Diemedis: kodėl vieniems veši, o kitiems skursta? 5 dažnos priežastys
Diemedis (dažniausiai Artemisia abrotanum, „southernwood“) vieniems veši, o kitiems skursta, nes tai augalas, kuriam reikia ne „lepumo“, o teisingos vietos: daug saulės, laidžios (net skurdesnės) žemės ir saikingos drėgmės. Kai jam „per gerai“ (per derlinga, per šlapia, per tamsu), jis greitai nusilpsta, išretėja arba iššunta per žiemą.
5 dažnos priežastys (su greita patikra ir sprendimu)
1) Per mažai saulės
Kaip atpažinti: stiebai ištįsta, krūmas „išsiskleidžia“, lapai retesni, mažiau aromato, augalas atrodo pilkšvai–žalsvas ir liūdnas. Dažnai taip būna, kai sodinama pusšešėlyje arba užgožia aukštesni augalai.
Ką daryti: sodink pilnoje saulėje (6+ val.), geriausia – atviroje, vėdinamoje vietoje. Jei jau pasodintas – geriau perkelti pavasarį į šviesesnę vietą, nei bandyti „gelbėti“ trąšomis.
2) Per šlapia / blogas drenažas (Nr. 1 priežastis, kodėl skursta ir išnyksta)
Kaip atpažinti: po lietaus ilgai laikosi šlapia, sunkiai džiūstanti žemė; diemedis gelsta nuo apačios, šakos džiūsta, žiemą/ankstyvą pavasarį dalis kerelio būna „išėjusi“ (iššutusi). Molingose dirvose tai labai dažna.
Ką daryti:
- geriausias sprendimas – pakelta lysvė arba sodinimas į žvyro/smėlio pagerintą vietą,
- venk laistymo „iš įpročio“: diemedis geriau pakelia trumpą sausą periodą nei užmirkimą,
- vazone: rinkis didelę drenažo skylę ir labai laidų mišinį (daug mineralinės frakcijos).
3) Per derlinga žemė ir per daug azoto (mėšlas, gausios trąšos)
Kaip atpažinti: daug minkštų, sultingų ūglių, krūmas „išsipučia“, bet vėliau greitai išgula, prastėja aromatas, o po žiemos daugiau nušąla. Kartais atrodo, kad „augo puikiai“, bet kitais metais skursta – nes per minkšti ūgliai prastai peržiemoja.
Ką daryti: diemedžiui dažniausiai užtenka komposto labai saikingai (ar net visai be jo), o trąšas naudok tik jei dirva itin skurdi ir augalas akivaizdžiai badauja. Jei jau „pertręštas“ – kitą sezoną netręšk, o žemę praskiesk struktūra (smėlis/žvyras) ir gerink drenažą.
4) Netinkamas genėjimas (laikas ir stiprumas)
Kaip atpažinti: krūmas apačioje plikas, viršus ilgas, išsikraipęs; arba po rudeninio nukirpimo pavasarį atželia silpnai. Diemedis linkęs „sumedėti“, todėl be formavimo greitai praranda gražią formą.
Ką daryti teisingai:
- pagrindinį genėjimą daryk pavasarį, kai aišku, kas peržiemojo (taip mažiau rizikos nušaldyti),
- kasmet lengvai trumpink ir skatink šakojimąsi, bet venk kirsti giliai į seną, visiškai sumedėjusią dalį, jei nematai gyvų pumpurų,
- vasarą gali lengvai pakirpti viršūnes, kad krūmas būtų tankesnis.
5) Žiemos sąlygos: drėgna žiema + užmirkimas + vėjas (ne vien šalčio klausimas)
Kaip atpažinti: per vasarą augalas padorus, bet po žiemos staiga „pajuoduoja“, iššunta arba lieka tik keli gyvi ūgliai. Tai ypač nutinka, kai žiemą vieta šlapia, o pavasarį vanduo užsistovi.
Ką daryti:
- rinkis vietą, kur nesikaupia vanduo (ne įdubą),
- mulčiuok ne „šlapia ant šlapio“: geriau lengvas mineralinis mulčias (žvyras) nei storas šlapias organinis sluoksnis, jei vieta linkusi užmirkti,
- jei tavo sklype sunkios žiemos ir molis – realiai diemedis dažnai geriau jaučiasi pakeltoje, laidžioje lysvėje.
Greita 1 minutės diagnostika
- Jei auga pusšešėlyje → pirma įtark šviesą.
- Jei dirva molinga ir po lietaus šlapia → pirma įtark drenažą.
- Jei „lepini“ trąšomis/mėšlu → pirma įtark per daug azoto.
- Jei rudenį smarkiai nukirpai ir po žiemos nunyko → pirma įtark genėjimo laiką + žiemos drėgmę.