FATSIJA – kambarinė lapinė gėlė

Fatsija (Fatsia Decne et Planch.)

Japoninė fatsija (F. japonica (Thunb.) Decne et Planch., sin. Aralia japonica Thunb., A. sie-boldii hort.). Kilusi iš Japonijos. Aralinių (Araliaceae) šeimos sumedėjęs augalas. Užauga iki 2 m aukščio. Lapai žali, su 7-9 skiautėmis, blizgantys, ilgakočiai. Žiedai neryškūs, gelsvai balti. Vertinama dėl gražios formos lapų. Yra ir margalapių formų.

Dauginama sėklomis ir viršūniniais ūgliais. Iš sėklų išauga gerokai aukštesni augalai negu iš viršūninių ūglių. Sekanti pavasarį iš sėklų išaugusiems vienmečiams sėjinukams nupjaunama viršūnė ir sodinama į drėgną smėlį. Dauginimo dėžė šildoma iš apačios. Įsišakniję ūgliai sodinami į velėninės ir durpinės žemės mišinį (3:2).

Sėklos sėjamos kovo—balandžio mėnesiais į dėžutes ar vazonus į lapinės ir inspektinės žemės mišinį. Geriau sėti šviežias sėklas, nes greičiau ir vienodžiau dygsta.

Persodinama kas antri metai. Tinkamiausias persodinti laikas yra kovo—balandžio mėnesiai. Jauni augalai persodinami kasmet, senesni — kas treji metai. Suaugę augalai sodinami į velėninės, lapinės ir gerai perpuvusios mėšlinės žemės mišinį (2:2:1). Vasarą laistoma gausiai, retkarčiais purškiama, žiemą saikingai, bet reguliariai. Tręšiama karvių ar paukščių mėšlo srutomis du kartus per mėnesį nuo kovo iki spalio mėn.

Gerai auga šviesiuose ir vėsiuose kambariuose. Šiltuose ir tamsiuose kambariuose meta lapus. Žiemą gerai išsilaiko 8-10°C temperatūroje. Vasarą geriau laikyti lauke arba prie atviro lango. Prie lauko sąlygų reikia pripratinti pamažu. Staigiai išnešus į atvirą vietą, pabąla lapai.

Šaltinis: wikipedia