KORDILINA – kambarinė lapinė gėlė

Kordilina (Cordyline Comm.)

Lelijinių (Liliaceae) šeimos visžalis augalas. Indijoje, Australijoje savaime auga apie 20 rūšių. Kartais kordilina neteisingai vadinama palme. Sunku ją atskirti ir nuo dracenos, todėl dažnas jas supainioja. Kordilina nuo dracenos skiriasi šaknų spalva ir lapų gyslotumu. Kordilinų lapai tamsiai žali, juostiški ir lancetiški, 70-100 cm ilgio, 8-10 cm pločio, ryški pagrindinė gysla, o šoninės gyslos šakojasi plunksniškai.

Dracenų lapai šviesiai žali, lankiškai gysloti, pagrindinė gysla neryški. Kordilinos yra mėsingas šakniastiebis ir baltos šaknys, dracena šakniastiebio neturi, šaknys geltonos, menkai išsivysčiusios, išsidėsčiusios vazono paviršiuje. Kordilinos žiedai balti arba švelniai violetiniai, susitelkę į šluotelės pavidalo žiedyną.

Pietinė kordilina (Cordyline australis (Forst.) Hook. sin. Dracaena australis Forst.). Auga Indijoje ir Australijoje. Stiebas sumedėjęs. Lapai bekočiai, 60-80 cm ilgio, šviesiai žali, siauri, odiški, smailiomis viršūnėmis. Žiedai balti, susitelkę į šluoteles.

Plačialapė kordilina (C. terminalis Kunth.) Kinijoje ir Australijoje augantis puskrūmis. Stiebas tvirtas, 8 cm skersmens. Lapai ovaliai lancetiški, kotuoti, žali su rausvomis ir oranžinėmis dėmėmis. Žiedai balti, rausvi, raudoni, smulkūs, susitelkę į šluoteles. Gerai auga tik šiltose ir drėgnose patalpose. Žiemą nuo drėgmės pertekliaus greit pūva šaknys.

Stačioji kordilina (C. stricta Endl.) sin. C. congesta Endl.). Kilusi iš Australijos subtropikų. Stiebas silpnokas, nešakotas, užauga iki 1,5-3 m aukščio. Lapai siauri, pailgai lancetiški, odiški, kraštai neryškiai dantyti. Lapai bekočiai, į pagrindą siaurėja, gaubia stiebą. Žiedai smulkūs, šviesiai violetiniai, žydi balandžio — rugsėjo mėnesiais. Gerai auga kambariuose, pakenčia ir tamsesnes, vėsesnes patalpas.

Nedalioji kordilina (C. indivisa Kunth.).Savaime auga Naujojoje Zelandijoje. Stiebas stiprus, stačias, sumedėjęs. Lapai juostiški, nusmailėjusia viršūne, tamsiai žali, apatinė pusė pilkai violetinė, pagrindinė gysla oranžinė. Žiedai balti, smulkūs. Gerai auga šiltuose ir šaltuose kambariuose.

Kordilinos dauginamos sėklomis ir atžalomis, kurios atskiriamos persodinant. Sėklos gera dygsta 22-25°C temperatūroje, sudygsta tik po kelių mėnesių. Mūsų sąlygomis sėklų neužmezga, todėl geriausia dauginti atžalomis arba šakniastiebių gabaliukais. Įvairių formų margalapes kordilinas reikia dauginti tik vegetatyviškai.

Pavasarį sodinama į velėninės, lapinės ir mėšlinės žemės mišinį (lygiomis dalimis). Neturint velėninės, galima naudoti kompostinę žemę. Mėšlinė žemė turi būti gerai perpuvusi. Seni augalai persodinami kas treji me-tai, jauni — kasmet. Persodinti 2 savaites laikomi šiltoje nesaulėtoje vietoje. Po 2 savaičių perkeliami į šviesią patalpą.

Vasarą laistoma gausiai, retkarčiais nupurškiama. Žiemą laikoma 15°C temperatūroje, laistoma kartą per savaitę. Tręšiama karvių mėšlo srutomis arba mineralinių trąšų mišiniu (5 g litrui vandens). Prieš tręšiant būtina palieti vandeniu. Tręšiama kartą per savaitę. Lapkričio, gruodžio, sausio mėnesiais netręšiama.

Kordilina tinka patalpoms puošti, mažus augalus galima komponuoti keraminėse vazose, loveliuose su apvalios formos augalų lapais. Dideli augalai statomi pavieniui. Išskyrus margalapes formas, atspari dulkėms, sausam orui, gerai auga vėsesnėse patalpose.

Pasenusių augalų apatiniai lapai nukrinta, lieka plikas stiebas (C. stricta ir C. idivisa), juos reikia pakeisti naujais.

Šaltinis: wikipedia