Kortūza – raktažolinių šeimos daugiametis augalas

Kortūza – raktažolinių šeimos daugiametis augalas. Lapai ilgakočiai, širdiški arba inkstiški, šiek tiek skiautėti, stipriai dantyti; lapų skrotelė pamatinė. Žiedynas skėtis su nevienodo ilgio stipinais. Žiedai lelijiniai arba violetiniai, taurelė iki pusės ir giliau padalyta į 5 dalis. Vainikėlis piltuviškas, varpiškas, trumpu vamzdeliu, su kiaušiniškomis skiautėmis. Vaisius – dėžutė. Gentyje 7 rušys. Natūraliose augimvietėse retos, saugomos. Gėlynuose daugiausia kultivuojama tikroji kortūza.

Tikroji kortūza.

Paplitusi Europos ir Azijos kalnynuose. Tarybų Sąjungoje aptinkama Karpatuose, Pamaskvyje, europinės dalies šiauriniuose ir rytiniuose rajonuose, Užvolgyje (Volgos aukštupio ir vidurupio baseinas). Auga Vakarų Europoje miškuose, pakrantėse, prie upeliūkščių, kalnuose (nuo 1000 iki 1900 m aukščio), ant uolų (tik ant smiltaininių). Ši rūšis introdukuota Kauno botanikos sode. Augalas 30-40 cm aukščio, visas apaugęs rusvais plaukeliais. Lapai 5-9 cm skersmens, skiautėti, kraštas dvigubai dantytas.

Žiedynkočiai belapiai, ne daugiau kaip 2 kartus ilgesni už lapus. Žiedyne 5-20 žiedų. Žiedkotis iki 5 cm ilgio, nulinkęs. Viename kere 7-10 žiedynkočių. Vainikėlis lelijinis arba purpuriškai violetinis, apie 1,5 cm skersmens. Žydi balandžio pabaigoje-gegužės mėn. Sėklos sunoksta liepos pradžioje. Žiemoja uždengta.

Tikrosios kortūzos varietetas žydi gegužės mėn. Kortūzos mėgsta užpavėsintą vietą, kalkingą, humusingą, drėgną ir purią dirvą. Nepakenčia ilgai telkšančio vandens ir užtrukusios kaitros. Dauginama sėklomis arba dalijant kerelį. Sėklos sėjamos tik ką sunokusios į dėžutes. Sudygsta per 35 dienas. Į nuolatinę vietą sodinama tik kitais metais. Kelerių metų suaugę kerai gėlyne sudaro įdomias spalvines dėmes. Sodinama alpinariume (pavėsyje), taip pat medžių paunksnėje.