Figmedžių kenkėjai
Šiltnaminis tripsas (Heliothrips haemorrhoidalis Bouchė).
Kenkia azalijoms, paparčiams, palmėms, dracenoms, figmedžiams, rožėms, raktažolėms ir kitiems šiltnaminiams bei kambariniams augalams. Tai mažas, iki 1,5 mm ilgio, tamsiai rudas vabzdys su dviem porornis siaurų spurguotų sparaų. Lervos iš pradžių baltos, vėliau gelsvos, besparnės. Tripsai ir jų lervos gyvena apatinėje lapų pusėje čiulpia augalo sultis. Pažeisti lapai pabąla, ant jų matyti juodų smulkių tai vabzdžio išmatos. Smarkiai pažeisti lapai džiūsta ir krinta.
Kovos priemonės. Augalus purkšti 0,2-0,3% niko-tino bei anabazino sulfatu, pridėjus 0,4% žaliojo muilo, 0,3% chlorofosu, 0,2 % karbofosu arba trichlormetafosu-3.
Minkštasis netikrasis skydamaris (Coccus hesperidum L.).
Pažeidžia daugiau kaip 100 šiltnaminių bei kambarinių augalų rūšių. Dažniausiai kenkia citrusiniams augalams, palmėms, figmedžiams, filodendrams, mirtoms ir oleandroms. Suaugusios patelės nejudrios, plokščios, asimetriškos, iki 4 mm ilgio, nuo gelsvos iki rausvai rudos spalvos. Patelės veda gyvas lervas, kurios pirmomis dienomis šliaužioja augalo paviršiumi, o vėliau prisisiurbia prie augalo ir pradeda maitintis. Gyvena ant lapų, ypač apatinėje pusėje, išilgai pagrindinės gyslos, taip pat ant ūglių ir jaunų šakučių. Patelės ir lervos čiulpia augalų sultis ir užteršia juos lipniomis išmatomis, ant kurių veisiasi saprofitiniai grybai, sukeliantieji suodligę. Pažeisti augalai numeta lapus.
Kovos priemonės. Skydamarius šalinti nuo augalo minkštu šepetuku. Pavasarį, ritantis skydamarių lervoms, purkšti augalus 0,2% karbofosu arba trichlormetafosu-3, po 7— 10 dienų pakartotinai purkšti.
Paprastoji voratinklinė erkutė (Tetranychus urticae Koch).
Kenkia daugeliui dekoratyvinių augalų. Labai dažnai pasitaiko šiltnamiuose ir kambariuose. Suaugusios erkutės siekia apie 0,5 mm ilgio, turi 4 poras kojų, įvairios spalvos — nuo gelsvai žalsvos iki rausvos. Lervos turi 3 poras kojų. Suaugusios erkutės ir lervos gyvena apatinėje lapų pusėje, apraizgo juos plonyčiu voratinkliu ir čiulpia sultis. Pažeisti lapai pabąla, vėliau pagelsta ir pradeda kristi. Smarkiai apniktas augalas neretai žūva.
Kovos priemonės. Purkšti augalus 0,2% karbofoso ir 0,3% efirsulfonato mišiniu, laistyti 0,1% rogoru.