Laumenė – daugiametis, šakniastiebinis žolinis augalas

Laumenė – astrinių šeimos daugiametis, šakniastiebinis žolinis augalas. Auga Europos, Azijos kalnuose. Pagal vienus autorius gentyje yra 20 rūšių, pagal kitus 36. Tarybų Sąjungoje randama 12 rūšių. Vienų išauga šakniastiebiai, kitų gumbinės šaknys, vienų stiebas nešakotas, kitų šakotas.

Lapai pražanginiai, širdiški, pliki arba plaukuoti, pamatiniai ilgakočiai, stiebiniai mažesni, apgaubiantys stiebą. Žiedai (liežuviški ir vamzdiški) geltoni; žiedynas graižas. Vienų rūšių žiedynai pavieniai, viršūniniai, kitų po 2-3 žiedkočių viršūnėse. Žydi balandžio-gegužės mėn. Sėklas užmezga. Vaisius – lukštavaisis. Žiemoja nepridengta. Lietuvoje visuomeniniuose želdiniuose daugiausia auginama kaukazinė laumenė, dažnesnė kaimo vietovėse.

Austrinė laumenė.

Auga Tarybų Sąjungoje, Užkarpatėje, Vidurio Europoje, Viduržemio pajūrio vakarinėse srityse, Balkanuose, Pietų Europoje, Karpatuose, šiaurinėje Apeninų dalyje, Mažojoje Azijoje. Aptinkama kalnų miškuose, pievose. Augalas 30-150 cm aukščio. Stiebas status, iki viršūnės lapuotas. Žiedynai 5-6 cm skersmens, geltoni, pavieniai, viršūniniai. Kultivuojama nuo 1584 m.

Kliuzijaus laumenė.

Paplitusi Pirėnuose, Alpėse ir Karpatuose, Vidurio Europoje, daugiausia šlaituose (1500-3000 m aukštyje). Išauga 10-30 cm aukščio. Žiedynai dideli. Lapai dantyti. Augalo antžeminės dalys plaukuotos.

Koliumnos laumenė.

Auga Vidurio Europoje, Balkanuose, Mažojoje Azijoje. Kultivuojama nuo 1824 m. Augalas 40-50 cm aukščio. Lapai dideli, dantyti. Žiedynai geltoni, iki 5 cm skersmens, pavieniai, viršūniniai. Žydi balandžio mėn. Sėklas užmezga birželio mėn. Žiemai atspari. Veislės ‘Magnifica’ žiedai aukso geltonumo.

Didžialapė laumenė.

Auga Kaukaze (skroblų miškuose, subalpinėse ir alpinėse pievose), Kurdistane ir Šiauriniame Irane. Iki 1879 m. buvo auginta Peterburgo botanikos sode. Augalas 75-100 cm aukščio. Pamatiniai lapai ilgakočiai, 10-12 cm ilgio, stiebiniai kiaušiniški. Žiedai geltoni; žiedynas – viršūninė skėtiška kekė. Skraistės lapeliai plaukuoti. Žydi birželio-liepos mėn. Introdukuota Kauno botanikos sode.

Kaukazinė laumenė.

Auga Pietryčių Europoje, Mažojoje Azijoje, Vidurio Europoje ir Kaukaze (alpinėse ir subalpinėse pievose). Peterburgo botanikos sode buvo auginama jau 1808 m. Mūsų respublikoje priesodybiniuose sklypuose plačiai auginama. Augalas 40-60 cm aukščio. Šakniastiebiai stori, horizontalūs, šakoti. Lapai šviesiai žali, platūs, plaukuoti, ilgakočiai, dantyti, daugiausia jų apatinėje kero dalyje (išauga vešli skrotelė), stiebiniai kiaušiniškai elipsiški.

Žiedynai iki 6 cm skersmens, dažniausiai tuščiaviduriai, bet yra pilnavidurių veislių. Vamdiški ir liežuviški žiedai blyškiai geltoni. Žydi balandžio-gegužės mėn., apie 30-40 dienų. Sėklos sunoksta birželio mėn. Auginamos veislės: ‘Frühlingspracht’- augalas 40-30 cm aukščio, žiedai aukso geltonumo, pilnaviduriai; ‘Goldstrauß’ ir ‘Goldzwerg’- augalas žemaūgis; ‘Goldkranz’- augalas 35-40 cm aukščio, žydi balandžio viduryje-gegužės mėn., žiedyne dvi eilės liežuviškų žiedų; ‘Lichtspiegel’- augalas 35-50 cm aukščio, žiedyne dvi eilės liežuviškų geltonų žiedų. Šias veisles galima auginti želdiniuose, be to, jos tinka paspartintam pražydinimui. Medingi augalai.

Nuodingoji laumenė.

Auga Tarybų Sąjungoje (Užkarpatėje), Vidurio Europoje, Viduržemio pajūrio vakarų šalyse, Balkanuose. Europoje kultivuojama nuo 1830 m. Išauga labai ilgi ir stori šakniastiebiai. Augalas 70-125 cm aukščio. Stiebas status, plačiai išsikerojęs, apaugęs retais, trumpais, baltais plaukeliais; viršutinė dalis šakota.

Lapai dideli, šviesiai žali, širdiški, apatinė jų pusė plaukuota. Ant kero vienu metu būna pradedančių ir baigiančių žydėti žiedynų. Žiedai geltoni, 7-9 cm skersmens; žiedynkočiai šakoti. Pradeda žydėti gegužės pradžioje, pats žydėjimas birželio mėn. Ši laumenė pražysta gerokai vėliau už kitas rūšis. Sėklos sunoksta liepos mėn. Žiemai atspari. Vešliai auga sunkioje žemėje, saulėtoje vietoje, taip pat daliniame pavėsyje, net paunksnėje. Savaime pasisėja.