Pavasarinis adonis vėdryninių šeimos daugiametis augalas

Adonis (Adonis L.) Pavasarinis adonis (A. vernalis L.) vėdryninių (Ranuncu-laceae) šeimos daugiametis augalas, kilęs iš Vidurinės ir Pietryčių Europos. Stiebas stačias, pagrinde žvynuotas, žydėjimo pradžioje 5-20 cm aukščio, po peržydėjimo iki 40 cm, lapuotas, baigiasi vienu arba keliais žiedais. Lapai plunksniški, suskaldyti. Žydi gegužės mėn. pradžioje. Žiedai geltoni, 3— 5 cm, retais atvejais 7 cm skersmens.

Turi gerai išsivysčiusį šakniastiebį ir storas šaknis. Gerai auga saulėtoje vietoje, lengvoje smėlio dirvoje. Veisiamas sėklomis ir kero dalijimu. Sėklos sėjamos rudenį lysvę. Dygsta sunkiai, dauguma jų sudygsta antraisiais metais. Sėjinukai vystosi lėtai. Pražysta trečiaisiais metais. Dauginant kero dalijimu, kerai smulkiai neskaidomi. Dažnai kerą dalyti nepatartina. Geriau persodinti rudenį, rugsėjo pradžioje, kad iki šalčių spėtų įsišaknyti.

Persodinama kas 5-6 metai, tačiau vienoje vietoje gali augti 8-10 metų. Adonis gražiai atrodo grupėse, gazono fone ir alpinariume. Gražius derinius sudaro su vaistučiu, aubrecija, pavasarinėmis svogūninėmis gėlėmis, šilokų arba žemaūgių visžalių krūmų fone (pvz., mahonija ir kt.). Dėl trumpų stiebų puokštėms nenaudojamas, nors žiedai vandenyje gerai laikosi. Alpinariumui tinka ir amūrinis adonis (A. amurensis Regl.), kuris žydi anksčiau, negu pavasarinis. Savaime auga Kaukaze. Mūsų želdynuose iki šiol neauginamas.