įvairios aubrečių hibridinės formos ir veislės; Blue Emperor žiedai dideli, tamsiai violetiniai, mėlyni, žydi ilgai ir išaugina tankų kilimėlį; ‘Carnival’ žiedai violetiniai; ‘Dr. Mules’ augalas 10-16 cm aukščio, žiedal tamsial violetiniai, melsvo atspalvio, aksominiai; ‘Lavendel’- žiedai melsvi; ‘H. Marsball’- tamsiai violetiniai; ‘Lobelia’-vešliai auga ir anksti pražysta mėlynais žiedais; ‘Moerheimii’- žiedai šviesiai rožiniai;

‘Neuling’-žiedai levandų mėlynumo, keras labai vešlus; ‘Rubinkissen’- žiedai rubino spalvos, iš visų veislių anksčiausiai pražysta (8-10 dienų anksčiau), už kitas 10 dienų ilgiau žydi; ‘Tauricola’- žiedai melsvai violetiniai, kilimėlis tvirtas, tankus, 5 cm aukščio; ‘Vesuv’, ‘Rosenteppich’ ir ‘Rotköppchen’- veislių žiedai karmino spalvos; ‘Rosenrot’- rožiniai. Aprašytos veislės žydi gausiai, subrandina sėklas, žiemoja nepridengtos, visžalės.

Paprastoji aubretė.

Ši rūšis ir jos porūšiai paplitę nuo Balkanų iki Mažosios Azijos (Balkanai, Graikija, Mažoji Azija). Vidurio Europoje kultivuojama nuo 1700 m. Augalas 10-12 cm aukščio. Stiebai ploni, prigulę prie žemės. Lapai pilkai žali, smulkūs, ovalus, plaukuoti, išauga tankus kilimėlis. Žiedai iki 1,5 cm skersmens, balti, violetiniai, pavieniai arba purios kekės pavidalo žiedynuose. Žydi balandžio-gegužės mėn., 30-40, net iki 60 dienų. Sėklos sunoksta liepos mėn.

Žiemoja nepridengta, visžalė. Porušio žiedai tamsiai violetiniai. ‘Bougenvillei’ veislės žiedai šviesiai alyvinės spalvos, su oranžine dėmele centre, ‘White Well-balti, Maurice Prichard’- rausvai gelsvi, ‘Red Carpet’- ryškiai raudoni. Kauno botanikos sode didelė aubrečių įvairovė. Čia gryninamos veislės ir atliekama jų rūšių bei veislių introdukcija.

Perspektyvios yra puošnioji  ir olimpinė aubretės.

Aubretės yra sausų, smėlėtų, šiltų, atvirų saulėtų vietų augalai. Gerai auga lengvoje, kalkingoje dirvoje. Žemė turi būti trąši, gerai nudrenuota, bet nesausa. Į sunkią priemolio žemę reikia įterpti kompostinės žemės, smėlio. Labai drėgnose, šlapiose dirvose, taip pat pavėsyje sodinti nepatartina. Iš ūglių neišauga pridėtinės šaknys. Gausiai ir ilgai žydi.

Sodinama anksti pavasarį, 15-25 cm atstumu (1 m² 16 arba 5 kerai). Geriausiai prigyja pasodinti anksti pavasarį. Šių gėlių šaknys silpnos, negiliai pasidriekusios, todėl persodinus ir visą vasarą šias gėles reikia reguliariai laistyti. Kadangi jos jautrios persodinimui, tai kerų nepatartina dalyti (sodinti su visomis šaknimis).

Peržydėjusius, taip pat pradedančius džiūti kupstelius reikia nukarpyti, augalai bus dekoratyvūs visą vegetacijos periodą. Žiemai nereikia pridengti. Literatūros duomenimis, alpinariume toje pačioje vietoje (maži ploteliai po 3-10 kerus) nepersodintos auga 20-25 metus. Be to, veislės rožiniais ir raudonais žiedais dažniausiai ne tokios vešlios ir ne taip ilgai toje pačioje vietoje auga.

Priklausomai nuo klimatinių sąlygų pražysta antrą kartą vasaros pabaigoje-rudens pradžioje. Dauginama sėklomis, žaliaisiais stiebo auginiais ir kero dalimis. Sėklos (2000 jų sveria 1 g) sėjamos iš rudens į inspektą arba pavasarį (kovo arba gegužės mėn.) į dėžutes ar į inspektą, arba tiesiog lysvę. Sudygsta per 7-9 dienas (šiltnamiuose).

Sėjinukai pikuojami, birželio mėn. sodinami į nuolatinę vietą.

Jie pražysta kitais metais. Sėklas galima sėti rudenį arba balandžio mėn. tiesiog į dirvą. Šaknydinama birželio-rugpjūčio mėn. Kerai dalijami rugpjūčio mėn., bet geriau anksti pavasarį. Negalima dauginti durpinėje žemėje.

Auginama alpinariumuose, ant atraminių sienelių, lysvėse, kaip kiliminis visžalis augalas tinka bordiurams. Galima auginti atvirose vietose (mažus plotus). Sodinama įvairių žemaūgių daugiamečių gėlių grupėse. Tik reikia parinkti tokius augalus, kurie nenustelbtų pačių aubrečių.

Įdomus deriniai gali būti su žemaūgėmis gėlėmis: ankstomis, vaistučiais, uoliniais laibeniais ir kitomis rūšimis, spalvotomis karpažolėmis, gvaizdėmis, hutčinzijomis, katilėliais, žemaūgiais vilkdalgiais, kiliminiais flioksais, visžalėmis rudgrūdėlėmis, raktažolėmis, smulkiažiedėmis svogūninėmis ir kitomis daugiametėmis kiliminėmis gėlėmis.

Šaltinis – https://lt.wikipedia.org/wiki/Aubret%C4%97