Krūmo dalijimu dauginti tik neskiepytas savašaknes rožes
Rožės dauginamos vegetatyviniu būdu: skiepijimu į paprastąjį erškėti, krūmo dalijimu, atžalomis, atlankomis, žaliais bei sumedėjusiais auginiais (gyvašakėmis). Pastaruoju būdu geriausiai dauginasi poliantinės ir laipiojančios rožės. Daugelio veislių rožės, dauginamos auginiais, auga ir žydi blogiau, negu skiepytos į erškėtį. Todėl geriausias rožių dauginimo būdas yra skiepijimas į paprastąjį erškėtį. Krūmo dalijimu dauginti tik neskiepytas savašaknes rožes. Šiuo būdu dažniausiai dauginamos parko rožės. Rudenį arba anksti pavasari, dar neišsprogus pumpurams, krūmas iškasamas ir aštriu peiliu ar pjūkleliu padalijamas į kelias dalis. Šaknys apvalomos, sutrumpinama antžeminė dalis. Pamirkius šaknis molio, karvių mėšlo ir vandens skiedinyje, krūmeliai rudenį arba pavasarį sodinami į gėlyną ar medelyną. Gerai palaistomi ir lengvai apkaupiami Skleidžiantis lapams, žemės išsklaidomos. Atžalomis taip pat dažniausiai dauginamos parko rožės.
Aplink senesnius krūmus priauga atžalų. Anksti pavasarį jaunos atžalos atskiriamos nuo krūmo ir, sutrumpinus jų šaknis bei antžeminę dalį, sodinamos į gerai paruoštą žemę. Iš visų vegetatyvinio dauginimo būdų lengviausias dauginimas yra atlankomis. Anksti pavasarį jauni ūgliai prilenkiami ir iš viršaus užžeriami puveninga žeme, kuri nuolat laistoma. Iki rudens atlankos įsišaknija ir jas galima atskirti nuo motininio krūmo. Silpnai įsišaknijusios atlankos dar vieneriems metams paliekamos neatskirtos. Rožes galima dauginti sumedėjusiais ir žaliais auginiais. Lengviau ir greičiau įsišaknija žali auginiai. Jais dauginama liepos mėn. pradžioje. Žaliems auginiams parenkami gerai išsivystę ūgliai. Auginiai pjaunami iš ūglio vidurinės dalies, 5-8 cm ilgio, su dviem pumpurais. Vandens garavimui sumažinti pašalinama po pusę lapo. Auginiai sodinami į paruoštus inspektus; į juos pridedama mėšlo, ant kurio užpilama 12— 15 cm velėninės žemės, o ant viršaus 1,5-2 cm upės smėlio sluoksnis.
Auginiai sodinami eilutėmis. Į vieną langą jų telpa iki 750. Nuo tiesioginių saulės spindulių užpavėsinami, 2-3 kartus per dieną purkščiami. Palaikoma 20-26° C temperatūra. Auginiai įsišaknija po 16-20 dienų. Pradėjus jiems augti, drėkinama mažiau, pradedama vėdinti, o vėliau langai visai nuimami. Įsišakniję auginiai rudenį sodinami į puodelius ir per žiemą laikomi vėsiuose šiltnamiuose arba rūsiuose 3-4° C temperatūroje. Blogiausiu atveju galima palikti inspekte, gerai pridengus nuo žiemos šalčiui. Pavasarį jauni krūmeliai sodinami į medelyną. Dauginant rožes skiepijimu, poskiepiams beveik be išimties naudojamas paprastasis erškėtis (Rosa canina). Tai vietinis augalas, pakankamai atsparus šalčiams, ligoms bei kenkėjams, turintis gerai išsivysčiusias gilias šaknis. Įskiepytos erškėti gerai auga beveik visų rožės.
Be paprastojo erškėčio, poskiepiams naudojamas gausiažiedis erškėtis (R. multiflora), kilęs iš Kinijos ir Japonijos. Jis labiau tinka poliantinėms rožėms skiepyti. Auginamas kai kuriuose mūsų respublikos parkuose. Raukšlėtasis erškėtis (R. rugosa). Labai paplitęs mūsų parkuose ir sodybose. Poskiepiams plačiai naudojamas Olandijoje. Gerai auga drėgnose durpingose bei smėlingose žemėse. Jis yra gana spygliuotas, turi trapią medieną, todėl kaip poskiepis stiebinėms rožių formoms netinka. Be to, turi trumpą šaknies kaklelį, o tai apsunkina akiavimą ir leidžia labai daug atžalų.
Rožės dažniausiai skiepijamos akiavimo būdu, kai įskiepiu yra kultūrinės rožės akutė (pumpuras). Akutė išpjaunama kartu su nedideliu žievės ir plonu medienos skydeliu. Poskiepio (erškėčio) žievėje padaroma T raidės formos įpjova; žievės kraštai pakeliami ir įstatoma akutė. įskiepis aprišamas plaušais ar polietileninės plėvelės juostele. Paprastai akiuojama į šaknies kaklelį ar keliais centimetrais aukščiau. Be to, įskiepiu gali būti ir ūglio dalis su 2-3 pumpurais. Dažniausiai skiepijama užkišimu po žieve. Šiuo būdu rožės skiepijamos žiemos metu šiltnamiuose.
Nuotrauka imta iš: bare root roses vector