Kaktusų auginimas

Žeme ir tręšimas

Žinant gamtines sąlygas, kuriose kaktusai auga savo tėvynėje, gali atrodyti, jog jiems nereikia trąšios žemės, nes jie įpratę augti smėlynuose. Bet taip galvoti klaidinga. Kaktusų tėvynės dirvožemyje gausu mineralinių medžiagų, kurios susidaro, dūlėjant uolienoms.

Kaktusai, kaip jau esame minėję, auga nuo Magelano sąsiaurio iki Kanados. Suprantama, kad ir klimato sąlygos, ir dirvožemio sudėtis labai įvairios. Todėl negalima pateikti bendro recepto, kuris tiktų visiems kaktusams, nustatant žemės sudėtį. Reikia tik sudaryti pagrindinį žemių mišinį ir paskui pridėti būtinų elementų, atsižvelgiant į auginamų kaktusų rūšį. Svarbiausia yra tai, kad visiems kaktusams žemė turi būti lengva, akyta, kad vanduo greitai prasisunktų. Žemių mišinys, kurio paviršiuje laikosi vanduo, kaktusams netinka. Be to, kaktusų šaknys nepakenčia puvimo proceso. Geriausiai jiems tinka lapinė, velėninė žemė (2-3 metų pūdinys) ir stambus upės smėlis.

Imant smėlį iš kasvietės, reikia jį kruopščiai perplauti (kol vanduo taps visiškai švarus), kad išsivalytų nepageidaujamos priemaišos. Smėlio vietoje galima naudoti susmulkintą ir persijotą koksą; jis poringas, lengvai praleidžia vandenį ir orą, o tai būtina sveikoms šaknims vystytis. Be to, žemėje turi būti kruopų didumo plytų gabalėlių, prie kurių prikimba jaunų kaktusų šaknelės, medžio anglies gabalėlių, senų sudūlėjusių kalkių ir molio, kurį geriausia imti iš nugriautų pastatų.

Ruošiant kaktusams pagrindinį žemių mišinį, imama lygiomis dalimis lapinės, velėninės žemės ir smėlio, pridedant medžio anglies gabalėlių, kurie apsaugo nuo puvimo, grūstų plytų. 1 kibirui paruoštos žemės pridedama 20 g superfosfato, 5 g kalio chlorido ir viskas gerai sumaišoma. Žemė turi būti drėgna. Sausa žemė sudrėkinama, bet ji neturi būti šlapia. Paėmus saują žemės ir sugniaužus kumštyje, ji turi lengvai subyrėti. Reikia patikrinti ir žemės rūgštingumą: jis turi būti pH 5,6-6,5.

I tokią žemę jau galima persodinti kaktusus. Lapinėms kaktusų rūšims (epifiliumui, zigokaktusui, ripsaliui) reikia pridėti inspektinės žemės, durpių ir išdžiūvusio, trinto galvijų mėšlo (maždaug 10-15% žemės mišinio).

Šiems kaktusams pageidaujamas žemės rūgštingumas pH 4,5-5,5. Juos gera patręšti sudūlėjusiu galvijų mėšlu arba laistyti 1 kartą per 10 dienų vandeniu praskiestomis (1:4) galvijų mėšlo srutomis. Maistingesnę žemę mėgsta ir suaugę echinopsiai. Pavasarį persodinant, galima į žemę primaišyti trinto galvijų mėšlo. Tai paspartins jų gausų žydėjimą. Dygliuotiesiems ir pūkuotiesiems kaktusams pridedama kalkių, kurios reikalingos dygliams ir pūkams susidaryti.

Suaugusiems kolonos pavidalo cereusams reikia molio, kuris sutvirtina jų audinius. Jeigu kaktusus persodiname kas metai ir duodame jiems reikalingą žemės mišinį, jų papildomai tręšti nereikia. Tačiau tuo atveju, kai dėl kokių nors priežasčių jie liko nepersodinti, kartą per dvi savaites vasarą galima juos palaistyti trąša, kurią rekomenduoja chemikas G. Kadatskis:
40 g kalio salietros,
25 g kalio dihidrofosfato,
15 g 20 % superfosfato,
10 kalio sulfato,
9 g kalio chlorido,
1 g magnio sulfato.

Vienam litrui vandens imama 1 g mišinio. Nepatartina kaktusų tręšti paprastomis gėlių trąšomis. Šiose trąšose yra daug azoto, kuris skatina spartų kaktusų augimą. Dėl to išauga silpni, negražūs dygliukai. Tokie kaktusai žiemą, trūkstant saulės šviesos, gali greitai supūti. Negalima tręšti ir silpnai augančių bei tik ką persodintų kaktusų. Retkarčiais naudinga kaktusus palaistyti silpnu kalio permanganato tirpalu.

Norint apsaugoti žemę nuo kenkėjų, reikia ją sterilizuoti. Namų sąlygomis tai daroma šitaip: į katilą, kuriame virinami skalbiniai, įpilama truputį vandens, žemės mišinys suberiamas į maišą, o į vidurį žemės dedama žalia bulvė Maišas su žeme pritvirtinamas prie katilo rankenų taip, kad jis nesiektų vandens. Uždengus dangčiu, katilas statomas ant ugnies. Vandeniui užvirus žemę sterilizuoja garai. Tai trunka pora valandų. (Kai bulvė išvirs, žemė bus sterili. Sterilizuoti žemę reikia ne vėliau kaip tris savaites prieš persodinant kaktusus, kad vėl atgytų mikroorganizmai, reikalingi šaknims vystytis.

Indai

Daugumos kaktusų šaknys būna silpnai išsivysčiusios. Atsižvelgiant į šaknų sistemą, jiems auginti parenkami nedideli indai. Dažnai tenka matyti mažą kaktusiuką, pasodintą dideliame vazone. Tai neteisinga, nes dideliame inde šaknys neįsisavina visos vazone esančios žemės, likusioji jos dalis rūgsta, ir kaktusas žūva.

Dar neseniai buvo paplitusi nuomonė, kad indai kaktusams turi būti tik moliniai, neglazūruoti. Ilgainiui įsitikinta, kad, nuolat garuojant drėgmei, atšąla molinių indų sienelės, o tai kenkia šilumą mėgstantiems kaktusams.

Ištirta, jog mclinių indų sienelių temperatūra 4° žemesnė, negu plastmasinių.

Daugelis mėgėjų sodina kaktusus į vazonus iš organinio stiklo arba polietileno. Tokie indai patogūs ir savo kvadratine forma: juos galima statyti glaudžiai vieną prie kito ir tuo laimima daug vietos, kas labai svarbu kiekvienam kolekcionieriui. Be to, taip sustatytuose vazonuose žemė ilgiau išlieka drėgna, dėl to kaktusus reikia rečiau laistyti.

Naujus molinius vazonus, prieš sodinant kaktusus, reikia kelioms valandoms pamerkti į vandenį, kad jie palaipsniui atiduotų savo drėgmę pasodintiems augalams.

Senus indus reikia gerai išplauti karštu vandeniu su šepečiu.

Persodinimas

Jaunus kaktusus reikia persodinti. kiekvienais metais, suaugusius – kartą per 2-3 metus. 3-5 dienas prieš persodinimą kaktusų nereikia laistyti, kad žemė perdžiūtų ir lengvai atsiskirtų nuo šaknų. Pro skylutę, esančią vazono dugne, pastūmus plona lazdele skylutę dengiančią šukę, vazone esančios šaknys su žeme pasikelia iš indo. Dar galima, prilaikant kaktusą ranka, palenkti vazoną ir lengvai stuktelėti į stalo kraštą.

Indai kaktusams persodinti parenkami, atsižvelgiant į šaknų būklę. Mamiliarijoms, kurių šaknys auga paviršiuje, reikia parinkti plokščius indus. Jei šaknys sveikos ir įsisavino visą inde esančią žemę, imamas vienu numeriu didesnis vazonas. Kartais tenka persodinti į tokio pat dydžio arba net mažesnį vazoną. Tai daroma tuomet, kai šaknys prastai išsivysčiusios arba dalinai supuvusios.

Tokias šaknis reikia nupjauti iki sveikos vietos, o pjūvį apiberti trinta medžio anglimi. Indo dugne esanti skylutė vėl uždengiama šuke. Kad atliekamas vanduo galėtų laisvai išbėgti, skylutę galima šiek tiek padidinti peiliu.

Indo dugne padaromas drenažas iš medžio anglies gabaliukų. Žemė supilama kauburėliu, ant kurio išdėstomos kaktuso šaknys. Kaire ranka prilaikant kaktusą, dešine beriama žemė, o ant jos – 1 cm smėlio sluoksnis. Nuo vazono krašto iki smėlio paviršiaus turi likti ne mažiau kaip 1 cm, kad vanduo laistant neišsilietų. Žemės su smėliu nereikia prispausti; atsargiai padaužius vazonėlį į stalą, žemė susiguli, ir kaktusas nusėda į vietą.

Kaktuso šaknų kaklelis turi būti viršum žemės, nes per giliai įsodintas kaktusas supūva. Smėlis greitai praleidžia vandenį, dėl to šaknų kaklelis nepūva. Augalą nuo puvimo galima apsaugoti, viršutinį smėlio sluoksnį apibarsčius trinta medžio anglimi.

Kad, persodindami kaktusus, nesusižeistume rankų jų dygliais, reikia paimti popieriaus lapą, sulenkti jį keturgubai siaura juostele, apvynioti ja augalą ir persodinant laikyti tik už juostelės galų.

Persodinti kaktusai statomi į nesaulėtą, bet šiltą vietą ir 3-5 dienas nelaistomi, kad užsitrauktų persodinant sužeistos šaknys. Iš karto laistant, sužalotos šaknys gali suputi. Tik pradėjusius augti kaktusus (tai matyti iš jaunos žalsvos viršūnėlės) galima imti gausiau laistyti.

Prieš saulę kaktusus reikia statyti visuomet ta pačia puse. Keisti kaktusų padėtį nepatariama. Į saulę atsuktoje kaktuso pusėje susikaupia sultys, skatinančios žydėjimą. Jei kaktusas sukinėjamas, jis nežydi.

Dažnai tenka matyti kaktusus, pritvirtintus prie lazdelių, paremtus. Tai vadinama ,,kolekcija ant ramentų”. Sveiki kaktusai turi stovėti patys.

Tik persodintus aukštus augalus reikia laikinai pririšti prie lazdelių, kol šaknys įsitvirtina.

Maži vazonėliai saulėje smarkiai įkaista, žemė juose greitai perdžiūva, dėl to žūva jaunos, gležnos šaknelės.

Todėl jaunus kaktusus patariama sodint po kelis į plastmasines arba medines dėžutes.

Tinkamiausias laikas kaktusams persodinti – kovo mėnesio pabaiga – gegužės mėnuo. Jeigu persodinama vėliau, uždelsiamas jau ,,pabudusių” kaktusų augimas, nes jiems reikia laiko įsišaknyti. Žydintys arba sukrautais pumpurais kaktusai persodinami, kai jie nustoja žydėti.