Kada sodinti alūnes: geriausias metas ir tinkama dirva
Alūnės – vieni universaliausių dekoratyvinių daugiamečių augalų, vertinami ne tik dėl subtilių žiedų, bet ir dėl itin dekoratyvios lapijos. Jos puikiai tinka gėlynų pakraščiams, pavėsingesnėms lysvėms, mišriems želdiniams ar net vazonams. Kad alūnės greitai prigytų ir ilgainiui suformuotų tankius, sveikus kerus, svarbiausia nuo pat pradžių pasirinkti tinkamą sodinimo laiką ir neužmirkstančią dirvą.
Didžiausia klaida auginant alūnes dažniausiai būna ne pats sodinimas, o netinkamos sąlygos po jo. Šie augalai mėgsta drėgmę, tačiau labai blogai reaguoja į nuolat šlapią, užmirkusią žemę, ypač šaltuoju metų laiku . Todėl sėkmę lemia ne tik kada sodinate, bet ir kaip paruošiate vietą.
Tinkamiausias sodinimo laikas
Alūnes geriausia sodinti pavasarį arba ankstyvą rudenį. Būtent tuomet dirva paprastai būna pakankamai drėgna, o temperatūra ne per aukšta, todėl augalai lengviau įsišaknija prieš vasaros karščius ar žiemos šalčius. Praktikoje pavasarinis sodinimas dažnai laikomas saugiausiu, nes augalas turi visą sezoną įsitvirtinti naujoje vietoje.
Rudeninis sodinimas taip pat gali būti labai sėkmingas, jei nepaliekama per vėlai. Svarbu, kad alūnės spėtų suformuoti naujas šaknis iki stipresnių šalnų. Jei sodinate labai karštą vasaros dieną, augalas patirs daugiau streso, todėl tokiu metu reikės daugiau dėmesio laistymui ir apsaugai nuo kaitros.
RHS nurodo, kad alūnės gerai auga gėlynuose ir vazonuose, ypač daliniame pavėsyje, o sodinant svarbu joms užtikrinti tinkamas, stabilias sąlygas . Jei vieta labai saulėta, sodinimą ypač verta planuoti tada, kai orai nėra kaitrūs, kad augalas lengviau prigytų.
Dirvos paruošimas
Alūnėms labiausiai tinka vidutiniškai derlinga, humusinga, bet gerai drenuojama dirva. RHS pabrėžia, kad jos turi augti žemėje, kuri neužsilaiko šlapia, nes nuolatinė drėgmė skatina puvimą . Kiti auginimo šaltiniai taip pat akcentuoja, kad daugiau alūnių žūsta nuo permirkimo nei nuo šalčio .
Prieš sodinimą dirvą verta pagerinti taip, kad ji būtų:
- puri;
- laidi vandeniui;
- išlaikanti saikingą drėgmę, bet ne šlapia;
- papildyta kompostu, jei žemė labai skurdi.
Jei dirva sunki ir molinga, naudinga įmaišyti komposto bei purinančių medžiagų, kad pagerėtų struktūra. Jei vieta linkusi užmirkti, alūnes geriau sodinti pakeltoje lysvėje arba vazone . Tai ypač svarbu žiemą, kai per šlapia žemė joms pavojingesnė nei pats šaltis.
RHS augalų apraše rekomenduojama sodinti maždaug 30–45 cm atstumais į vidutiniškai derlingą, drėgną, bet laidžią dirvą, praturtintą kompostu, kuris gerina tiek derlingumą, tiek drenažą .
Sodinimo eiga
Sodinant alūnes svarbu ne tik iškasti duobutę, bet ir teisingai įstatyti augalą. Kerelio vainikėlis neturėtų būti užkastas per giliai, nes tai gali skatinti puvimą. Augalas turi būti sodinamas tokiame pačiame gylyje, kaip augo vazone, arba labai nežymiai aukščiau, jei dirva sunkesnė.
Sodinimo eiga paprasta:
- Paruoškite purią, laidžią dirvą ir pašalinkite piktžoles.
- Iškaskite duobutę, šiek tiek platesnę už šaknų gumulą.
- Įstatykite augalą ne per giliai.
- Užpilkite žeme ir lengvai prispauskite.
- Pasodinę gerai palaistykite, kad žemė susigulėtų aplink šaknis.
Jei sodinate kelias alūnes, tarp jų palikite pakankamai vietos, kad kerai galėtų plėstis ir būtų gerai vėdinami. Tai svarbu ne tik grožiui, bet ir sveikatai, nes per tankus sodinimas didina drėgmės kaupimąsi tarp lapų ir gali skatinti ligas.
Priežiūra pirmomis savaitėmis
Pirmosiomis savaitėmis po pasodinimo svarbiausia – tolygus drėgmės režimas. Naujai pasodintas alūnes reikia gerai palaistyti, kad jos greičiau įsitvirtintų . Tačiau tai nereiškia, kad žemė turi būti nuolat šlapia. Ji turi būti tolygiai drėgna, bet ne permirkusi .
Laistant verta prisiminti dar vieną svarbią taisyklę: geriau lieti prie augalo pagrindo, stengiantis per daug nešlapinti lapų. RHS pažymi, kad drėgni lapai gali skatinti grybinės kilmės problemas ir puvimą . Dėl to laistymas ties šaknimis yra saugesnis sprendimas nei nuolatinis lapijos merkimas.
Pirmomis savaitėmis taip pat naudinga:
- stebėti, ar augalas nevyto per kaitrą;
- neleisti piktžolėms konkuruoti dėl drėgmės;
- mulčiuoti aplink kerą plonu sluoksniu, bet neužberti vainikėlio;
- neskubėti gausiai tręšti.
Kai alūnė gerai prigyja, ji tampa gana ištverminga ir net gali pakelti trumpus sausesnius laikotarpius geriau nei nuolatinį užmirkimą . Todėl pirmasis etapas svarbiausias būtent įsišaknijimui, o ne intensyviam tręšimui ar formavimui.
Tinkamai pasodintos alūnės ilgainiui tampa vienu patikimiausių dekoratyvinių daugiamečių augalų. Jos puošia lysves ne tik žydėjimo metu, bet ir visą sezoną dėl spalvingų lapų. Jei nuo pat pradžių pasirūpinsite tinkamu laiku, laidžia dirva ir tolygiu drėkinimu, augalai greitai prigis ir kasmet atrodys vis įspūdingiau.
alūnes geriausia sodinti pavasarį arba ankstyvą rudenį, į purią, humusingą ir gerai drenuojamą dirvą . Pirmomis savaitėmis svarbiausia tolygiai laistyti, bet neperdrėkinti, nes užmirkimas joms pavojingesnis nei trumpa sausra .