Jurginų kenkėjai

Paprastoji auslinda (Forficula auricularia L.).

Kenkia chrizantemoms, jurginams, gvazdikams, aguonoms, rožėms, flioksams ir kitiems augalams. Aptinkama ir šiltnamiuose. Vabzdžiai rausvai rudos spalvos, jų plėvinius sparnus dengia trumpi antsparniai, pilvelis baigiasi žnyplėmis, kūnas 10-14 mm ilgio. Lervos panašios į suaugusi vabzdį, tiktai be sparnų. Suaugę vabzdžiai ir lervos apgraužia augalų lapus ir žiedlapius, o dieną slepiasi po įvairiomis augalų liekanomis ir žemėje.

Kovos priemonės. Tarp augalų išdėlioti medžių drožlių, samanų, šlapių skudurų, į kuriuos sulindusias auslindas dieną nesunku surinkti.

Pupinis amaras (Aphis fabae Scop.).

Kenkia aguonoms, jurginams, ožekšniams, jazminams ir kitiems augalams. Besparnės patelės matinės, juodos su žalsvu arba rusvu atspalviu, sparnuotos — blizgančios. Amarai čiulpia lapų ir stiebų sultis. Tai migruojantieji kenkėjai. Jų kiaušinėliai žiemoja ant ožekšnio, rečiau putino bei jazmino sakučių. Pavasarį ten pat amarai vystosi, o vasaros pradžioje perskrenda ant minėtųjų žolinių augalų.

Kovos priemonės. Pasirodžius pirmiesiems amarams, augalus purkšti 0,2% nikotino bei anabazino sulfatu, pridėjus 0,4% žaliojo muilo.

Žolinės blakės (Lygus pratensis L., Lygus pabulinus L.).

Kenkia jurginams, ratiliams, chrizantemoms, ortenzijoms, šalavijams ir kitiems augalams. Tai smulkios, apie 6 mm ilgio, žalsvos su rusvu atspalviu, judrios ir baikščios blakės. Suaugusios blakės ir jų lervos paprastai čiulpia lapų ir ūglių sultis, be to, platina virusines augalų ligas. Pažeisti lapai supleišėja, pasidaro skylėti. Butonai dažniausiai neišsiskleidžia, o jeigu išsiskleidžia, tai žiedai būna deformuoti.

Kovos priemonės. Augalus purkšti 0,3 chlorofosu, 0,2 karbofosu arba trichlormetafosu-3.

Paprastoji voratinklinė erkutė (Tetranychus urticae Koch).

Kenkia daugeliui dekoratyvinių augalų. Labai dažnai pasitaiko šiltnamiuose ir kambariuose. Suaugusios erkutės siekia apie 0,5 mm ilgio, turi 4 poras kojų, įvairios spalvos — nuo gelsvai žalsvos iki rausvos. Lervos turi 3 poras kojų. Suaugusios erkutės ir lervos gyvena apatinėje lapų pusėje, apraizgo juos plonyčiu voratinkliu ir čiulpia sultis. Pažeisti lapai pabąla, vėliau pagelsta ir pradeda kristi. Smarkiai apniktas augalas neretai žūva.

Kovos priemonės. Purkšti augalus 0,2% karbofoso ir 0,3% efirsulfonato mišiniu, laistyti 0,1% rogoru.