Skroteliniai lapai skaldyti (kartais jų nebūna), stiebiniai dažnai menturiniai, jų negausu. Žiedai pavieniai ar daugiažiedžiuose žiedynuose. Vaisiai – riešutėliai.
Paplitusi Šiaurės pusrutulio šiltesnio bei vidutinio klimato juostose. Gentyje apie 120 rūšių. Geltonžiedė ir baltažiedė plukės auga Lietuvos miškuose. Plukės skirstomos į natūraliai augančias ir introdukuotas. Graikiškai anemos-vėjas; mat žiedo vainiklapiai anksti numetami ir vėjo nešiojami.
Paplitusi Europoje, rytinėje Azijoje. Šakniastiebis horizontalus, ilgas. Augalas iki 20 cm aukščio. Žiedai balti, pavieniai, tuščiaviduriai. Žydi balandžio-gegužės mėn., apie 30 dienų. Vaisius subrandina.
Auga Europoje, rytinėje Azijoje. Panaši į baltažiedę plukę, tik vainiklapiai geltoni. Aptinkama sausuose miškuose, šlaituose.
Aptinkama Tarybų Sąjungos europinėje dalyje, Dagestane, Šiaurės Kinijoje. Šaknynas stiprus. Ant šaknų yra gumbeliai, kuriuose kaupiamos atsarginės maisto medžiagos. Lapai skroteliniai, penkiaskiaučiai. Stiebas 15-30 cm aukščio. Visos augalo dalys, net ir vaisiai, apaugę baltais plaukeliais.
Žiedai 4-7 cm skersmens, balti, kartais išorinė pusė violetinio atspalvio. Žydi gegužės-birželio mėn., apie 20-35 dienas. Sėklas subrandina kasmet. Yra daug hibridinių formų, besiskiriančių žiedų stambumu (pilnaviduriai ar tuščiaviduriai), augalo aukščiu. Minėtos plukės žiemoja nedengtos. Dekoratyvios būna balandžio-birželio mėn.
Paplitusi TSRS europinės dalies vidutinio klimato juostoje, Sibire ir Japonijoje. Augalas šakniastiebinis, daugiametis, 10-15 cm aukščio. Žiedai balti, 2-3 cm skersmens. Žydi gegužės mėn. Sėklas subrandina.
Auga Kaukaze. Daugiametis, iki 9 cm aukščio žolinis augalas. Žiedai 3,5 cm skersmens, balti ar tamsiai žydri. Žydi balandžio-gegužės mėn., apie 12-18 dienų. Sėklas sunokina.
Aptinkama Kaukaze, Graikijoje, Mažojoje Azijoje. Stiebagumbiais, efemeroidinis, 9-11 cm aukščio augalas. Žiedai pavieniai, šviesiai ar tamsiai žydri, 2,5-4 cm skersmens. Žydi balandžio pabaigoje, 10-12 dienų. Sėklos subręsta gegužės viduryje. Vegetacija baigiasi birželio pirmoje dekadoje.
Polimorfinė rūšis. Žiedai įvairiaspalviai (balti, rožiniai, raudoni, violetiniai, dvispalviai, taškuoti, tuščiaviduriai, pilnaviduriai), iki 8 cm skersmens. Gumbiškas šakniastiebis iki 5 cm skersmens. Žydi gegužės-birželio mėn. Augalas daugiametis, bet šiltnamiuose augintinas kaip vienmetis ar dvimetis ir dauginamas sėklomis. Užauga iki 40 cm aukščio. Perspektyvi šiltnaminė gėlė.
Introdukuotos pavasarį žydinčios plukės yra jautrios šalčiams, todėl žiemai reikia rūpestingai uždengti. Įvairių plukių rūšių yra skirtinga agrotechnika bei ekologinės sąlygos. Pavyzdžiui, altajinė plukė pavasarį geriau auga nedideliame pavėsyje, vasarą paunksnėje. Mat jų šaknys žemės paviršiuje, ir saulės atokaitoje greitai išdžiūsta. Lieknajai plukei tinka drėgna dirva, bet saulėta vieta, o vainikinei - sausa dirva.
Visos plukės mėgsta lengvą, gerai įdirbtą, humusingą dirvą, todėl prieš sodinant ją reikia pagerinti pūdiniu ar lapine žeme (10-15 kg/m²). Sunkios mechaninės sudėties ariamą sluoksnį naudinga pakeisti lapine ar kompostine žeme (ypač altajinei plukei).
Introdukuotas plukes geriausia persodinti liepos-rugpjūčio mėn. Vainikinės plukės gumbai, jei nepaliekami žiemoti, iškasami rugpjūčio mėn. ir per žiemą laikomi rūsyje, durpėse. Į gruntą sodinami gegužės mėn. pradžioje, 10-15 cm atstumu (į 1 m² 40-60 augalų). Natūraliai augančias plukes galima persodinti pavasarį ir rudenį. Nepersodintos vienoje vietoje auga 4-5 metus. Vainikinė ir lieknoji plukės sodinamos 5 cm, o kitos rūšys iki 3 cm gylio.
Dauguma plukių rūšių dauginamos sėklomis ir dalijant kerą. Sėklas geriau sėti iš rudens. Pavasarį pasėtos paprastai dygsta labai ilgai, kelis mėnesius ar net metus. Gerai dygsta vainikinių plukių sėklos.
Lieknosios plukės 400 sėklų sveria 1 g (tūkstančiui šios plukės daigų išauginti reikia 5 g). Kerai dalijami persodinant augalus. Šiuo būdu greit padauginama lieknoji plukė.
Plukės pažeidžiamos minuotojų muselių, kūlių, rūdžių, netikrosios miltligės, askochitozės, sklerotinių bei pilkųjų puvinių, nematodų.
Vietinės floros plukes galima sodinti grupėmis su kitomis gėlėmis prie medžių ir krūmų, o žemaūges kartu su smulkiasvogūninėmis bei pavasarinėmis žemaūgėmis gėlėmis. Beveik visų plukių žiedai tinka puokštėms.
Gvazdikai – vieni iš tų augalų, kurie žavi ne tik žiedų grožiu, bet ir gana plačiomis pritaikymo galimybėmis gėlyne. Priklausomai nuo rūšies, jie gali būti kompaktiški kiliminiai, vidutinio aukščio ar aukštesni, tinkami skynimui. Vis dėlto daugumą gvazdikų vienija panašūs poreikiai: jiems patinka saulė, laidi dirva …
Glažutė - gvazdikinių šeimos vienmetis, dvimetis arba daugiametis žolinis augalas. Šaknys šakotos, pasidriekusios paviršiniame dirvos sluoksnyje. Stiebai gulsti, kylantys arba statūs, iki 15 cm aukščio. Lapai smulkūs, priešpriešiniai, gausiai apaugę pilkais plaukeliais. Žiedai balti, smulkūs (iki 2 cm skersmens), skėtiškose kekėse. Vaisius - dėžutė. Gentyje …
Alstromerija (Peruvian lily) ilgai žydi tada, kai jos šaknys lieka vėsios ir tolygiai drėgnos, o antžeminė dalis negauna „kepinimo“ per karščius. Karščiuose ji dažnai „užgesta“ ne todėl, kad „baigė žydėti“, o todėl, kad sulėtina žiedų formavimą, kad išgyventų stresą. 1) Svarbiausias dalykas per karščius: vėsios šaknys Alstromerijos …
Astilbės geriausiai prigyja tada, kai sodinamos vėsesniu ir drėgnesniu metų laiku, todėl praktiškiausias metas jų sodinimui dažniausiai yra pavasaris arba ankstyvas ruduo. Šie augalai mėgsta drėgną, humusingą dirvą ir lengvą pavėsį, todėl sėkmingas sodinimas priklauso ne tik nuo kalendorinės datos, bet ir nuo to, ar dirva tuo metu …