Categories
AUGALAI

PELĖŽIRNIS – vienametis žolinis augalas

Kvapusis pelėžirnis (L. odoratus L.) ankštinių (Leguminosae) šeimos augalas, kilęs iš Pietų Europos. Tai vienametis žolinis augalas, kurio stiebas laipioja, užsikabindamas už atramų šakotais ūseliais. Užauga iki 1,2-1,6 m aukščio. Lapai poriškai plunksniški, sudaryti iš 2-3 lapelių porų, pilkšvai žali. Žiedai netaisyklingi, labai originalios formos. Vainikėlis sudarytas iš penkių vainiklapių: viršutinis pats didžiausias – bure, irklai, ir du apatiniai suaugę du šoniniai, mažesni laivelis. Žiedai labai įvairių spalvų, dažnai margi, malonaus kvapo. Žydi gausiai ir ilgai, nuo birželio mėn. pabaigos iki vėlyvo rudens, net ir po pirmųjų šalnų. Vaisiai plaukuotos ankštys. Sėklos apvalios, didelės

Kvapusis pelėžirnis yra šviesomėgis ir šilumamėgis augalas, todėl gerai auga šviesiose ir saulėtose vietose bei gerai įdirbtose, derlingose dirvose. Sausrų metu būtina laistyti. Papildomai tręšiama srutomis. Kvapusis pelėžirnis dauginamas sėklomis. Norint turėti anksti žydinčių augalų, sėklos sėjamos balandžio mėn. viduryje į puodelius (po dvi sėklas į kiekvieną). Puodeliai laikomi šiltnamiuose ar inspektuose. Laistoma negausiai, ypač pradžioje. Nuo drėgmės pertekliaus daigai gali žūti. Svarbu inspektus ir šiltnamius, kuriuose auginami daigai, reguliariai vėdinti. I nuolatinę vietą daigai sodinami gegužės mėn. pabaigoje, atsargiai išėmus juos iš puodelių su visomis žemėmis. Gegužės mėn. pradžioje kvapųjį pelėžirnį galima sėti tiesiog į dirvą 15-20 cm atstumu vienas nuo kito.

Sėklos sudygsta po 14-15 dienų. Optimali dygimo temperatūra -20° C. Sėklos išlieka daigios keturis metus. Viename grame yra 6-10 sėklų. Kvapusis pelėžirnis gausiai žydi visą vasarą, jeigu nužydėję žiedai yra nuolat pašalinami. Užsimezgus sėkloms ir vėliau joms nokstant, žydėjimas labai susilpnėja.

Kvapusis pelėžirnis tinka neaukštoms tvoroms, ypač tinklinėms, balkonams apželdinti, piramidėms, kolonoms įruošti. Nuskinti žiedai ilgai išsilaiko puokštėse. Pelėžirnis yra savidulkis augalas, tačiau sugeba apsidulkinti ir kryžmiškai, todėl, norint turėti grynaveislę sėklą, atskiras veisles reikia sodinti viena nuo kitos tam tikru atstumu (3-5 m).

Pastaruoju metu išvesta labai daug kvapiojo pelėžirnio veislių. Jų žiedai būna labai dideli ir įvairių spalvų: nuo baltų iki tamsiai raudonų ir nuo šviesiai melsvų iki tamsiai mėlynų. ‘Ambasador’ (‘Ambassador’). Žiedo burė ir irklai rožiškai violetinės spalvos, laivelis beveik baltas. Burė 5-5,2 cm skersmens ir 3 cm ilgio. Žiedyne 3-4 žiedai. Žiedkočiai iki 30 cm ilgio. Stiebai užauga iki 1,3-1,5 m aukščio. ‘Astrid’. Žiedai šviesiai violetiniai, dideli. Burė iki 5,5 cm skersmens. Žiedkočiai 20 cm ilgio. Užauga iki 1,2-1,5 m aukščio. ‘Evelin’ (‘Evelyn’). Žiedai gelsvai rožiniai, dideli. Burė iki 5,5 cm skersmens. Žiedkočiai iki 20 cm ilgio.

Augalas užauga iki 1-1,2 m aukščio. ‘Melodija’. Žiedai dideli, burė ir irklai skaisčiai rožiniai, laivelis beveik baltas. Žiedkočiai iki 25 cm ilgio. Labai gerai užmezga ir sunokina sėklas. Užauga iki 1,5 m aukščio. ‘Meteor’. Žiedai rausvai purpuriniai, dideli. Burė 5 cm skersmens ir 3,5 cm ilgio. Žiedkočiai iki 25 cm ilgio. Gerai užmezga sėklas.

‘Rubin’. Žiedai vienspalviai, tamsiai raudoni, dideli, burė 4,5-5 cm skersmens. Žiedkočiai labai ilgi (30-32 cm). Veislė gausiai dera ir gerai sunokina sėklas. Stiebas užauga iki 1,5 m aukščio. ‘Rumianyj’. Žiedai dideli, burė ir irklai rožiniai, laivelis beveik baltas. Žiedkočiai iki 25 cm ilgio. Labai gerai užmezga ir sunokina sėklas. Užauga iki 1,5 m aukščio. ‘Sensacija’. Žiedai dideli, 5-5,5 cm skersmens. Burė ir irklai skaisčiai raudoni, laivelis baltai rožinis.

Žiedkočiai 25-30 cm ilgio. Labai gerai užmezga ir sunokina sėklas. Užauga iki 1,5 m aukščio. ‘Snežinka’. Žiedai balti, dideli. Burė 5 cm skersmens ir 3-3,5 cm ilgio. Žiedkočiai 20-25 cm ilgio. Labai gerai užmezga ir sunokina sėklas. Užauga iki 1,3-1,5 m aukščio. ‘Tomi’ (‘Tommy’). Žiedo burė ir irklai melsvai violetiniai, laivelis beveik baltas. Žiedai dideli, iki 5 cm skersmens. Žiedkočiai 18-22 cm ilgio. Augalas užauga iki 1,5 m aukščio.

Plačialapis pelėžirnis (L. latifolius L.). Savaime auga Europoje, Skandinavijoje, Kaukaze. Stiebas užauga iki 2 m aukščio. Lapai iš vienos pailgai ovališkų lapelių poros. Žiedai rožiniai, raudoni arba balti, susitelkę į kekes po 3-10. Žydi labai gausiai ir ilgai, nuo birželio mėn. iki vėlyvo rudens. Gerai užmezga sėklas. Augalas žolinis, daugiametis, šalčiams atsparus. Plačialapis pelėžirnis labai gražus vijoklinis augalas, prilygstas kvapiajam pelėžirniui, tik jo žiedai bekvapiai. Iš teigiamų jo savybių tenka paminėti daugiametiškumą: pasodintas vienoje vietoje, gali augti keletą metų.

Dauginamas sėklomis ir krūmo dalijimu. Sėklos sėjamos anksti pavasarį į puodelius arba balandžio mėn. pabaigoje ir gegužės mėn. pradžioje tiesiai į dirvą. Pasėjus pradeda žydėti pirmaisiais metais. Mėgsta derlingą, purią, pakankamai drėgną dirvą ir saulėtą vietą. Tačiau labai šiltoje ir saulės įkaitintoje vietoje auga blogai. Truputį pakalkintoje dirvoje auga geriau, žydi gausiau ir ryškesniais žiedais, negu rūgščioje ar neutralioje. Vasaros metu patartina kelis kartus papildomai palaistyti srutomis. Panaudojamas panašiai kaip ir kvapusis pelėžirnis.