Flioksas – Polemoninių šeimos šakniastiebinis augalas

Flioksas (Phlox L.)

Polemoninių (Polemoniaceae) šeimos šakniastiebinis augalas. Gentyje yra apie 50 rūšių, iš kurių tik viena rūšis — sibirinis flioksas — savaime auga Sibire, Tolimuosiuose Rytuose. Visos kitos rūšys kilusios iš Šiaurės Amerikos.

Arendso flioksas (Ph.Xarendsil hort.). Hibridinės kilmės augalas, gautas iš skėstažiedžio (Ph. divaricata L.) ir šluotelinio (Ph. paniculata L.) flioksų. Stiebas tvirtas, apie 30-35 cm aukščio. Žydi birželio mėn. Želdynuose mažai paplitęs, tačiau “rekomenduotina auginti kaip dekoratyvinį, tinkantį naudoti selekcijai, išvedant naujas, anksti žydinčias šluotelinio fliokso veisles.

Šluotelinis flioksas (Ph. paniculata L.). Labai mėgiamas, gausiai paplitęs miestų bei kaimų gėlynuose. Stiebas stačias, apaugęs pailgais, bekočiais lapais. Žiedai šluotelėse. Yra daugybė veislių, besiskiriančių žiedų spalva ir forma, žydėjimo kero aukščiu ir t. t. Literatūroje kartais visos šluotelinio fliokso veislės sujungiamos ir vadinamos Phlox hortorum Bergmans.

Ankstyvosios veislės, pradedančios žydėti birželio mėn. pabaigoje—liepos mėn. pradžioje: Mio Ruys — 50-55 cm aukščio, žiedai balti; Pamiati Tschkalowa 50-55 cm aukščio, žiedai violetiniai; Wiirtembergia — iki 50 cm aukščio, žiedai rožiniai

Vidutinio ankstyvumo veislės, pradedančios žydėti liepos mėn. viduryje: America — 70–80 cm aukščio, žiedai dideli, šviesiai rožiniai; Apassionata 60-70 cm aukščio, žiedai violetiniai; Feuerspiegel — iki 110 cm aukščio, žiedai gelsvai raudoni; Junyi naturalist — 50-60 cm aukščio, žiedai avietiniai; Lavandenvolke — 100-110 cm aukščio, žiedai šviesiai violetiniai; Schneeberg — 90-100 cm aukščio, žiedai balti; Viking — 60-70 cm aukščio, žiedai šviesiai rožiniai.

Vėlyvosios veislės, pradedančios žydėti rugpjūčio pradžioje: Amarantriese — iki 100 cm aukščio, žiedai purpuriškai violetiniai; KirmesMnder — 100-110 cm aukščio, žiedai balti; Richard Strauss — 60-70 cm aukščio, žiedai violetiniai; SWrot — 80-90 cm aukščio, žiedai raudoni; Sirenevyi posdnii — iki 100 cm aukščio, matiniais, rausvai violetiniais žiedais; Winterm,rchen — 60-65 cm aukščio, žiedai dideli, balti, su nežymiu violetiniu atspalviu.

Flioksai, auginami saulėtoje atviroje vietoje, gausiai žydi, kereliai būna kompaktiški, tačiau greičiau peržydi, o ryškesnių spalvų žiedai dažnai nuo saulės nublunka. Todėl geriau juos auginti dalinai užpavėsintoje vietoje, kad nepasiektų vidurdieni kaitriausi saulės spinduliai.

Tinka vidutinio sunkumo, geros struktūros, derlinga priemolio dirva. Lengvi priesmėlio dirvožemiai netinka, tačiau juos galima pagerinti — primaišyti smulkiai sutrinto molio. Struktūrą pagerina ir organinės trąšos. sunkias priemolio dirvas pridedama smėlio, durpių, o rūgščias, priklausomai nuo rūgštingumo hipsnio, reikia kalkinti (į 1 m2 100-200 g kalkių).

Flioksai mėgsta drėgnesnę dirvą, tačiau per didelė drėgmė, ypač žemesnėse vietose, kur pavasarį užsilaiko stovintis vanduo, jiems netinka. Sausu oru reikia laistyti, geriausia vakare, kad ne taip greitai išgaruotų vanduo. Anksti pavasarį tinka mulčiuoti durpėmis, pūdiniu ar perpuvusiu mėšlu, tai apsaugo dirvą nuo perdžiūvimo.