Gėlių ligos: Piliarožės, Našlaitės, Daugiametės astros
Piliarožės
Rūdys. Apie vidurvasari ant piliarožių lapų, dažniausiai apatinėje jų pusėje, arba ant kitų augalo dalių—stiebo, lapkočių ir taurėlapių atsiranda tamsiai rudi iškilūs ligos sukėlėjo grybo Puccinia malvacearum Mont. teleutosporq spuogeliai. Juose yra teleutosporos, kurios peržiemojusios sudygsta, išaugina bazdiosporas ir tokiu būdu iš naujo vėl apkrečia augalus. Šis grybas neturi pavasarines ecidžių ir vasarinės uredosporų stadijų, būdingų kitų rūšių rūšių sukėlėjams. Stipriai pažeisti lapai nudžiūsta, visas augalas skursta. Liga yra plačiai paplitusi ir piliarožėms padaro daug nuostolių. Infekcijos šaltiniu būna augalų atliekos ir apkrėsta sėkla.
Kovai su rūdimis reikia rinkti tik sveikų augalų sėklas. Stipriai pažeistas augalų dalis, ypač apatinius lapus, nurinkti ir sudeginti. Rudenį šalinti augalų atliekas. Vengti azoto trąšų pertekliaus. Vasarą naudinga piliarožes pakartotinai purkšti 0,5 proc Burgundijos skysčiu arba 0,5 proc cinebo suspensija.
Degligė. Ant lapų atsiranda didelės, ryškiai apsiribojusios rudos dėmės. Ant stiebą ir lapkočių jos taip pat būna ryškios, įdubusios, rudos iki juosvumo. Dėmėse susiformuoja ligos sukėlėjo Colletotrichum malvarum (Br. ef Casp.) Southw grybo sporą krūvelės, kuriomis liga plinta.
Kovai su šia liga vegetacijos metu piliarožes reikia pakartotinai purkšti vario turinčiais preparatais. Rinkti tik sveikų augalų sėklas.
Našlaitės
Rūdys. Pavasarį ant viršutinės lapą pusės atsiranda sustorėjusios blyškiai žalsvos dėmės, o apatinėje lapų pusėje dėmių vietoje susiformuoja geltoni dulkantys ligos sukėlėjo grybo Puccinia violae Schum. ecidžių šešėliai. Ecidėms išdulkėjus, vasarą ant lapą atsiranda rudi uredosporą spuogeliai. Šiuo metu (uredosporoms dulkant) liga labiausiai plinta. Rudeniop vietoj uredosporą spuogelių susiformuoja tamsūs teleutosporą spuogeliai, kurie žiemoja su augalų atliekomis. Pavasarį teleutosporos dygsta ir iš naujo vėl apkrečia našlaites.
Kovojant su rūdimis, rudenį reikia šalinti augalą atliekas, laikytis sėjomainos, vegetacijos metu augalus purkšti vario turinčiais preparatais, cinebo arba kaptano 0,3-0,5% suspensijomis.
Degligė. Ant lapų atsiranda gelsvai rusvos su ryškiai tamsiu apvadu dėmės. Pradžioje jos būna smulkios, apskritos, laikui bėgant didėja ir susilieja. Dėmių paviršiuje susiformuoja smulkūs taškelių pavidalo ligos sukėlėjo grybo Colletotrichurn violaefricoloris Smith guoliai — stromos. Pažeistą našlaičių lapai pirma laiko nukrinta, augalai nusilpsta ir skursta, sumažėja jų dekoratyvinė vertė.
Kad užkirstume kelią šiai ligai, reikia tik pasirodžius pirmiesiems jos simptomams, augalus purkšti vario turinčiais preparatais, rudenį šalinti augalų atliekas.
Daugiametės astros
Tikroji miltligė. Antroje vasaros pusėje iš pradžių ant apatinių, o vėliau ir ant kitų lapų bei stiebų atsiranda baltas aptraukalas. Tai ligos sukėlėjo Erysiphe cichoracearum D. C, f. asteris Jacz. grybiena ir konidijos, kuriomis grybas plinta. Pažeisti lapai pradeda džiūti. Rudenį ant pažeistų augalo dalių susiformuoja juodų mažų taškelių pavidalo kleistokarpiai, kuriais grybas žiemoja.
Kovojant su miltlige, reikia šalinti pažeistas augalo dalis. Pasirodžius pirmiesiems ligos simptomams, augalus pakartotinai purkšti karafanu, ftalanu, vario grupės preparatais arba 0,5 proc bevandenės sodos tirpalu. Be to, dar galima dulkinti siera, tačiau temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18°C. Nesodinti augalų per tankiai, nepertręšti jų azoto trąšomis.