Augalai, jei tavo namuose visada šešėlis
Jei namuose langai nukreipti į šiaurę, juos užstoja medžiai ar kiti pastatai, arba tiesiog norite apželdinti tamsesnį prieškambarį, daugelis populiarių augalų ištįs arba visiškai sunyks. Sėkmės paslaptis tokioje aplinkoje – rinktis „šešėlio čempionus“, kilusius iš tankių tropinių miškų apatinių ardų, kur jie evoliucionavo išgyventi gaudydami tik šviesos likučius.
1. Zamiokulkas (Zamioculcas zamiifolia / Pinigų medis) Tai absoliutus tamsių erdvių lyderis. Dėl savo unikalių gumbų jis išlaiko vandens atsargas, o jo tvirti, blizgūs, tamsiai žali lapai geba vykdyti fotosintezę net esant minimaliam apšvietimui. Tamsiame kampe zamiokulkas greičiausiai neišleis daug naujų ūglių, tačiau jis išlaikys savo puikią išvaizdą, nenumetęs senų lapų, net kelerius metus.
2. Sansevjera (Sansevieria trifasciata / „Uošvės liežuvis“) Nors sansevjeros puikiai auga ir ryškioje saulėje, jos stulbinančiai gerai prisitaiko prie prasto apšvietimo. Visiškame šešėlyje geriausiai jaučiasi vientisai žalios spalvos (be geltonų kraštų ar margų raštų) veislės. Svarbiausia taisyklė tamsiame kambaryje: laistykite šį augalą ekstremaliai retai, tik tada, kai žemė išdžiūsta visiškai ir pradeda byrėti, nes tamsoje išgarinamas labai mažas vandens kiekis.
3. Aspidistra (Aspidistra elatior) Ne veltui anglų kalba ji vadinama „cast-iron plant“ (ketaus augalu). Tai klasikinis Viktorijos laikų augalas, kuris išgyvendavo prastai apšviestuose salonuose, kur orą teršdavo anglies dūmai. Jos dideli, tamsiai žali, į viršų nukreipti lapai pakenčia ne tik nuolatinį šešėlį, bet ir skersvėjus, temperatūros svyravimus bei nereguliarų laistymą. Tai tobulas didelis augalas šiauriniam kambariui.
4. Skindapas (Epipremnum aureum / Potosas) Jei tamsiam kambariui reikia svyrančio, „džiunglių“ įspūdį kuriančio augalo, skindapas yra geriausias pasirinkimas. Būtent tamsiai žalios (Jade forma) arba šiek tiek margos formos išgyvena geriausiai. Svarbu žinoti, kad giliame šešėlyje margalapės veislės (su geltonais ar baltais dryžiais) praras savo margumą ir taps visiškai žalios – taip augalas gamina daugiau chlorofilo, kad išgyventų prastoje šviesoje.
5. Aglaonema (Aglaonema) Jei norite ne tik žalios, bet ir kitokių atspalvių, aglaonema yra vienas iš nedaugelio margalapių augalų, pakeliančių stiprų šešėlį. Veislės su sidabriniais, raudonais ar rožiniais raštais gerai laikosi vidutiniame ar prastame apšvietime. Jos auga kompaktiškais, krūmo formos kupsteliais, todėl puikiai tinka ant stalų ar žemų komodų.
Svarbiausios priežiūros taisyklės tamsiems namams
Augalų auginimas šešėlyje reikalauja visiškai kitokios laistymo strategijos nei nurodyta ant standartinių priežiūros etikečių.
Sumažintas laistymas (Auksinė taisyklė) Šešėlyje augalai nenaudoja daug vandens fotosintezei, o drėgmė iš vazono garuoja kur kas lėčiau. Jei tamsiame kampe laistysite augalą pagal grafiką „kartą per savaitę“, jo šaknys greitai supūs. Laistykite tik tada, kai viršutiniai 5–7 centimetrai (arba visas vazonas, jei tai zamiokulkas ar sansevjera) yra visiškai sausi.
Lapų valymas nuo dulkių Kai augalas gauna tik 10 % reikalingos šviesos, kiekviena dulkelė ant jo lapų tampa rimta kliūtimi. Dulkių sluoksnis ant zamiokulko ar aspidistros lapų papildomai blokuoja šviesą. Reguliariai, bent kartą per mėnesį, valykite lapus drėgna šluoste arba nuneškite augalą į dušą ir gausiai nuplaukite drungnu vandeniu.
Tręšimo sustabdymas Kadangi augalai šešėlyje beveik neauga, trąšų jiems reikia minimaliai. Jei nuolat tręšite tamsoje stovintį augalą, trąšų druskos susikaups substrate ir nudegins šaknis. Tręškite tik vasarą, naudodami ne daugiau kaip ketvirtadalį ant pakuotės nurodytos normos.
Jei namuose visada šešėlis, rinkitės giliai žalius, tamsių miškų apatinio ardo augalus: zamiokulką, aspidistrą, sansevjerą, skindapą arba aglaonemą. Sėkmės paslaptis tokioje aplinkoje – kardinaliai sumažintas laistymo dažnis (leidžiant žemei gerai pradžiūti), minimalus tręšimas ir reguliarus lapų valymas, kad augalas galėtų absorbuoti ir taip menkus šviesos likučius.