Brauno sausmedis, Geltonasis sausmedis, Gauruotasis sausmedis
Brauno sausmedis (L. brownii Carr.). Tai L. sempervirens L. X L. hirsuta Eat. hibridas, žinomas jau nuo 1850 m. Stiebas užauga iki 3 m aukščio. Jauni ūgliai pliki, violetinio atspalvio, padengti pilku apnašu. Lapai tamsiai žali, šviesiai žaliomis, ryškiomis gyslomis, odiśki, plikomis apatinėmis pusėmis, trumpakočiai arba bekočiai, 7-9 cm ilgio ir 6-8 cm skersmens, bukomis viršūnėmis. Žiedinių šakučių lapai žymiai smulkesni, 4-5 cm ilgio ir 2,5-3 cm skersmens, pailgai kiaušiniški, apysmailėmis viršūnėmis; viršutinių lapų pora suaugusi pamatais ir sudaro pailgą ovalą. Žiedai skaisčiai oranžiškai raudoni, 4-4,2 cm ilgio, bekvapiai. Vainikėlis neryškiai dvilūpis.
Vamzdelis apatinėje dalyje truputį išpūstas, vidinėje pusėje trumpai plaukuotas. Piestelė ir kuokeliai iš žiedo truputį išsikišę. Žiedai sutelkti nežymiai vienas nuo kito atitolusiuose menturiuose, kurie sujungti po 3-5 į varpos formos žiedyną. Žiedynai iškilę virš suaugusių pamatais lapų ant 2,5-4 cm ilgio žiedkočių. Žydi birželio-rugsėjo mėn. Vaisiai – apskritos, 0,8-1 cm skersmens, oranžinės uogos, prinokstančios rugsėjo-spalio mėn. Botanikos sode Kaune dera negausiai. Sėklos 0,5 cm ilgio ir 0,3-0,4 cm skersmens, šviesiai geltonos. Lietuvos TSR klimatinėmis sąlygomis šis sausmedis nėra labai atsparus šalčiams. Šaltomis žiemomis smarkiai apšąla. Tačiau pavasarį labai greitai susprogsta ir vasaros viduryje pasiekia 2-2,5 m aukščio. Žydėjimas dėl to nenukenčia. Ypač jautrūs yra jauni augalai, todėl žiemai patartina juos pridengti.
Gerai auga saulėtose ir šiltose vietose bei derlingame dirvožemyje. Sausroms augalas atsparus. Net ir labai sausringais metais apatiniai lapai išlieka žali. Augalas dėl gražios, sodriai žalios lapijos, ryškių, gražios formos žiedų ir visą vasarą trunkančio žydėjimo yra labai puošnus ir todėl, nežiūrint jo jautrumo šalčiams, dekoratyvinėje sodininkystėje gali būti pritaikomas. Dauginamas sėklomis, atlankomis ir labai lengvai žaliomis gyvašakėmis.
Geltonasis sausmedis (L. flava Sims.). Savaime auga Šiaurės Amerikoje. Stiebas silpnai vijoklinis. Jauni ūgliai pliki. Lapai elipsiški, ryškiai žalia viršutine ir melsva apatine puse. Pirmos dvi viršūninių lapų poros suaugusios pamatais. Žiedai oranžiškai geltoni, kvapūs, sukrauti menturiuose. Žiedynai sudaryti iš 1-3 menturių. Žydi birželio mėn. Vaisiai raudonos uogos. Lietuvos TSR sąlygomis šalčiams atsparus. Auginamas ir panaudojamas kaip ir kiti vijokliniai sausmedžiai.
Gauruotasis sausmedis (L. hirsuta Eaton). Savaime auga Kanadoje. Stiebai užauga iki 5 m aukščio. Lapai elipsiški, smailiomis viršūnėmis, 5-11 cm ilgio ir 3-9 cm pločio, tamsiai žalia ir dažnai plaukuota viršutine ir pilkai žalia, pūkuota apatine puse. Pirma, o dažnai ir antra viršūninių lapų pora suaugusi pamatais. Žiedai oranžiškai geltoni, dvilūpiai, bekvapiai, 2-2,5 cm ilgio. Žiedo vamzdelis žemiau vidurio išpūstas, truputį ilgesnis už atbrailą, išorinėje pusėje pūkuotas. Žydi gausiai, birželio mėn. Vaisiai – raudonos uogos, prinokstančios rugsėjo-spalio mėn. Šis sausmedis Lietuvos TSR sąlygomis yra labai atsparus šalčiams ir turėtų būti plačiai auginamas respublikos žaliuosiuose sodiniuose.