Categories
AUGALAI

Laipiojantieji erškėčiai žiemą dažniausiai nukenčia ne nuo šalčių

Laipiojantieji erškėčiai, palyginus su kitomis erškėčių grupėmis, yra žymiai atsparesni šalčiams. Tačiau juos paruošti žiemai ir pridengti reikia rūpestingiau, negu kitas. Jeigu remontantinių, poliantinių, arbatinių-hibridinių grupių erškėčių pakanka išsaugoti krūmo apatinę dalį, tai laipiojančių erškėčių per žiemą būtina išsaugoti visus stiebus. Nušalus stiebams, laipiojantieji erškėčiai tais metais nežydės, jie augins tik pavaduojančiuosius stiebus, kurie žydės tik sekančiais metais.

Laipiojantieji erškėčiai žiemą dažniausiai nukenčia ne nuo šalčių, bet nuo drėgmės ir jos sukeltų ligų. Todėl ypač svarbu, kad žiemą stiebai būtų apsaugoti nuo drėgmės. Dabartiniu metu geriausia dengiamąja medžiaga laikoma polietileninė plėvelė. Pasibaigus vegetacijai, visi lapai nukarpomi, o stiebai prilenkiami prie eglišakių paklotės ir pridengiami 7-10 cm storio eglišakių bei 10 cm lapų sluoksniu. Po to dengiama polietilenine plėvele, o kad vėjas jos nenupūstų, pakraščiai apkasami žeme. Visa tai turi būti atliekama, esant geram orui, kad dirva ir dengiamoji medžiaga būtų visai sausos.

Pavasarį, saulėtomis dienomis, po plėvele gali pakilti temperatūra. Todėl vietomis plėvelę reikia pakelti ir augalus pravėdinti. Visai ji nuimama, kai dirva atšyla ir pradeda brinkti erškėčių pumpurai. Po kelių dienų palaipsniui nuimami eglišakės bei lapai. Erškėčiai nudengiami ir jų stiebai priraišomi prie atramų ūkanotą dieną.

Pavasarinės šalnos (iki -6-8° C) laipiojantiems erškėčiams nepavojingos. Pavasarį laipiojantieji erškėčiai beveik negenimi. Pašalinami tik nesveiki ar apšalę stiebai, ir truputį sutrumpinamos stiebų viršūnės.

Laipiojantieji erškėčiai gali būti auginami pavieniui gazone, prie pastatų sienų, iš jų galima sudaryti įvairias grupes. Ypač gražiai parkuose bei skveruose gazonų fone atrodo iš jų sudarytos piramidės arba arkos, Labai gražiai atrodo stiebiniai erškėčiai (į laukinio erškėčio stiebą įskiepijamas laipiojantis erškėtis), Jie ypač dekoratyvūs žydėjimo metu – ilgos, žemyn svyrančios, ištisai žiedais padengtos šakos tikrai vertos pasigėrėjimo. Stiebinių erškėčių priežiūra tokia pati, kaip ir krūminių laipiojančių erškėčių: dalis sprogstančių pumpurų pašalinama, nužydėję stiebai iškarpomi, kad laipiojantieji erškėčiai gerai augtų, gausiai žydėtų ir sėkmingai žiemotų, būtina juos papildomai tręšti.

Tam tikslui yra sudaryta papildomo tręšimo sistema, kuri sėkmingai taikoma ir Botanikos sode Kaune. Nustatyta, kad intensyvaus augimo metu erškėčiai sunaudoja daug azoto. Todėl gegužės mėn. jie tręšiami azotinėmis trąšomis. Tačiau per didelis šių trąšų kiekis erškėčiams yra kenksmingas. Ypač jis nepageidautinas antroje vasaros pusėje (vėliau kaip liepos mėn.), nes tuo metu erškėčių augimą reikia slopinti, kad jų ūgliai geriau sumedėtų.