Skroteliniai lapai skaldyti (kartais jų nebūna), stiebiniai dažnai menturiniai, jų negausu. Žiedai pavieniai ar daugiažiedžiuose žiedynuose. Vaisiai – riešutėliai.
Paplitusi Šiaurės pusrutulio šiltesnio bei vidutinio klimato juostose. Gentyje apie 120 rūšių. Geltonžiedė ir baltažiedė plukės auga Lietuvos miškuose. Plukės skirstomos į natūraliai augančias ir introdukuotas. Graikiškai anemos-vėjas; mat žiedo vainiklapiai anksti numetami ir vėjo nešiojami.
Paplitusi Europoje, rytinėje Azijoje. Šakniastiebis horizontalus, ilgas. Augalas iki 20 cm aukščio. Žiedai balti, pavieniai, tuščiaviduriai. Žydi balandžio-gegužės mėn., apie 30 dienų. Vaisius subrandina.
Auga Europoje, rytinėje Azijoje. Panaši į baltažiedę plukę, tik vainiklapiai geltoni. Aptinkama sausuose miškuose, šlaituose.
Aptinkama Tarybų Sąjungos europinėje dalyje, Dagestane, Šiaurės Kinijoje. Šaknynas stiprus. Ant šaknų yra gumbeliai, kuriuose kaupiamos atsarginės maisto medžiagos. Lapai skroteliniai, penkiaskiaučiai. Stiebas 15-30 cm aukščio. Visos augalo dalys, net ir vaisiai, apaugę baltais plaukeliais.
Žiedai 4-7 cm skersmens, balti, kartais išorinė pusė violetinio atspalvio. Žydi gegužės-birželio mėn., apie 20-35 dienas. Sėklas subrandina kasmet. Yra daug hibridinių formų, besiskiriančių žiedų stambumu (pilnaviduriai ar tuščiaviduriai), augalo aukščiu. Minėtos plukės žiemoja nedengtos. Dekoratyvios būna balandžio-birželio mėn.
Paplitusi TSRS europinės dalies vidutinio klimato juostoje, Sibire ir Japonijoje. Augalas šakniastiebinis, daugiametis, 10-15 cm aukščio. Žiedai balti, 2-3 cm skersmens. Žydi gegužės mėn. Sėklas subrandina.
Auga Kaukaze. Daugiametis, iki 9 cm aukščio žolinis augalas. Žiedai 3,5 cm skersmens, balti ar tamsiai žydri. Žydi balandžio-gegužės mėn., apie 12-18 dienų. Sėklas sunokina.
Aptinkama Kaukaze, Graikijoje, Mažojoje Azijoje. Stiebagumbiais, efemeroidinis, 9-11 cm aukščio augalas. Žiedai pavieniai, šviesiai ar tamsiai žydri, 2,5-4 cm skersmens. Žydi balandžio pabaigoje, 10-12 dienų. Sėklos subręsta gegužės viduryje. Vegetacija baigiasi birželio pirmoje dekadoje.
Polimorfinė rūšis. Žiedai įvairiaspalviai (balti, rožiniai, raudoni, violetiniai, dvispalviai, taškuoti, tuščiaviduriai, pilnaviduriai), iki 8 cm skersmens. Gumbiškas šakniastiebis iki 5 cm skersmens. Žydi gegužės-birželio mėn. Augalas daugiametis, bet šiltnamiuose augintinas kaip vienmetis ar dvimetis ir dauginamas sėklomis. Užauga iki 40 cm aukščio. Perspektyvi šiltnaminė gėlė.
Introdukuotos pavasarį žydinčios plukės yra jautrios šalčiams, todėl žiemai reikia rūpestingai uždengti. Įvairių plukių rūšių yra skirtinga agrotechnika bei ekologinės sąlygos. Pavyzdžiui, altajinė plukė pavasarį geriau auga nedideliame pavėsyje, vasarą paunksnėje. Mat jų šaknys žemės paviršiuje, ir saulės atokaitoje greitai išdžiūsta. Lieknajai plukei tinka drėgna dirva, bet saulėta vieta, o vainikinei - sausa dirva.
Visos plukės mėgsta lengvą, gerai įdirbtą, humusingą dirvą, todėl prieš sodinant ją reikia pagerinti pūdiniu ar lapine žeme (10-15 kg/m²). Sunkios mechaninės sudėties ariamą sluoksnį naudinga pakeisti lapine ar kompostine žeme (ypač altajinei plukei).
Introdukuotas plukes geriausia persodinti liepos-rugpjūčio mėn. Vainikinės plukės gumbai, jei nepaliekami žiemoti, iškasami rugpjūčio mėn. ir per žiemą laikomi rūsyje, durpėse. Į gruntą sodinami gegužės mėn. pradžioje, 10-15 cm atstumu (į 1 m² 40-60 augalų). Natūraliai augančias plukes galima persodinti pavasarį ir rudenį. Nepersodintos vienoje vietoje auga 4-5 metus. Vainikinė ir lieknoji plukės sodinamos 5 cm, o kitos rūšys iki 3 cm gylio.
Dauguma plukių rūšių dauginamos sėklomis ir dalijant kerą. Sėklas geriau sėti iš rudens. Pavasarį pasėtos paprastai dygsta labai ilgai, kelis mėnesius ar net metus. Gerai dygsta vainikinių plukių sėklos.
Lieknosios plukės 400 sėklų sveria 1 g (tūkstančiui šios plukės daigų išauginti reikia 5 g). Kerai dalijami persodinant augalus. Šiuo būdu greit padauginama lieknoji plukė.
Plukės pažeidžiamos minuotojų muselių, kūlių, rūdžių, netikrosios miltligės, askochitozės, sklerotinių bei pilkųjų puvinių, nematodų.
Vietinės floros plukes galima sodinti grupėmis su kitomis gėlėmis prie medžių ir krūmų, o žemaūges kartu su smulkiasvogūninėmis bei pavasarinėmis žemaūgėmis gėlėmis. Beveik visų plukių žiedai tinka puokštėms.
Liūtpėdė, edelveisas (Leontopodium R. Br. ex Cass.) Alpinė Iiūtpėdė (L. alpinum Cass.) graižažiedžių (Asteraceae) šeimos pilkai sidabriškas augalas. Auga Vidurinėje Azijoje, Europos, Alpių ir Himalajų kalnuose. Stiebas stačias, beveik be lapų, apaugęs plaukeliais, 15-20 cm aukščio. Lapai linijiškai lancetiški, sudaro skrotelę. Žiedai nedideli, baltai gelsvi, …
Pastaruoju metu ūkių šiltnamiuose pradėtos auginti labai egzotiškos karališkosios strelicijos (Strelitzia reginae Ait.). Tai bestiebiai, daugiamečiai, bananinių (Musaceae) šeimos augalai, savaime augantys Pietų Afrikoje. Jr} lapai ant ilgų lapkočių, siekiantys iki 1-2 m. Lapų lakštai apie 45-50 cm ilgio ir iki 20 cm pločio. Žiedai …
Sodinimas žydėjimui. Gvazdikus sodinti praktiškai galima ištisus metus, tačiau geriausia sausio-birželio mėn., nes tada jie sužydi tais pačiais metais. Lysvės daromos 100-120 cm pločio ir 30 cm aukščio ir iš šonų apdedamos šiferiu. Parą prieš sodinimą žemė palaistoma 25°C šilumos vandeniu. Jos drėgmė turi būti …
Auginimas neiškaitintame substrate. Gali būti naudojamos ir plytos, svarbu, kad būtų tarpas tarp lysvės apačios ir šiltnamio grunto. Vieni darbininkai deda vamzdžius, o kiti ant jų sukloja šiferio lapus, jų sudūrimuose užleidžiant po 10 cm. Tokiu būdu šiltnamio šonuose padaroma po 2 ežias. Atvežtos paruoštos …