KITI FREZIJŲ PRIEŽIŪROS DARBAI
Tinklai
Lauke auginamos frezijos būna pakankamai tvirtos, jeigu auga netręštoje dirvoje. Šiltnamiuose jos labai greitai išvirsta ir deformuojasi, todėl būtina įtempti tinklus. Rudeninio auginimo frezijoms paprastai reikia 3 eilių tinklų, žieminio – pakanka 2. Kai kurioms labai aukštoms veislėms, pavyzdžiui, Margaret, gali prireikti net keturių eilių tinklų.
Pirmasis tinklas tiesiamas 10 cm aukštyje, antrasis – 15 cm aukščiau pirmojo. Tinklų akučių dydis – 10×10 cm. Labai svarbu, kad tinklai būtų gerai įtempti, nebūtų iš grubios medžiagos ir netemdytų šviesos. Tinklai gali būti įrengti taip, kaip ir gvazdikams.
Purškimas chemikalais
Svarbiausia nuolat šalinti blogai augančius, deformuotus, gelstančius augalus ir tuos, kurie smarkiai pažeisti virusinių ligų. To nepadarius, ypač nepašalinus virusais užsikrėtusių augalų, veislės labai greitai išsigims.
Šiltnamiuose frezijas labai smarkiai puola amarai. Šie kenkėjai ne tik nualina ir deformuoja augalus, bet ir perneša virusus. Todėl vegetacijos metu augalai purškiami nuo ligų ir kenkėjų. Jeigu jie sveiki, purkšti pradedama, praėjus 2 mėnesiams po sodinimo, o išryškėjus ligos požymiams, – dar anksčiau. Purškiama kas 10-15 dienų vienu iš sisteminių fungicidų (0.1% benlato, 0.1% fundasolo, 0.1% topsino, 0.1% BMK), sumaišius jį su kuriuo nors insekticidu (0.15% rogoru arba 0.2% antio, arba 0.2% fozalonu). Purškiant šiltnamių temperatūra pakeliama aukščiau kaip 20 °C, nes fungicidai nelabai veikia, kai šalta. Visi pesticidai kenkia frezijų žiedams, todėl augalai, jiems žydint, nepurškiami.
Žiedų skynimas ir laikymas
Realizacijai frezijos skinamos tada, kai apatinis žiedas įgyja būdingą veislei spalvą. Kai žiedynkočiai nelabai tvirti, reikia palaukti, kol pradės skleistis antrasis žiedas. Jeigu augalai nuskinami per anksti, žiedai blogai laikosi vandenyje. Frezijas geriausia skinti saulėtomis dienomis. Skinama iki sekančio žiedyno pradžios. Negalima skinti lapų. Įrankiai mirkomi dezinfekuojančiame tirpale.
Frezijos net ir labai šiltame kambaryje gerai išsilaiko apie savaitę, vėsioje patalpoje – apie 2 savaites.
Žiema labai dažnai žiedynuose išsiskleidžia ne visi žiedai. Geriau pamerkti ne į vandenį, o į 6 procentų cukraus vandeninį tirpalą.
Surūšiuoti augalai rišami į ryšulėlius po 20 vnt. Rišama ties žiedynu ir stiebo apačioje, standžiai, kad žiedynai neišsikraipytų.
Gumbasvogūnių iškasimas ir paruošimas sandėliavimui
Frezijoms nužydėjus, intensyviai pradeda augti gumbasvogūniai. Tuo metu šiltnamiuose temperatūra gali būti aukštesnė – 20-25 °C. Augalai laistomi negausiai ir retai, o praėjus 3-4 savaitėms po žydėjimo, nustojama visai laistyti.
Gumbasvogūnių derlius ir kokybė labai priklauso nuo auginimo laiko. Didžiausi jie išauga žiemą, kai intensyvaus jų augimo metas būna pavasarį. Rugsėjo-vasario mėn. gumbasvogūniai per mėnesį nepriauga tiek, kiek jie priauga per savaitę balandžio arba gegužės mėn.
Gumbasvogūniai kasami, kai nudžiūva ne mažiau kaip du trečdaliai lapų. Dvi tris dienas jie džiovinami šiltnamyje, po to valomi, rūšiuojami, beicuojami. Tuo metu jie turi būti apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.
Jie laikomi dėželėse, kurių dugnas padarytas iš tankaus tinklo.
Gumbasvogūniai išauga labai įvairaus dydžio. Kai kurių veislių jie būna dideli (daugiau kaip 3 cm skersmens). Tame pačiame plote galima rasti ir 1,2-1,5 cm skersmens gumbasvogūnių. Vaikučių skersmuo nuo 0,5 iki 1,5 cm.
Pastebėta, kad iš didesnių gumbasvogūnių išauga didesni augalai, jie anksčiau pražysta ir vienu laiku žydi, žiedynų būna daugiau.
Gumbasvogūnių dauginimosi koeficientas labai priklauso nuo jų dydžio ir nuo auginimo laiko. Daugeliu atvejų ekstra rūšies gumbasvogūnių dauginimosi koeficientas buvo dvigubai ir net trigubai didesnis, negu III rūšies, nors šios rūšies gumbasvogūnių svoris padidėdavo daugiau, negu ekstra.
Šaltinis: wiki