Eglūno (Tamarix) auginimo ir priežiūros vadovas

Eglūnai priklauso Tamarix genčiai. Tai lapuočiai krūmai arba maži medžiai, pasižymintys smulkiais, žvyniškais lapais ir grakščiai svyrančiomis šakomis. Dėl tokios struktūros augalas atrodo labai lengvas ir dekoratyvus visą sezoną, o žydėjimo metu tampa vienu ryškesnių sodo akcentų. RHS apibūdina Tamarix kaip plunksniško efekto lapuočius krūmus ar nedidelius medžius, žydinčius smulkiais rausvais ar baltais žiedais pavasarį, vasarą arba ankstyvą rudenį.

Eglūnas dažniausiai auginamas kaip dekoratyvinis augalas atvirose, saulėtose vietose. Jis vertinamas ne tik dėl išvaizdos, bet ir dėl ištvermės: gali augti skurdesnėje dirvoje, pakenčia vėją, sausresnes sąlygas, o kai kurios rūšys gerai jaučiasi ir arčiau jūros.

Sodinimas

Eglūną geriausia sodinti saulėtoje vietoje. Kuo daugiau šviesos jis gauna, tuo gausiau žydi ir išlaiko gražią, tankesnę formą. Šiam augalui svarbiausia ne itin derlinga žemė, o geras drenažas – eglūnas nemėgsta nuolat užmirkusios dirvos, nes per didelė drėgmė didina šaknų puvinio riziką.

Sodinant verta iškasti duobę, kuri būtų šiek tiek platesnė už šaknų gumulą. Jei dirva sunki, galima ją pagerinti smėliu ar kita drenuojančia medžiaga. Pasodinus augalą, žemę reikia gerai suspausti, palaistyti ir pirmą sezoną stebėti, kad šaknys sėkmingai įsitvirtintų.

Persodinimas

Eglūnas nėra tas augalas, kurį reikėtų dažnai persodinėti. Jis geriausiai jaučiasi, kai nuo pat pradžių pasodinamas tinkamoje vietoje. Dėl to prieš sodinimą verta gerai apgalvoti sklypo vietą: pasirinkti saulėtą, atvirą plotą su laidžia dirva ir pakankamai erdvės augimui.

Jei persodinti vis dėlto reikia, tai geriausia daryti ramybės laikotarpiu – anksti pavasarį arba rudenį, kai oras vėsesnis, o augalas nebeauga taip aktyviai. Persodinant svarbu išsaugoti kuo didesnį šaknų gumulą ir po perkėlimo kelias savaites reguliariai palaistyti.

Tręšimas

Eglūnas nėra labai reiklus maisto medžiagoms. Dažniausiai jam pakanka vidutiniškai derlingos sodo žemės, o pertręšimas net gali pakenkti: augalas ims leisti daug minkštų ūglių, bet žydėjimas gali būti silpnesnis.

Jei dirva skurdi, pavasarį galima patręšti nedideliu kiekiu universalių dekoratyviniams krūmams skirtų trąšų arba kompostu. To paprastai visiškai pakanka visam sezonui. Svarbiausia – nepadauginti azoto, ypač antroje vasaros pusėje.

Genėjimas

Genėjimas yra vienas svarbiausių eglūno priežiūros darbų. Specialistų rekomendacijose pabrėžiama, kad tamariską reikia reguliariai genėti, nes kitaip šakos ima painiotis, augalas praranda formą ir atrodo netvarkingas. Taip pat rekomenduojama šalinti pažeistas, silpnas ir netaisyklingai augančias šakas.

Dažniausiai eglūnas genimas anksti pavasarį, prieš prasidedant aktyviam augimui. Tuo metu pašalinamos sausos, pažeistos ir per tankiai augančios šakos, o prireikus augalas šiek tiek atjauninamas. Jei auginate konkrečią rūšį ar veislę, verta pasitikrinti jos žydėjimo laiką, nes kai kurių eglūnų formavimo stiprumas gali būti derinamas prie to, ar jie žydi ant senesnių, ar ant naujų ūglių.

Paruošimas žiemai

Suaugęs eglūnas paprastai gana gerai prisitaiko prie lauko sąlygų, tačiau jaunus augalus pirmosiomis žiemomis verta papildomai apsaugoti. Rudenį naudinga pamulčiuoti šaknų zoną žieve, kompostu ar durpėmis, kad būtų mažesni temperatūrų svyravimai ir geriau apsaugota šaknų sistema.

Vėjuotose vietose jaunus augalus galima pridengti eglišakėmis arba lengva kvėpuojančia danga. Žiemos pabaigoje verta apžiūrėti, ar šakų nepažeidė šaltis, ir pavasarį atlikti sanitarinį genėjimą. Kai kuriuose auginimo vadovuose nurodoma, kad žiemą priežiūra minimali, o papildomai laistyti reikia tik esant užsitęsusiai sausrai.

Laistymas

Įsitvirtinęs eglūnas laikomas gana atspariu sausrai. Vis dėlto po pasodinimo ir pirmąjį sezoną laistyti reikia reguliariai, kad augalas gerai įsišaknytų. Vėliau laistoma rečiau – dažniausiai tik per ilgesnes sausras arba labai lengvoje, greitai išdžiūstančioje dirvoje.

Svarbu vengti užmirkimo. Nors augalas toleruoja įvairias dirvas, nuolat šlapia ir blogai drenuojama žemė yra viena pagrindinių problemų priežasčių. Būtent dėl to eglūnas geriausiai auga ten, kur vanduo neužsistovi.

Dauginimas

Eglūną galima dauginti auginiais. Vienas dažniausiai minimų būdų – dauginti jaunos augimo fazės, vadinamaisiais minkštaisiais auginiais, vėlyvą pavasarį arba vasaros pradžioje. Tai praktiškas būdas išlaikyti norimos veislės savybes ir greičiau gauti naują augalą.

Auginiai sodinami į lengvą, drėgną, bet laidų substratą, laikomi šviesioje vietoje be tiesioginės kaitrios saulės. Svarbiausia palaikyti tolygią, bet ne per didelę drėgmę. Kai auginiai įsišaknija, juos galima persodinti į atskirus vazonėlius arba paauginti iki sodinimo į nuolatinę vietą.

Ligos ir kenkėjai

Eglūnas dažnai laikomas gana atspariu augalu ir paprastai nėra smarkiai puolamas kenkėjų ar ligų. Kai kuriuose šaltiniuose pabrėžiama, kad tamariskai apskritai retai nukenčia nuo rimtų problemų, tačiau blogai drenuojamoje dirvoje jie gali būti jautresni šaknų puviniui.

Tarp galimų problemų taip pat minimos miltligė, vėžys ir medienos puviniai, ypač jei augalas auga nepalankiomis sąlygomis arba yra nusilpęs. Todėl svarbiausia prevencija – saulėta vieta, gera oro cirkuliacija, neperlaistymas ir reguliarus pažeistų šakų pašalinimas.

Priežiūros kalendorius

Pavasaris

Pavasaris – pagrindinis eglūno priežiūros metas. Šiuo laikotarpiu galima sodinti naujus augalus, persodinti, jei būtina, patręšti nedideliu kiekiu trąšų ir atlikti pagrindinį genėjimą. Taip pat verta patikrinti, ar po žiemos neliko pažeistų ar apšalusių šakų.

Vasara

Vasarą eglūnas aktyviai auga ir, priklausomai nuo rūšies, žydi. Šiuo metu svarbiausia stebėti dirvos drėgmę, ypač pirmųjų metų augalams. Ilgesnių sausrų metu augalą reikėtų palaistyti gausiau, bet ne per dažnai.

Ruduo

Rudenį galima sodinti augalus, jei dirva dar šilta, taip pat pravartu lengvai pamulčiuoti šaknų zoną. Šiuo metu reikėtų nustoti tręšti, kad nauji ūgliai nespėtų pernelyg suminkštėti prieš žiemą.

Žiema

Žiemą priežiūra minimali. Jaunus augalus verta apsaugoti nuo stipresnių šalčių ir vėjo, o esant sausai žiemai be sniego, retkarčiais patikrinti, ar dirva nėra visiškai perdžiūvusi.

DUK

Ar eglūnas mėgsta saulę?

Taip, eglūnas geriausiai auga pilnoje saulėje. Saulėta vieta padeda jam gausiau žydėti ir išlaikyti kompaktiškesnę formą.

Ar eglūnas gali augti prastesnėje dirvoje?

Taip, jis gana pakantus įvairioms dirvoms, jei jos yra laidžios vandeniui. Svarbiausia vengti nuolatinio užmirkimo.

Kaip dažnai reikia laistyti eglūną?

Jaunus, ką tik pasodintus augalus reikia laistyti reguliariai. Įsitvirtinęs eglūnas paprastai laistomas tik per ilgesnes sausras.

Kada geriausia genėti eglūną?

Dažniausiai jis genimas anksti pavasarį, prieš prasidedant aktyviam augimui. Tada pašalinamos sausos, silpnos ir susipynusios šakos.

Ar eglūnas atsparus ligoms?

Dažniausiai taip – tai gana tvirtas augalas. Vis dėlto per šlapioje dirvoje gali kilti šaknų puvinio pavojus, o nusilpusį augalą kartais paveikia grybinės ligos.

Kaip dauginti eglūną?

Dažniausiai dauginama auginiais, ypač minkštaisiais auginiais vėlyvą pavasarį arba vasaros pradžioje.

Ar eglūnas tinka pajūrio sodams?

Taip, eglūnas dažnai laikomas tinkamu atviroms, vėjuotoms ir net kiek druskingesnėms vietoms, todėl jis gerai tinka pajūrio želdiniams.