Categories
DAUGIAMETĖS GĖLĖS

Kalankė (Kalanchoe) yra geidžiamas pasirinkimas ieškantiems elegantiškų sukulentų

Kalankė (Kalanchoe) - Kalanchoe gentyje yra daugiau nei šimtas skirtingų augalų rūšių, tačiau tik kelios iš jų reguliariai auginamos.

Kalankė (Kalanchoe) yra geidžiamas pasirinkimas ieškantiems elegantiškų sukulentų

2023-05-03

Kalankė (Kalanchoe) - Kalanchoe gentyje yra daugiau nei šimtas skirtingų augalų rūšių, tačiau tik kelios iš jų reguliariai auginamos.

Pagrindinė iš jų yra mėgstama Kalanchoe blossfeldiana, paprastai vadinama kalankė. Šis daugiametis augalas, panašus į nefrito augalą, kilęs iš Madagaskaro ir pasižymi šukutės formos lapais, kurie apgaubia grakščiai virš žalių lapų išsikišusias žiedų kekes. Šis augalas pasižymi išskirtiniu žydėjimo laikotarpiu, kuris pranoksta kitus sukulentus. Šis nesudėtingai auginamas kambarinis augalas, klestintis sausoje aplinkoje, sulaukė didelio augintojų dėmesio, kuriuos vilioja jo žavūs lapai ir nuolat žydintys žiedai, priklausomai nuo tinkamo apšvietimo.

Kalankė - neskubanti žydinti rūšis, kurioms reikia nuo dvejų iki penkerių metų, kad pasiektų visišką brandą. Šį botaninį brangakmenį, pasižymintį nuostabių atspalvių kaleidoskopu - nuo žavios raudonos iki gražios rausvos, geltonos ir baltos spalvos - galima lengvai įsigyti daugelyje maisto prekių parduotuvių, medelynų ir gėlininkų, ypač šventiniu laikotarpiu. Tačiau naminių gyvūnėlių savininkai turi būti atsargūs ir apgalvoti, kur dėti savo kalankė, nes kiekviena jos dalis yra labai nuodinga tiek katėms, tiek šunims.

Kalankė yra geidžiamas pasirinkimas ieškantiems elegantiškų sukulentų. Kaip ir dauguma šios rūšies augalų, kalankė nereikalauja daug dėmesio, mėgsta gausią saulės šviesą ir lengvai drenuojamą dirvožemį. Regionuose, kur klimatas pakankamai švelnus augti lauke, šis ištvermingas augalas mėgsta smėlingą dirvožemį, kuriame galima tinkamai drenuoti vandenį. Auginant kambaryje, geriausia rinktis kaktusų mišinio žemę, o ryškus netiesioginis apšvietimas užtikrins šio augalo klestėjimą.

Nesvarbu, ar augtų kambaryje, ar lauke, kalankė pasižymi atsparumu įvairioms temperatūroms, išskyrus žiaurias šalnas. Jos žydėjimo ciklas prasideda žiemos mėnesiais užsitęsus nakties tamsai. Atėjus pavasariui, galima mėgautis įspūdingais ryškiais žiedais, kurie tęsiasi ištisas savaites ir gali pasikartoti didžiąją metų dalį, jei tik sumaniai pasirūpinsime šviesos poveikiu.

Kalankė augalas, tikras botaninio atsparumo bastionas, beveik neatsparus kenkėjams ir ligoms. Nors kartais galima susidurti su voratinklinėmis erkėmis, miltlige, tokių ligų pasitaiko retai. Tikras gamtos stiprybės stebuklas.

Kalankė (Kalanchoe) - Kalanchoe gentyje yra daugiau nei šimtas skirtingų augalų rūšių, tačiau tik kelios iš jų reguliariai auginamos.

Kiek šviesos reikia kalankėms?

Botaninis fenomenas - šios floros žydėjimo ciklas - prasideda maždaug šešių savaičių laikotarpiu, kai augalas kasdien būna mažiausiai 14 valandų tamsoje. Po šio laikotarpio, maždaug po keturių Mėnulio ciklų, augalas pradeda nuostabų žydėjimą. Augalas gali nuolat žydėti, jei užtikrinsite, kad žiemą jam būtų tamsu, ir taip atnaujinsite žydėjimo ciklą. Kalankė, garsėjantis savo puošnumu patalpose, yra nepastovus, kuriam reikia daug šviesos, kad žydėtų. Šiai botanikos deivei idealiai tinka erdvė, kurioje gausu natūralios šviesos. Tačiau įspėjame, kad tiesioginiai saulės spinduliai yra pavojingi: jos švelnūs lapai gali nudegti, o žydėjimo potencialas sumažėti.

Tinkamiausia dirva kalankei

Geriausiai kalankė augalas auga gerai drenuotoje ir smėlingoje dirvoje, jei augalas auginamas lauke. Tačiau kambariniams augalams būtina naudoti mišinį, kuris nesulaiko per daug drėgmės. Rekomenduojama naudoti mišinį, kurį sudaro 50 % vazoninės žemės ir 50 % kaktusų mišinio arba 60 % durpių samanų ir 40 % perlito. Be to, sodinant kalanke į molinį vazoną, galima užtikrinti tinkamą drenažą ir išvengti perteklinės drėgmės, nes iš dirvožemio pašalinamas vandens perteklius.

Kiek dažnai reikėtų laistyti kalankės?

Tik nedaugelis rūšių gali varžytis su kalanke atsparumu ir gebėjimu prisitaikyti. Tiems, kurie retkarčiais nesirūpina augalais, šis žaliuojantis stebuklas yra dievo dovana, nes jis klesti net ir minimaliai laistant. Jo poreikiai tokie reti, kad jį reikia laistyti tik kas kelias savaites, o šaltesniais mėnesiais - dar rečiau. Kad išvengtumėte pražūtingo šaknų puvinio, tarp laistymų geriausia leisti dirvai visiškai išdžiūti. Pažymėtina, kad kalanke sultingoji prigimtis leidžia jos lapams kaupti vandenį, todėl šis ištvermingas augalas nenukentės, net jei laistymo grafikas vėluos.

Kokios temperatūros reikia kalankėms?

Kalankė - kuklios kilmės augalas, nereikalaujantis tokios griežtos priežiūros kaip kambariniai augalai. Namų klimatas vaidina svarbų vaidmenį jo augimui, tačiau dėl savo prisitaikymo jis gali augti esant nuo 13-26 laipsnių pagal Celsijų temperatūrai. Nors reikėtų imtis atsargumo priemonių, kad būtų apsaugotas nuo šalčio, kuriant optimalią patalpų aplinką, daugiau nieko nereikia. Kalankė, atsparaus charakterio egzempliorius, nesijaudina dėl oro drėgmės lygio. Botanikos puošnumo pavyzdys, deja, kalankės rūšis pasirodė esanti ne itin tinkamas pasirinkimas auginti lauke regionuose. Ši subtili augalija, kenčianti žemesnėje nei 10 laipsnių temperatūroje ir iškart pasiduodanti ledinei šalčio priespaudai, negali atlaikyti atšiauresnių klimato sąlygų.

Kalankės trąšų poreikis

Trąšos, labai svarbus žydinčių augalų auginimo komponentas, taip pat naudingos kalankei, nors jų apetitas maisto medžiagoms yra menkesnis, palyginti su jų botaniniais broliais. Sodo veislės augalams pakanka nedidelės švelnių trąšų dozės pavasario sezonu, o kambarinės rūšies augalams reikia kas mėnesį tręšti subalansuotu trąšų mišiniu pavasario ir vasaros mėnesiais, o žiemos metu nuo jų susilaikyti. Jei gėlės žydi menkai, veiksminga pakeisti trąšas į daug fosforo turinčias trąšas.

Kalankių veislės

Mūsų botanikos pasaulio žaliuojančiame išsiskiria kaip spindintis brangakmenis, pasižymintis neįvardytų veislių atspalvių kaleidoskopu - nuo ugningos raudonos ir oranžinės iki švelnios rausvos ir baltos spalvos. Miškingoje vietovėje jos paprastai pražysta pavasarį, tačiau tinkamai prižiūrint kambarines veisles galima įtikinti žydėti beveik ištisus metus. Be to, vilioja ir būrys giminingų rūšių, klestinčių kaip žavūs sodo ar namų gyventojai.

Kaip geriausia dauginti kalankę?

Kalankė labai lengva dauginti, ir tai iš tikrųjų naudinga augalo sveikatai. Kai subrendusi kalankė auga, jis augina atžalas, kurios gali būti labai kenksmingos motininiam augalui. Užuot leidę jiems siurbti maistines medžiagas iš subrendusio augalo, galite dauginti atžalas (arba imti stiebo auginius) beveik bet kuriuo metu.

Aštriu ir nepriekaištingu peiliu arba žirklėmis tiksliai ir mikliai nukirpkite tvirtą, nemažo ilgio stiebą nuo išsivysčiusio augalo. Jei naudojamas atžala, atskirkite ją ties ta vieta, kur ji prigludusi prie pagrindinio organizmo. Peilio įpjovimo vieta turi būti palikta išdžiūti kelioms dienoms arba tol, kol stiebas savaime atsistato ir pasidengia elastinga ir raukšlėta išorine dalimi. Persodinkite pjūvį į dirvą, kurios sudėtis tiksliai atitinka motininio pirmtako auginimo sudėtį. Kai pjūvio užaugę galai atsigaus, panardinkite juos į stiprų įsišaknijimo hormoną. Paslėpkite besiformuojantį pjūvį šviesioje, bet įstrižoje šviesoje, neleisdami jam drėkinti; daigas turėtų užaugti per vieną mėnulio ciklą, o tada prižiūrėkite jį taip, kaip prižiūrėtumėte visiškai užaugusią kalankę.

Kalankės auginimas iš sėklų - tai kruopštus ir kantrus darbas, kurį reikia atlikti apgalvotu tempu ir ramiai. Nors šių švelnių augalų dauginimas auginiais yra tikslingesnis būdas, alternatyva - auginti juos iš sėklų - yra naudingas ir ne be privalumų. Ankstyvą pavasarį sėklas pasėkite į akyto mišinio lysvę ir leiskite sėkloms mėgautis saulės šviesa, kol jos kantriai lauks savo laiko sudygti. Švelniai įdėkite indelį į plastikinį drėgmės kokoną ir leiskite sėkloms per dešimt dienų padaryti savo stebuklą. Kai daigai sudygs ir žydės du mėnesius, laikas juos persodinti į atskirus vazonėlius arba pasitikti lauke.

Noriu persodinti kalankę, kaip tai padaryti?

Kalankė, skirtingai nei kitų augalų, kurie mėgaujasi tuo, kad yra uždaryti vazonuose, sodinimo ir persodinimo menas reikalauja subtilaus prisilietimo. Raktas į visavertį augalo potencialo atskleidimą - dažnas persodinimas, kuris skatina optimalų drenažą ir augimą. Rudenį, augalui pražydus, rekomenduojama kasmet persodinti, kad augalas vėl pradėtų augti ir būtų vešlesnis. Kiekvieną kartą persodinant augalą būtina keisti šiek tiek didesnį indą, kad augalo šaknys galėtų augti. Reikia pasirūpinti, kad būtų parinktas indas su geru drenažu; molis yra puikus pasirinkimas dėl savo porėtumo, kuris padeda palaikyti tinkamą sausą dirvožemį.

Kaip pražydinti kalankę?

Tinkamai prižiūrint ir skiriant dėmesį, kalankės ištisus metus gali būti jūsų kuklaus būsto puošmena. Norint atskleisti visą šio botaninio perlo potencialą, labai svarbu, kad jis būtų dosniai apšviestas saulės šviesos. Kad kalankės dažnai žydėtų, jos turi būti apšviečiamos ne mažiau kaip 6-8 valandas. Tačiau trumpėjant dienoms ir įsivyraujant žiemos šalčiui, gilios tamsos periodas tampa labai svarbiu žydėjimo proceso elementu. Kad augalas sukauptų energijos atsargas būsimam žydėjimui, reikia ištverti ne mažiau kaip šešias savaites 14 valandų juodos ramybės.

Paprasčiausiai nupjaunant lapus, galima išgauti begalinį žiedų srautą iš kadaise išleistų augalų. Ir vis dėlto, jei pastebėsite, kad jų žaliuojantys augalai nesugeba pasiekti žiedų pilnatvės, tereikia ieškoti trąšų mišinio, kuriame gausu fosforo, kad augalams suteiktumėte gyvybingumo, būtino kitam žydėjimui, kad jie išleistų gausybę pumpurų.

Didžiausios kylančios bėdos su kalankėmis

Sodininkystės srityje nedaug rūšių gali varžytis su Kalankės lengvumu ir paprastumu. Tačiau net ir patys tvirčiausi augalai nėra atsparūs spąstams, kurie neišvengiamai kyla dėl netinkamos priežiūros. Netinkamas laistymas ir ekstremalios temperatūros poveikis - tai tik kelios iš galimų kliūčių, su kuriomis galima susidurti auginant šį žaliuojantį brangakmenį.

Švelnūs žiedlapiai ir žali lapai, kadaise buvę gyvybingi ir kupini gyvybės, dabar yra su šaltų temperatūrų randais. Tokio žiauraus puolimo padariniai dažnai būna negausūs žiedai ir pažeisti lapai. Norint užtikrinti optimalų augimą ir gyvybingumą, šiems brangiems augalams būtina palaikyti ne žemesnę kaip 10 laipsnių temperatūrą.

Nuo kaitrių saulės spindulių kaitros žalsva augmenijos lapija gali susilpnėti, o kadaise buvę gyvybingi lapai nevilties apimti nuvysti. Deja, būtina užtikrinti, kad šie brangūs augalai būtų apsaugoti nuo tokių slegiančių sąlygų, palaikant mažesnę nei 27 laipsnių temperatūrą.

Augalų gyvybingumas priklauso nuo tinkamo apšvietimo. Dėl šio natūralaus ištekliaus trūkumo lapai būna neryškūs, neryškūs, netekę būdingo blizgaus žalio atspalvio. Ir atvirkščiai, per didelis tiesioginių saulės spindulių kiekis pranašauja nudegusius lapus. Optimaliam augimui užtikrinti kambarinėms kalankėms reikia daug ryškios, netiesioginės šviesos, tačiau reikia būti atsargiems ir vengti pernelyg intensyvios tiesioginės saulės šviesos.

Kalankių bėdas dažnai apsunkina perteklinis laistymas arba neapdairiai pasirinkta dirvos terpė, kurioje laikosi drėgmė. Dėl tokio neapdairumo greitai gali prasidėti šaknų ir stiebų puvinys - liga, kelianti didžiulę grėsmę šiems švelniems augalams. Todėl, jei atsiranda šios ligos požymių, būtina nelaistyti, kol augalas pasveiks.

Skaudi botaninio nusivylimo istorija slypi kalankės nežydėjimo ribose. Šią gėlių tragediją dažnai lemia žiemos prieblandos trūkumas - lemiamas tamsos laikotarpis, kuris atlieka gyvybiškai svarbią užduotį iš naujo nustatyti žydėjimo ciklą. Šiems augalams, kurie yra tikras žiemos miegas, reikalingas nemažas šešių savaičių 14 valandų nakties tamsos laikotarpis, kad ateityje jie klestėtų. Netekę šio itin svarbaus atsinaujinimo laikotarpio, šie subtilūs žiedai pasmerkti nuvysti ir sudžiūti, netekę savo buvusios šlovės.