Cinerarijos, Fikai, Gloksinijos, Ortenzijos puolančios ligos

Cinerarijos

Netikroji miltligė. Viršutinėje lapų pusėje atsiranda blyškiai žalsvos, vėliau šiek tiek paraudonuojančios netaisyklingos dėmės. Apatinėje lapų pusėje dėmių vietos apdengtos grybo Bremia lactucae Reg. konidijakočių ir konidiju veja. Ligos pažeisti lapai raukšlėjasi ir nukrinta. Ypač smarkiai dėl ligos nukenčia jauni augalai.

Tikroji miltligė. Ant lapą, lapkočių ir žiedpumpurių atsiranda miltuotas apnašas. Smarkiai apnikti augalai skursta, netenka išvaizdos.

Ligą sukelia grybas Sphaerotheca fusca (Fr.) Blum. Nuo jo kenčia tik cinerarijos, kitą šiltnamio augalą jis neapkrečia.

Rūdys. Ant apatinių lapų pusių geltoni rausvo atspalvio spuogai — uredo teleutosorai. Ligos sukėlėjas— grybas Coleosporium senecionis Fr. Jis aptinkamas ir ant piktžolės žilės (Senecio vulgaris). Ecidžių stadijoje grybas gyvena ant pušų spyglių.

Be kitu kovos priemonių, cinerarijų nereikia sodinti netoli jaunų pušų ir naikinti piktžolę Senecio vulgaris.

Alternariozė. Ant lapų — žalsvai rudos arba įvairaus dydžio (1 mm— 2 cm) dėmės, dažnai susiliejančios ir apimančios didelę dalį lapalakščio. Tokios pat tamsios, tik pailgos dėmės susidaro ant lapkočių ir stiebų.

Ligos sukėlėjas — grybas Alternaria senecionis Neerg. Jis aptinkamas ir sergančių augalų sėklose, taip pat ir jaunuose daiguose.

Kovojant su alternarioze, būtina beicuoti sėklą ir, pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, augalus purkšti vario preparatais, cinebu arba kaptanu.

Fikai

Gleosporiozė. Ant lapų — gelsvai rudos didelės, griežtai atsiribojusios įdubusios dėmės. Dėmėse daug mažą, šviesią taškelių — grybo Gloeosporium elasticae Cke et Man. sporų telkinių. Liga smarkiai plinta, esant staigiems temperatūros svyravimams.

Kovojant su liga, sergančius lapus reikia pašalinti ir sudeginti; fikus purkšti vario preparatais, cinebu arba kaptanu. Nelaistyti jų šaltu vandeniu ir vengti staigių temperatūros svyravimų.

Gloksinijos

Fitoftorozė. Lapai vysta ir guli suglebę ant dirvos arba ant vazonėlio krašto. Lapą pagrindas, lapkočiai ir stiebai paruduoja ir pūva. Kartais liga apima ir gumbus. Nuo šios ligos gloksinijos greitai žūva.

Ligos sukėlėjas — Phytophthora genfies grybai: P. parasitica Dasfur, P. crypfogaea Peth. et Laff. ir kiti.

Kovojant su šia liga, augalus reikia mažai laistyti ir tik drungnu vandeniu, gerai vėdinti šiltnamius, o atšalus orui (nors ir vasarą), šiltnamius reikia pakūrenti. Augalų negalima sodinti į sunkią, pasižyminčią dideliu vandens imlumu dirvą. į sunkesnes dirvas reikia pridėti smėlio. Augalus sodinti negiliai ir pasodinus apipilti apatinę stiebo dalį bei šaknies kaklelį smėliu arba lengva, daug smėlio dalelių turinčia dirva. Nenaudoti tolimesniam auginimui sirgusių augalų gumbasvogūnių.

Ortenzijos

Tikroji miltligė. Dažniausiai ant apatiniu lapu pusių susidaro šviesiai pilkas miltiškas apnašas. Apnašo vietose kitoje lapo pusėje susidaro šviesiai žalios arba gelsvos, vėliau paruduojančios dėmės. Panašios dėmės susidaro ant stiebų ir žiedų. Ligos smarkiau užpulti lapai gelsta ir pirma laiko žūva, žiedai deformuojasi ir taip pat žūva.

Ligą sukelia grybas Microsphaera polonica Siens, konidijų stadijoje — Oidium horfensia Jourst.

Kovojant su šia liga, patariama orfenzijas pakartotinai purkšti karatanu, ftalanu arba dulkinti siera, laikyti jas ne aukštesnėje kaip 20° temperatūroje, vengti staigių temperatūros svyravimų, nepertręšti azoto trąšomis, naikinti smarkiai ligos užpultus lapus.

Rūdys. Ant lapų — geltoni ir rudi spuogai, kuriems subrendus išdulka grybo Pucciniasfrum hydrangeae (B. ef C.) Arfh. uredo ir feleutosporos.

Filostiktozė, askochitozė, septoriozė Šios dėmėtligės pasireiškia ant lapų įvairiomis— rudomis, rausvai rudomis, pilkomis, kartais koncentriškomis dėmėmis. Jų sukėlėjai — grybai Phyllosficfa hydrangeae Ell. et Ev., Ascochyta hydrangeae Arn. ir Sepforia hydrangeae Bizz. Kovojant su šių dėmėtligių sukėlėjais, ortenzijas reikia pakartotinai purkšti vario preparatais, cinebu arba kaptanu ir naikinti smarkiau ligos užpultus lapus.

Mozaika. Lapalakštis išmargintas neryškiomis šviesiai žaliomis, rečiau šviesiai geltonomis netaisyklingos kampuotos formos dėmėmis, išsidėsčiusiomis tarp gyslų. Ligai plintant, dėmės didėja ir net susilieja. Lapo plokštelėje kartais atsiranda ovalinės arba linijų formos išblukimai. Sergančių augalų lapai dažnai būna lengvai banguoti, asimetriški, bet negarbanoti. Stipriai sergantieji augalai susiraitę. Kartais mozaikinio dėmėtumo nebūna, tik išilgai gyslų pastebimi maži pašviesėjimai. Šiuo atveju gyslos sustorėja, lapalakštis susigarbanoja. Lapalakštis gali būti giliai iškarpytas ir įlinkęs net iki vidurinės gyslos.

Tokių augalų žiedai maži ir kiek deformuoti. Stipriau sergantieji augalai nesudaro žiedų.

Ligos sukėlėjas — virusas Hydrangea mosaic virus.

Kovojant su šia liga, sergančius augalus būtina pašalinti. Dauginimui naudoti tik sveikus augalus.