Kipariso auginimas Lietuvoje
Lietuvoje tikrųjų kiparisų auginimas atvirame grunte yra sudėtingas dėl nepakankamo jų atsparumo šalčiui, todėl dažniausiai jie auginami vazonuose ir žiemoja patalpose. Mūsų 5-6 atsparumo zonose lauke sėkmingiau prigyja tik tam tikri hibridai ar labai apsaugotose vietose pasodinti augalai.
Tikrasis kiparisas (Cupressus) yra kilęs iš šiltesnių kraštų. Atšiaurios lietuviškos žiemos, kai temperatūra nukrenta žemiau minus dvidešimties laipsnių, jiems dažniausiai būna pražūtingos. Dėl to patikimiausias būdas mėgautis šiuo augalu – auginti jį dideliame vazone terasoje ar balkone, o prieš prasidedant stipriems šalčiams perkelti į vėsią ir neįšąlančią patalpą. Lauke bandoma auginti atsparesnius hibridus, tačiau jiems būtina parinkti nuo šiaurės bei rytų vėjų apsaugotą ir saulėtą vietą. Pirmosiomis žiemomis juos reikia kruopščiai dengti orui pralaidžiomis medžiagomis.
Būtina kipariso priežiūra
Pagrindinė kipariso priežiūra apima nuolatinį bei saikingą laistymą, mulčiavimą ir subalansuotą tręšimą spygliuočiams skirtomis trąšomis pavasario ir vasaros metu. Labai svarbu neleisti substratui visiškai išdžiūti, bet tuo pačiu vengti šaknų permerkimo.
Šie spygliuočiai jautriai reaguoja į drėgmės svyravimus. Vasarą vazonuose auginamus augalus tenka laistyti gana dažnai, kartais net kasdien per pačius didžiausius karščius. Augantiems lauke drėgmę išlaikyti labai padeda storas pušų žievės mulčio sluoksnis, kuris kartu saugo šaknis nuo perkaitimo. Tręšti rekomenduojama pradedant balandžio mėnesiu ir baigiant rugpjūčio viduriu – taip augalas spės medėti ir sėkmingai pasiruoš žiemos ramybės periodui.
Kipariso auginimas
Kiparisams reikalingas gerai drenuotas, silpnai rūgštus arba neutralus dirvožemis ir maksimaliai saulėta vieta. Pavėsyje šie augalai praranda savo tankią formą, išsistiebia ir tampa pastebimai retesni.
Šaknų sistemos sveikata tiesiogiai priklauso nuo dirvos pralaidumo vandeniui. Sodinant į vazoną būtina formuoti drenažo sluoksnį ir naudoti aukštos kokybės spygliuočių substratą. Nors subrendę augalai neblogai pakelia trumpalaikes sausras, reguliarus aprūpinimas drėgme užtikrina ryškią spyglių spalvą bei spartų augimą. Oficiali RHS nurodo, kad būtent žiemos drėgmės perteklius ir prastas drenažas yra dažniausios kiparisų nykimo priežastys.
Ar reikia genėti kiparisą?
Kiparisų nebūtina genėti norint išlaikyti natūralią jų lajos formą, tačiau sanitarinis genėjimas pašalinant nudžiūvusias ar ligotas šakeles yra tikrai naudingas. Reguliarus karpymas atliekamas tik tuomet, kai siekiama suformuoti griežtų formų gyvatvorę.
Jeigu augalas sode ar kieme auga kaip pavienis soliteras, dažniausiai užtenka ankstyvą pavasarį jį apžiūrėti ir tiesiog iškarpyti per žiemą nukentėjusias šakas. Tačiau tiems augintojams, kurie mėgsta tvarkingą geometriją, kiparisas atveria daug galimybių – jis lengvai pasiduoda karpymui ir po jo greitai atsiaugina tankius naujus ūglius.
Leilando kiparisas (Cupressocyparis leylandii)
Leilando kiparisas yra vienas greičiausiai augančių spygliuočių, kuris per metus palankiomis sąlygomis gali paaugti net iki metro. Lietuvoje jis itin vertinamas dėl greitai suformuojamos tankios gyvatvorės, bet jaunus augalus reikia labiau saugoti nuo atšiaurių žiemų vėjų.
Tai tikrojo kipariso ir nutkinio puskiparisio hibridas (Cupressocyparis leylandii), kuris išsiskiria tiesiog neįtikėtinu gyvybingumu. Jį masiškai renkasi sodybų ir privačių namų savininkai norėdami greitai atsitverti nuo kaimynų akių ar dulkių nuo gatvės. Nors šis hibridas yra gerokai atsparesnis Lietuvos žiemoms už tikruosius kiparisus, pirmaisiais metais po pasodinimo rekomenduojama augalus dengti agroplėvele ir mulčiuoti šaknų zoną.
| Savybė | Tikrasis kiparisas (Cupressus) | Leilando kiparisas (Cupressocyparis leylandii) |
|---|---|---|
| Atsparumas žiemai | Žemas – reikalauja patalpų arba stipraus dengimo | Vidutinis – atlaiko Lietuvos žiemas su pradine apsauga nuo vėjo |
| Augimo tempas | Lėtas arba vidutinis | Labai greitas – iki metro per vienus metus |
| Taikymas apželdinime | Akcentinis soliteras vazonuose ir šiltose terasose | Aukštoms ir masyvioms gyvatvorėms formuoti |
Kipariso formavimas
Formuoti kiparisus geriausia nuo pavasario pabaigos iki ankstyvo rudens, trumpinant tik šių metų žaliąjį prieaugį. Griežtai negalima kirpti iki seno rudo medienos sluoksnio, nes iš ten nauji ūgliai nebeatsprogsta.
Norint išlaikyti tankią ir gražią lają, karpymo darbus verta atlikti sistemingai ir reguliariai – paprastai užtenka dviejų ar trijų kartų per aktyvų augimo sezoną. Formuojant gyvatvorę ypač svarbu viršutinę jos dalį palikti šiek tiek siauresnę už apatinę. Šis paprastas metodas užtikrina, kad apatinės šakos visada gaus pakankamai saulės šviesos ir bėgant metams nepradės plikti.
Kipariso ligos ir kenkėjai
Kiparisus dažniausiai puolanti liga yra šaknų puvinys, kuris išsivysto dėl perlaistymo ir prasto drenažo, o iš kenkėjų didžiausią žalą padaro voratinklinės erkutės. Tinkama oro cirkuliacija ir subalansuota priežiūra yra geriausia prevencija siekiant išvengti šių problemų. Plačiau paie rudavimą: Kiparisas vazone ar kieme: 6 klaidos, dėl kurių jis paruduoja
Pajutus, kad augalas skursta, pirmiausia reikėtų apžiūrėti spyglius ir įvertinti dirvožemio drėgmę. Kenkėjai ir ligos reikalauja greitos reakcijos, todėl svarbu atpažinti pagrindinius simptomus.
- sausu oru sparčiai plintančios voratinklinės erkutės siurbia augalo sultis, dėl ko spygliai pradeda džiūti, įgauna pilkšvą atspalvį ir byra
- sunkiose bei užmirkstančiose dirvose šaknis greitai pažeidžia puvinį sukeliantys grybai, kuriuos išnaikinti vėliau būna beveik neįmanoma
- jauniems pavasariniams ūgliams grėsmę kelia amarai, todėl laiku atliktas profilaktinis purškimas saugiais insekticidais gali užkirsti kelią jų plitimui
Apie apiegeles.lt komandą
Esame augalų entuziastų komanda. Mūsų tikslas - dalintis praktiniais patarimais, naujausiomis sodininkystės tendencijomis ir įkvėpti jus kurti nuostabią žalią erdvę savo namuose bei kieme.
Jus taip pat gali sudominti
Daugiau naudingų straipsnių jūsų augalams ir namams.
