Epimedis – šakniastiebinis, ūksminis, daugiametis, žolinis augalas

Epimedis – raugerškinių šeimos šakniastiebinis, ūksminis, daugiametis, žolinis, 20-50 cm aukščio augalas. Lapai dvilapiai, trilapiai, odiški, žali, šviesiai žali, tamsiai raudoni, dėmėti, bronzinio atspalvio (priklausomai nuo metų laiko), kai kurių rūšių žaliuoja ir žiemą. Žiedas iš 4 vainiklapių (panašių į nektarines, su pentinu) ir iš 8 spalvingų taurėlapių, forma primena sinavado žiedus; žiedynai-purios šluotelės. Žydi balandžio-gegužės mėn., apie 2-3 savaites. Pavasarį, žydint augalams, labai staigiai priauga naujų ūglių su spalvingais lapais. Sėklas užmezga. Jos sunoksta birželio-liepos mėn.

Medingas augalas.

Žiemoja nepridengtas. Dekoratyvus nuo vegetacijos pradžios iki vėlyvo rudens. Lapų spalva keičiasi net per vegetaciją. Anksti pavasarį labai staigiai išauga liauni, žalsvi, rausvi, juosvu pakraštėliu lapai, o rudenį (iki pat lapkričio mėn.) jie būna ryškios spalvos raudonos, bronzinės ar gelsvos.

Gentyje apie 20 rūšių. Auga Europoje, Azijoje, Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Mažojoje Azijoje, Kinijoje, Japonijoje ir Indijoje. Tarybų Sąjungoje penkios savaiminės rūšys. Lietuvoje auginamos introdukuotos. Žemiau aprašomos epimedžio rūšys ir formos, kurios jau introdukuotos mūsų respublikoje arba galėtų augti mūsų klimato sąlygomis.

Alpinis epimedis.

Paplitęs Alpių rytinėje bei pietinėje dalyje ir Balkanuose. Auga ūksminguose miškuose ir priekalnėse. Europoje kultivuotas iki 1588 m. Augalas 27-35 cm aukščio.

Šakniastiebis storas, horizontalus, iki 0,5 cm skersmens, išaugina daug palaipų. Lapai prie pamato širdiški, apatinė pusė pilkšvai žalia, viršutinė šviesiai žalia, kraštas dantytas. Taurėlapiai tamsiai raudoni. Žiedai maži, rožiniai. Žydi gegužės-birželio mėn., apie 20 dienų. Sėklas užmezga. Priežiūra nesudėtinga. Gali augti įvairioje dirvoje, sausose, laikinai saulės apšviestose ir šiltose vietose. Augalas kiliminis. Augančių saulėtoje vietoje liepos mėn. viršūniniai lapeliai parausta.

Kolchidinis epimedis.

Auga vakarinėje Užkaukazės dalyje drėgnuose, ūksminguose miškuose. Peterburgo botanikos sode pradėtas auginti apie 1842 m. Augalas 25-30 cm aukščio. Stiebas plonas. Lapai šviesiai žali. Žiedai šviesiai geltoni.

Didžiažiedis epimedis.

Kilęs iš Japonijos, Korėjos. Auga dideliais sąžalynais ąžuolynuose (miškuose). Augalas 20 cm aukščio. Lapai maži, be palaipų. Žiedai dideli, primena orchidėjų žiedus, balti. Užsienyje auginamos veislės: ‘Rose Queen’- žiedai rožiniai, ‘Flavescens’- balti, ‘Normale’- raudonai violetiniai, ‘Violaceum’- violetiniai.

Jungo epimedis.

Sodinis hibridas. Kultivuojamas nuo 1846 m. Augalas 15-25 cm aukščio. Lapai dvilapiai, maži, be palaipų. Žiedai balti. Dekoratyvios veislės: ‘Niveum’- augalas 20 cm aukščio, lapai auksinės rudos spalvos, žiedai balti, žvilgantys; ‘Roseum’ – žiedai violetiškai rožiniai, augalas 20 cm aukščio. Galima sodinti su paparčiais, dekoratyvinėmis viksvomis (į 1 m² 7-8 arba 16 kerų).

Korėjinis epimedis.

Paplitęs Tolimuosiuose Rytuose. Augalas iki 20 cm aukščio. Žiedai dideli, iki 4,5 cm skersmens, pavieniai, lelijiniai. Žydi gegužės antroje pusėje, apie 20 dienų. Žiemai atsparus. Tinka bordiurams. Kiliminis augalas. Sėklų nemezga.

Snieginis epimedis.

Augalas 20-30 cm aukščio. Lapai žiemą žaliuoja. Žiedai balti. Žydėti pradeda gegužės antroje dekadoje. Žydi apie 20 dienų. Sėklas užmezga retai. Tinka bordiūrams, geriau auga pavėsyje.

Raudonasis epimedis.

Sodinis hibridas. Europoje kultivuojamas nuo 1850 m. Augalas 30-50 cm aukščio. Be palaipų.

Lapai žaliuoja žiemą. Žiedai dideli, 2,5 cm skersmens, trumpoje kekėje po 20 žiedų, geltoni, taurėlapiai raudoni. Žydi gegužės mėn. antroje pusėje, at m² 12 keru 20 dienų. Mėgsta pavėsį. Sodinama grupėmis