Bergenija – daugiametis, šakniastiebinis žolinis augalas

Bergenija – uolaskėlinių šeimos daugiametis, šakniastiebinis žolinis augalas. Paplitęs Rytų Azijoje, Sibire, Šiaurės Mongolijoje, Vidurinėje Azijoje. Kalnuose, alpinėse pievose ir ant akmeninių šlaitų tarpsta vešlus sąžalynai. Lapai dideli, odiški, pamatiniai apvalūs arba širdiški. Vainikėlis varpiškas, raudonas, rausvas arba baltas.

Žiedai susitelkę skėčio pavidalo palinkusį purų žiedyną. Žiedynkotis storas, tvirtas, 40-80 cm aukščio. Žydi balandžio-gegužės mėn. Vaisius – dėžutė, atsiverianti ties vidurine siūle. Šakniastiebiuose ir lapuose yra rauginių medžiagų. Vaistinis augalas. Suaugę augalai gerai žiemoja nepridengti.

Respublikos miestų ir kaimo vietovių visuomeniniuose gėlynuose dažnesnė storalapė, retesnė širdžialapė bergenija. Auginama ir darželiuose. Užsienyje išvesta nemažai veislių bei hibridų, besiskiriančių aukščiu, žiedų spalva, lapų išvaizda. Dabar pasaulyje daugiausia auginamos kultūrinės bergenijų formos ir veislės.

Plaukuotoji bergenija.

Kilusi iš Nepalo, Kašmyro, Vakarų Pakistano. Auga alpinėse pievose. Kultivuojama nuo 1819 m. Lietuvoje introdukuota rūšis. Augalas 70-80 cm aukščio. Lapai dideli, plaukuoti, apvalūs, nežiemojantys.

Žiedai rožiniai, jautrūs šalnoms. Žydi balandžio pabaigoje-gegužės mėn. Vaisiai sunoksta birželio mėn. Auginama alpinariumuose.

Širdžialapė bergenija.

Auga Altajuje (prie Teleckojės ežero), Sajanuose, Mongolijoje. Aptinkama kalnynuose ir alpinėse pievose. Kultivuojama nuo 1779 m. Augalas 30-40 cm aukščio. Lapai žiemą žaliuoja, odiški, platūs, širdišku pamatu, apvalūs, mėsingi. Žiedai rausvi, nusvirusiais žiedkočiais.

Žydi nuo gegužės pradžios iki birželio vidurio, 30-35 dienas. Sėklos sunoksta birželio pabaigoje. Vaistinis augalas. Įdomesnės bergenijų veislės: ‘Alba’ – žiedai balti, Robusta rožiniai, augalas 40-50 cm cm aukščio. rūšį patartina auginti tarp retašakių medžių, šlapioje vietoje ir alpinariumuose.

Storalapė bergenija.

Paplitusi Vakarų ir Rytų Sibire, Vidurinėje Azijoje, Šiaurės ant uolų, kalnų šlaituose, ir aukštikalnėse. Europoje kultivuojama nuo 1760 m. Augalas 20-50 cm aukščio. Šakniastiebis miškuose Mongolijoje. Lapai pamatiniai, dideli, beveik apriskiti, tamsiai žali, odiški, blizgantys, apatinė pusė taškuota.

Žiedai varpiški, rausvai purpuriniai (rožiniai), taurelės raudonos; žiedynas – didelė skėtiška šluotelė (iki 25 cm ilgio). Žydi gegužės mėn., apie 50 dienų. Sėklos sunoksta liepos-rugpjūčio mėn. Dekoratyvi visą vegetacijos periodą. Lapai pamatiniai, visžaliai. Vėlai rudenį dažnai įgauna avietinę spalvą. Vaistinis augalas.

Delavajo bergenija.

Paplitusi Himalajuose (2900-3200 m aukštyje). Kultivuojama nuo 1885 m. Introdukuota Lietuvoje. Augalas 60-80 cm aukščio. Žiedai rožiniai. Žydi balandžio pabaigoje-gegužės mėn.

Usūrinė bergenija.

Paplitusi Tarybų Sąjungos Tolimuosiuose Rytuose ant uolėtų šlaitų ir miškuose (kalnuose iki 1800 m aukščio). Europoje kultivuojama nuo 1911 m. Lietuvoje introdukuota rūšis.

Žiedynkotis 20 cm aukščio. Lapai maži, apvalūs, spalvingi rudenį ir žiemą. Žiedai nedideli, rožiškai lelijiniai, vienašalėje kekėje. Žydi balandžio-gegužės mėn., negausiai. Sėklos sunoksta birželio mėn.

Purpurinė bergenija.

Paplitusi Himalajuose ir Vakarų Tibete (3000-4600 m aukštyje). Kultivuojama nuo 1850 m. Augalas 40 cm aukščio. Lapai pailgai ovališki, odiški, žiemą raudonai rudi. Žiedai raudoni. Žydi balandžio-gegužės mėn.

Strečio bergenija.

Paplitusi Afganistane, Vakarų Himalajuose, vidurio ir alpinėje juostoje. Augalas 20-30 cm aukščio. Lapai labai dideli, blizgantys, žali. Ypač daili lapija pavėsyje.

Žiedai baltai rožiniai. Žydi labai anksti (kovo mėn.). Augalas atsparus žiemos šalčiams, bet žiedai jautrūs pavasarinėms šalnoms. Rūšies yra daug porūšių, besiskiriančių žiedų spalva.