Auginių juodoji kojelė, Rūdys, Septoriozė – Chrizantemų ligos
Auginių juodoji kojelė. Liga aptinkama visuose šiltnamiuose augalų dauginimo auginiais metu. Apatinė auginio dalis, esanti dirvoje, pradeda pūti, puvinys apima vis didesnę auginio dalį ir pagaliau visas auginys supūva — žūva.
Ligą sukelia įvairūs dirvos parazitiniai grybai, bet dažniau už kitus pasitaiko Pythium, Rhizoctonia ir Fusarium genčių grybai.
Kovojant su šia liga, reikia mažiau laistyti, gerai vėdinti patalpas, sergančius ir žuvusius auginius sunaikinti. Prieš sodinant auginius į dirvą, patariama juos trumpam pamerkti į cinebo arba kaptano 0,2-0,3 proc suspensiją. Dirva, į kurią sodinami auginiai, turi būti išdezinfekuota.
Rūdys. Dažniausiai apatinėje, bet kartais ir viršutinėje lapų pusėje, o kai kada ir ant stiebų susidaro 2-5 mm diametro šokoladinės spalvos spuogai. Kitoje lapo pusėje ties spuogais susidaro šviesios dėmės. Smarkiai spuoguoti lapai gelsta ir nudžiūsta.
Ligos sukėlėjas — grybas Puccinia chrysanthemi Roze. Jo šokoladinės spalvos spuoguose aptinkamos apvalios arba kriaušės formos uredosporos. Pas mus labai retai sutinkama šio grybo teleutosporų stadija, o ecidiosporos nežinomos. Grybas peržiemoja nukritusiuose spuoguotuose lapuose arba šiltnamio plyšiuose. Daugiausia žalos grybas padaro, kai šiltnamiai blogai vėdinami ir susidaro didelė oro ir dirvos drėgmė.
Kovojant su šia liga, dauginimui reikia atrinkti tik visai sveikus motininius augalus, kasmet keisti auginimo vietą, sodinti augalus ne per tankiai, reguliuoti laistymą, nepadauginti azoto trąšų, purkšti cinebu arba kaptanu taip, kad apsipurkštų apatinės lapų pusės.
Baltosios rūdys. Jos pasireiškia iš pradžių gelsvomis dėmelėmis abiejose lapų pusėse. Vėliau šių dėmelių centrai paruduoja, o apatinėje lapų pusėje susidaro iškilūs spuogeliai, kurie pradžioje būna baltos, o vėliau kakavos spalvos. Subrendę spuogai atrodo lyg apnešti nešvariu miltuotu apnašu. Ligą sukelia grybas Puccinia horiana Henn.
Viena iš svarbiausių kovos priemonių yra sergančių augalų purškimas cinebu arba siera, gerai apipurškiant ir apatinias lapų puses. Stipriai ligos užpultus augalus reikia išrauti ir sunaikinti. Dauginimui reikia atrinkti tik visai sveikus motininius augalus. Šiltnamius dezinfekuoti siera. Auginti atsparias rūdims chrizantemų veisles.
Tikroji miltlige. Chrizantemų lapai, stiebai, o kartais ir žiediniai pumpurai atrodo lyg apibarstyti miltais. Miltuotas apnašas — tai sukėlėjo grybiena su konidijomis. Dėl šios priežasties lapai dažnai išsiraito, deformuojasi ir nudžiūsta. Ligą sukelia grybas Oidium chrysanthemi Rab. Jis išsilaiko motininiuose augaluose konidijų dėka.
Kovojant su šia liga, reikia reguliuoti laistymą, gerai vėdinti šiltnamius, vengti staigių temperatūros svyravimų, sumažinti azoto trąšų kiekį, auginti atsparias miltligei chrizantemų veisles, purkšti karatanu, ftalanu arba dulkinti siera.
Septoriozė. Liga pasireiškia pirmiausia ant apatinių lapų ovališkomis, tamsiai pilkomis koncentriškomis, griežtai apsiribojusiomis 0,5-2 cm dydžio dėmėmis, kurios dažnai tarpusavyje susilieja. Dėmių centrai būna nuberti juodais mažais taškelių išvaizdos grybo piknidžiais. Vėliau pasidaro dėmėti ir vidurinieji lapai. Dėmėti tapai pirma laiko nudžiūsta. Stipriai septorioze sergančių augalų žiedai būna menkaverčiai.
Ligą sukelia grybas Septoria chrysanthemella Sacc. lis plinta su sergančių augalų liekanomis.
Kovojant su šia liga, reikia atrinkti tik visai sveikus motininius augalus, reguliuoti drėgmę, gerai vėdinti šiltnamius, tręšti padidintomis kalio ir fosforo trąšų normomis, dėmėtus lapus skinti ir naikinti, purkšti vario preparatais, cinebu arba kaplanu, auginti atsparias veisles.
Cilindrosporiozės pažeistuose lapuose susidaro tamsiai rudos, šviesiu ratu apjuostos dėmės. Ligos apimti lapai džiūsta, nusvyra žemyn ir lieka kaboti. Ligos sukėlėjas — grybas Cylindrosporium chrysanthemi Ell. et Dearn. Kovos priemonės tokios pat, kaip ir kovojant su septorioze.
Ramuliariozė pasireiškia chrizantemų lapuose netaisyklingomis, iš pradžių pilkai rusvomis, vėliau tamsiai rudomis atsiribojusiomis dėmėmis su šviesiai pilku sporų apnašu. Smarkiai dėmėti lapai nudžiūsta.
Ligos sukėlėjas — grybas Ramularia bellunensis Speg.
Kovos priemonės tokios pat, kaip ir kovojant su septorioze.
Kekerinis puvinys. Ligos pradžioje ruduoja, vysta žiedlapiai, o jų paviršiuje susidaro pilka dulkanti sporų masė. Ligos sukėlėjas nuo lied9 greitai pereina ant stiebų, dėl to pastarieji pūva ir nulinksta.
Ligos sukėlėjas — grybas Botrytis cinerea Fr.
Sklerotinis stiebo puvinys. Ligos požymiai, sukėlėjas ir kovos priemonės.