Pistacijų auginimas, [Aegenes ir Pontekes veislės]

Pistacija (lot. Pistacia) yra iš Artimųjų Rytų kilęs ir Graikijoje itin išpopuliarėjęs šilumamėgis augalas. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime dvi visame pasaulyje vertinamas graikiškas veisles – ‘Aegenes’  bei ‘Pontekes’, palyginsime jų savybes, reikalavimus ir išsiaiškinsime, ar realu šiais prabangiais riešutais mėgautis bandant juos auginti Lietuvos klimato sąlygomis.

Ar pistacijos auginimas įmanomas Lietuvoje?

Lietuvoje pistacijų auginimas atvirame grunte yra ypač rizikingas dėl trumpos vasaros šilumos trūkumo ir pernelyg drėgnų žiemų. Nors subrendęs augalas puikiai toleruoja šaltį, jam gyvybiškai būtina sausa aplinka ir ilgas bei karštas vasaros sezonas.

Botaniniu požiūriu pistacija yra stebėtinai atspari šalčiui. Remiantis Záhradníctvo Limbach augalų baze, subrendę medžiai sauso klimato sąlygomis žiemą gali atlaikyti net -18 laipsnių temperatūrą. Tačiau didžiausias iššūkis Lietuvoje yra ne šaltis, o nuolatinė drėgmė, šlapdriba ir atlydžiai žiemos metu. Mūsų drėgnas klimatas labai greitai skatina augalo šaknų puvinį. Be to, norint sulaukti pilnaverčio derliaus, riešutams subrandinti reikia ypač ilgų vasarų, kurių metu temperatūra dažnai turėtų viršyti 37 laipsnius. Lietuvos entuziastams patariama šiuos medelius eksperimento tikslais auginti tik ypač saulėtose, nuo vėjų apsaugotose pietinėse pusėse arba šviesiuose šiltnamiuose, kadangi gausaus derliaus lauke tikėtis nerealu.

Aegenes ir Pontekes veislių apžvalga

Aegenes yra tradicinė pasaulinio pripažinimo sulaukusi graikiška veislė, garsėjanti savo atsparumu ir riešutų skoniu. Pontekes yra šiuolaikinė mokslinės selekcijos naujovė, išvesta iš „Aegina“ sėklų, kuri augintojams siūlo dar didesnį derlingumą ir stambesnius vaisius.

Pistacija ‘Aegenes’ savybės

Ši veislė yra neatsiejama nuo Eginos salos istorijos ir itin mėgstama dėl gebėjimo prisitaikyti prie skurdesnių sąlygų. Pagrindiniai šio augalo ypatumai yra šie

• medis auga nuo vidutinio iki stipraus tempo ir suformuoja gana tankų vainiką
• riešutai yra vidutinio dydžio, jų branduolys tamsiai žalias, aliejingas ir maloniai saldus
• derlius džiugina tuo, kad apie 75-80 procentų kevalų natūraliai atsiveria dar nokdami ant medžio
• tai viena ankstyviausių veislių, kurios vaisiai subręsta jau rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje

Pistacija ‘Pontekes’ savybės

Tai Atėnų žemės ūkio universiteto selekcininkų pasididžiavimas. Ši veislė išsiskiria nepaprastai greitu augimu jauniems medeliams ir labai ankstyvu derėjimu. Svarbiausi veislės akcentai išdėstyti žemiau

• formuoja stambius kiaušinio formos riešutus, kurie auga itin tankiomis ir sunkiomis kekėmis
• ypač maistingas branduolys sudaro labai didelę dalį – net 55-57 procentus bendro riešuto svorio
• natūralus kevalų atsivėrimo rodiklis yra puikus ir viršija 80 procentų, todėl juos lengva paruošti vartojimui
• derlius surenkamas šiek tiek vėliau, dažniausiai praėjus 10-15 dienų po „Aegina“ veislės, apie rugsėjo vidurį

Veislių palyginimas

Nors abi veislės genetiškai yra labai artimos, jos turi pastebimų skirtumų, kurie nulemia augintojų pasirinkimą kuriant tiek mėgėjišką, tiek komercinį sodą.

Tinkama vieta, dirva ir tręšimas

Norint sėkmingai auginti pistacijas, būtina joms sukurti kuo artimesnes natūralioms kilmės sąlygas. Šiam augalui reikia ypač daug saulės, nuolatinės šilumos ir neužmirkstančio grunto.

Sodinti medelius reikėtų pačioje saulėčiausioje, nuo šiaurės vėjų apsaugotoje sklypo vietoje. Dirvožemis privalo būti lengvas, giliai įdirbtas ir tobulai drenuojamas. Idealiausiai tinka smėlingas priemolis, prisotintas kalcio karbonato, kurio pH yra neutralus arba šiek tiek šarminis. Pistacija visiškai netoleruoja aukšto gruntinio vandens. Tręšimas turi būti atliekamas saikingai. Pavasarį medžius naudinga patręšti lengvomis azoto trąšomis, tačiau pasibaigus pavasariui tręšimą azotu reikėtų nutraukti, kad nauji ūgliai spėtų pilnai sumedėti ir pasiruošti artėjančiai žiemai.

Svarbiausios taisyklės kas patinka, o ko negalima daryti

Pistacijų priežiūra reikalauja atidumo laistymo rėžimui bei apdulkinimo ypatumams. Joms būtinas karštis ir gera oro cirkuliacija, o didžiausias priešas yra nuolatinė drėgmė.

• kas patinka pistacijoms labai patinka gilus, bet ypač retas laistymas (pavyzdžiui, kas kelias savaites) sausrų metu, ilgos saulėtos dienos bei vyriško augalo kaimynystė. Kadangi abi aptartos veislės yra moteriškos, vaisiams užmegzti būtina šalia pasodinti vyriškos lyties apdulkintoją, pavyzdžiui, „Randy“ arba universalųjį „Peters“ veislės medį
• kas nepatinka medžiai nepakenčia šešėlio, užsistovinčio rūko, sunkaus molio grunto ir nuolat drėgnos žemės
• ko negalima daryti griežtai draudžiama augalus laistyti dažnai ir paviršutiniškai, nes tai akimirksniu sukelia negrįžtamą šaknų puvinį. Taip pat jokiu būdu sodinant negalima lenkti, trumpinti ar kitaip pažeisti pagrindinės liemeninės šaknies, kadangi tai visiškai sustabdys natūralų augalo vystymąsi