Laipiojantieji erškėčiai yra ilgamečiai augalai

Laipiojantieji erškėčiai paprastai per vasarą žydi tik vieną kartą. Pakartotinai žydi tik pusiau laipiojančios formos, pvz., ‘New Dawn’ veislė. Žydėjimo laikas ir trukmė priklauso nuo veislės. Ankstyviausios veislės pradeda žydėti birželio mėn. pabaigoje, o vėlyviausios – liepos mėn. pabaigoje. Erškėčiai žydi nuo 20 iki 60 dienų.

Tipiškos laipiojančių erškėčių veislės turi nedidelius 2-3 cm skersmens žiedus. Tačiau yra veislių, kurių žiedai žymiai didesni (8-10 cm). Žiedų spalva taip pat labai įvairi: balta, rožinė, raudona, rečiau geltona. Yra veislių su pilnaviduriais žiedais, bet neretai sutinkamos ir tuščiavidurės veislės. Žiedai dažniausiai bekvapiai arba silpnai kvapūs. Tik nedaugelio veislių žiedai turi labai stiprų kvapą, pvz.: ‘Marie Levet’, ‘Aëlita’ ir kai kurios kitos.

Žiedai susitelkę šluotelėmis po 20-40 žiedų kiekvienoje. Žiedynai išlieka dekoratyvūs 30-40 ir daugiau dienų. Tai paaiškinama tuo, kad ne visi žiedai žiedyne pražysta vienu metu. Tenka pažymėti, kad tuščiaviduriai žiedai dažniausiai žydi žymiai ilgiau, negu pilnaviduriai. Žiedynai ant stiebo yra išsidėstę per visą jo ilgį. Todėl, kuo stiebai ilgesni, tuo žydintis krūmas atrodo puošniau.

Laipiojantieji erškėčiai yra ilgamečiai augalai. Pasodinti vienoje vietoje auga 10 ir daugiau metų. Todėl dirvos paruošimas prieš sodinimą turi labai didelę reikšmę. Tinkamiausia erškėčiams dirva yra priemolis, kuris įdirbamas iki 40-50 cm gylio, ir dirva tręšiama organinėmis bei mineralinėmis trąšomis. Jų kiekiai imami gana dideli, nes maisto medžiagų atžvilgiu erškėčiai yra labai reiklūs. 1 ha imama 50-60 t perpuvusio mėšlo arba durpių komposto, iki 60 kg azoto, iki 90 kg kalio ir 90 kg fosforo.

Dirvos reakcija erškėčiams geriausia, kai pH 5-7. Stebėjimai parodė, kad, esant šarminei reakcijai, erškėčių žiedai įgauna gražesnį atspalvį ir yra patvaresni (mažiau išblunka, ilgiau žydi).