Categories
CHRIZANTEMOS Kambarinės gėlės

CHRIZANTEMŲ PRIEŽIŪROS DARBAI

Substratas.

Chrizantemos gerai auga purioje, lengvoje ir derlingoje žemėje. Tinka kompostinės žemės, durpių ir perpuvusio mėšlo mišinys. Šiltnamiuose jos paprastai auginamos durpėse ir substrate, kuriame prieš tai augo daržovės. Visais atvejais pH turi būti 6,2-6,5.

Durpėse augančios chrizantemos turi daugiau šoninių ūglių, jos greičiau auga ir žydi, tačiau lapai būna šviesesni, o stiebai, ypač žiemą, daugiau ištįsę, silpnesni.

Norint chrizantemas auginti žemėje, kurioje prieš tai augo daržovės, reikia ją giliai supurenti. Tręšiama atsižvelgiant į agrocheminės laboratorijos analizes (trąšų kiekiai tokie patys, kaip auginant durpėse).

Sodinimas.

Įsišakniję auginiai sodinami į 10 cm gylio dėžutes, 7-8 cm skersmens vazonus arba į stelažus. Jeigu chrizantemas numatoma auginti vienu stiebu, sodinama 15×15 cm atstumu, o 2-3 stiebais — 17×17 cm arba 20×20 cm atstumais.. Smulkiažiedės chrizantemos sodinamos 25×25 cm ir 30×30 cm atstumais.

Įsišaknijusias chrizantemas reikia laiku persodinti, nes suvėlavus jos ištįsta ir susipina šaknys. Prieš persodinant, reikia gerai palieti. Sodinama tokiu gyliu, kokiu jos augo. Pasodinus gerai palaistoma ir saulėtu oru pirmomis dienomis pritemdoma.

Laistymas.

Chrizantemos mėgsta drėgną substratą. Ypač jas reikia gausiai lieti intensyvaus augimo metu. Kai šiuo laikotarpiu trūksta drėgmės, jos pradeda medėti, žiedai būna menkesnės kokybės. Laistant reikia stengtis neaplieti lapų. Vandens temperatūra turi būti 18–20°C. Gausiai laistant rudenį ir žiemą, kai mažai šviesos, chrizantemos gali pradėti sirgti.

Temperatūra.

Atskirais chrizantemų auginimo laikotarpiais reikalinga skirtinga temperatūra. Augančioms chrizantemoms optimali temperatūra 15-17°C, augant žiedpumpuriams ji turėtų būti 14-16°C, o pradėjus skleistis žiedams sumažinama iki 10-12°C. Esant žemesnei temperatūrai, jos lėčiau vystosi. Pavyzdžiui, ilgesnį laiką esant 13-14°C, žiedpumpurių augimas užsitęsia 25-30 d., o kai šiltnamio temperatūra būna 10°C, chrizantemos gali ir visiškai nepražydėti, nors ir nenustoja augę. Per daug aukštoje temperatūroje augančių chrizantemų būna mažiau pilnaviduriai žiedai, pakinta jų spalva.

Papildomas tręšimas.

Chrizantemos druskų koncentracijai nejautrios, tačiau esant substrate dideliems jų kiekiams, menkiau vystosi šaknys, blogiau įsisavinamos maistmedžiagės ir vanduo.

Gerai išsivysčiusių chrizantemų lapuose būna daug azoto (kai kurių veislių net iki 5%). Jo trūkstant, jauni augalai pradeda medėti, jauni lapai būna smulkūs, gelsvi, o seni ima rausti ir kristi. Tačiau azoto perteklius taip pat kenksmingas. Kai jo per daug, chrizantemų lapai būna tamsiai žali, trapūs, jos vėliau žydi, greičiau vysta ir labiau serga. Vazonuose auginamoms chrizantemoms azoto reikia 2 kartus mažiau, negu augančioms šiltnamio grunte. Įsišaknijusius auginius. sodinant vazonus, substrate turi būti azoto ne daugiau kaip 100 mg/1, o augalams augant, ne daugiau kaip 150 mg/1. Tuo tarpu šiltnamio grunte augančioms chrizantemoms azoto gali būti 200 mg/1. Vegetacijos metu chrizantemas geriau tręšti amoniakiniu azotu, o kraunant žiedpumpurius nitratiniu. Reikia nepamiršti, kad azotas teigiamai veikia tiktai esant pakankamam kiekiui fosforo, kuris spartina žydėjimą, didina atsparumą ligoms. Fosforo trąšos lėtai tirpsta, todėl jomis reikia tręšti prieš sodinimą.

Chrizantemos labai lengvai įsisavina kalį visais metų laikais. Kuo didesnė augalų masė, tuo kalio reikia daugiau. Ypač jis reikalingas tada, kai trūksta šviesos. Labai svarbu, kad pakankamai kalio gautų durpėse arba durpių ir medžio pjuvenų mišiniuose augančios chrizantemos, nes juose kalio būna mažai, o patręšus, jis labai greitai išsiplauna. Tačiau, esant per dideliam kalio kiekiui, blogai įsisavinamas magnis. Trūkstant magnio, ant apatinių lapų atsiranda chlorozė, kartais net ir rudos nekrotinės dėmės, kurios vėliau susilieja ir jie nudžiūsta. Kad chrizantemos geriau įsisavintų magnį, reikia durpes neutralizuoti kreida, sumaišyta su dolomitmilčiais, o papildomai tręšti magnio sulfatu.

Formavimas.

Chrizantemos, priklausomai nuo jų padauginimo laiko ir veislės, pinciruojamos 1-3 kartus arba visiškai nepinciruojamos. Anksti padaugintas (kovo—balandžio mėn.), kad nepradėtų žydėti joms nepalankiomis šviesos sąlygomis, reikia pinciruoti nugnybiant arba nupjaunant (nugnybimas — ūglio viršūnės pašalinimas iki 2 cm ilgio, nupjovimas — iki 5-6 cm ilgio). Nupinciravus ant augalo turi likti ne mažiau kaip 4-6 lapai, iš kurių pažastų išauga šoniniai ūgliai. Skinti auginamos stambiažiedės chrizantemos nugnybiamos vieną kartą ir auginamos su 3-4 stiebais, tačiau norint išauginti didelius, labai dekoratyvius stambiažiedžių chrizantemų žiedus, jas reikia auginti vienu stiebu. Apskritai didelius ir dekoratyvius stambiažiedžių chrizantemų žiedus galima išauginti tik laiku šalinant šoninius

Stambiažiedės ankstyvosios ir vidutinio ankstyvumo chrizantemos antrą kartą pinciruojamos ne vėliau kaip iki birželio pradžios, o vėlyvosios iki birželio pabaigos arba liepos pradžios. Paprastai pirmą kartą pinciruojama kai pasodintos chrizantemos gerai įsišaknija ir būna iki 15 cm aukščio. Antrą kartą pinciruojama joms išaugus iki 20-25 cm. Ankstyvąsias chrizantemų veisles paskutini kartą reikia pinciruoti ne vėliau birželio vidurio, vidutinio vėlyvumo — birželio pabaigos, o vėlyvąsias — liepos pradžioje, kad augalai spėtų išauginti ilgus žiedkočius.

Paprastai ankstyvosios chrizantemų veislės pinciruojamos 1-2 kartus, o padaugintos balandžio pabaigoje ir gegužės mėn. visiškai nepinciruojamos. Vidutinio vėlyvumo veislės taip pat pinciruojamos 1-2 kartus, labai anksti padaugintos 3 kartus, o padaugintos gegužės mėn. nepinciruojamos. Vėlyvosios veislės pinciruojamos 1-3 kartus, o padaugintos gegužės pabaigoje-birželio mėn. nepinciruojamos.

Vazoninės smulkiažiedės chrizantemos, kaip ir stambiažiedės, pinciruojamos 1-3 kartus. Norint išauginti žemai išsišakojusius kerus, jas reikia pirmą kartą pinciruoti 10-15 cm aukštyje. Skynimui auginamoms smulkiažiedėms chrizantemoms vos pradėjęs nusispalvinti centrinis žiedpumpuris pašalinamas, o šoniniai paliekami, kad išaugę žiedai sudarytų skėčio formos žiedyną ir būtų vienodame lygyje. Norint kad žydėtų lapkričio mėn. 1 d., paskutinį kartą pinciruojama rugpjūčio mėn. 10 d.

Skynimas.

Chrizantemos skinamos tiktai visiškai žiedams išsiskleidus. Prieš merkiant į vandenį, žiedkočių galai įskeliami, o apatiniai lapai pašalinami.


Šaltinis: wikipedia