Categories
AUGALAI

Plukė – žolinis daugiametis šakniastiebinis augalas

Plukė - vėdryninių šeimos žolinis daugiametis šakniastiebinis augalas.

Plukė – žolinis daugiametis šakniastiebinis augalas

2023-04-11

Plukė - vėdryninių šeimos žolinis daugiametis šakniastiebinis augalas.

Skroteliniai lapai skaldyti (kartais jų nebūna), stiebiniai dažnai menturiniai, jų negausu. Žiedai pavieniai ar daugiažiedžiuose žiedynuose. Vaisiai – riešutėliai.

Paplitusi Šiaurės pusrutulio šiltesnio bei vidutinio klimato juostose. Gentyje apie 120 rūšių. Geltonžiedė ir baltažiedė plukės auga Lietuvos miškuose. Plukės skirstomos į natūraliai augančias ir introdukuotas. Graikiškai anemos-vėjas; mat žiedo vainiklapiai anksti numetami ir vėjo nešiojami.

Plukė - vėdryninių šeimos žolinis daugiametis šakniastiebinis augalas.

Natūraliai augančios plukės

Baltažiedė plukė

Paplitusi Europoje, rytinėje Azijoje. Šakniastiebis horizontalus, ilgas. Augalas iki 20 cm aukščio. Žiedai balti, pavieniai, tuščiaviduriai. Žydi balandžio-gegužės mėn., apie 30 dienų. Vaisius subrandina.

Geltonžiedė plukė.

Auga Europoje, rytinėje Azijoje. Panaši į baltažiedę plukę, tik vainiklapiai geltoni. Aptinkama sausuose miškuose, šlaituose.

Lieknoji plukė.

Aptinkama Tarybų Sąjungos europinėje dalyje, Dagestane, Šiaurės Kinijoje. Šaknynas stiprus. Ant šaknų yra gumbeliai, kuriuose kaupiamos atsarginės maisto medžiagos. Lapai skroteliniai, penkiaskiaučiai. Stiebas 15-30 cm aukščio. Visos augalo dalys, net ir vaisiai, apaugę baltais plaukeliais.

Žiedai 4-7 cm skersmens, balti, kartais išorinė pusė violetinio atspalvio. Žydi gegužės-birželio mėn., apie 20-35 dienas. Sėklas subrandina kasmet. Yra daug hibridinių formų, besiskiriančių žiedų stambumu (pilnaviduriai ar tuščiaviduriai), augalo aukščiu. Minėtos plukės žiemoja nedengtos. Dekoratyvios būna balandžio-birželio mėn.

Introdukuotos plukės

Altajinė plukė.

Paplitusi TSRS europinės dalies vidutinio klimato juostoje, Sibire ir Japonijoje. Augalas šakniastiebinis, daugiametis, 10-15 cm aukščio. Žiedai balti, 2-3 cm skersmens. Žydi gegužės mėn. Sėklas subrandina.

Kaukazinė plukė.

Auga Kaukaze. Daugiametis, iki 9 cm aukščio žolinis augalas. Žiedai 3,5 cm skersmens, balti ar tamsiai žydri. Žydi balandžio-gegužės mėn., apie 12-18 dienų. Sėklas sunokina.

Švelnioji plukė.

Aptinkama Kaukaze, Graikijoje, Mažojoje Azijoje. Stiebagumbiais, efemeroidinis, 9-11 cm aukščio augalas. Žiedai pavieniai, šviesiai ar tamsiai žydri, 2,5-4 cm skersmens. Žydi balandžio pabaigoje, 10-12 dienų. Sėklos subręsta gegužės viduryje. Vegetacija baigiasi birželio pirmoje dekadoje.

Vainikinė plukė.

Polimorfinė rūšis. Žiedai įvairiaspalviai (balti, rožiniai, raudoni, violetiniai, dvispalviai, taškuoti, tuščiaviduriai, pilnaviduriai), iki 8 cm skersmens. Gumbiškas šakniastiebis iki 5 cm skersmens. Žydi gegužės-birželio mėn. Augalas daugiametis, bet šiltnamiuose augintinas kaip vienmetis ar dvimetis ir dauginamas sėklomis. Užauga iki 40 cm aukščio. Perspektyvi šiltnaminė gėlė.

Introdukuotos pavasarį žydinčios plukės yra jautrios šalčiams, todėl žiemai reikia rūpestingai uždengti. Įvairių plukių rūšių yra skirtinga agrotechnika bei ekologinės sąlygos. Pavyzdžiui, altajinė plukė pavasarį geriau auga nedideliame pavėsyje, vasarą paunksnėje. Mat jų šaknys žemės paviršiuje, ir saulės atokaitoje greitai išdžiūsta. Lieknajai plukei tinka drėgna dirva, bet saulėta vieta, o vainikinei - sausa dirva.

Visos plukės mėgsta lengvą, gerai įdirbtą, humusingą dirvą, todėl prieš sodinant ją reikia pagerinti pūdiniu ar lapine žeme (10-15 kg/m²). Sunkios mechaninės sudėties ariamą sluoksnį naudinga pakeisti lapine ar kompostine žeme (ypač altajinei plukei).

Kada geriausia persodinti plukes?

Introdukuotas plukes geriausia persodinti liepos-rugpjūčio mėn. Vainikinės plukės gumbai, jei nepaliekami žiemoti, iškasami rugpjūčio mėn. ir per žiemą laikomi rūsyje, durpėse. Į gruntą sodinami gegužės mėn. pradžioje, 10-15 cm atstumu (į 1 m² 40-60 augalų). Natūraliai augančias plukes galima persodinti pavasarį ir rudenį. Nepersodintos vienoje vietoje auga 4-5 metus. Vainikinė ir lieknoji plukės sodinamos 5 cm, o kitos rūšys iki 3 cm gylio.

Kaip reikėtų dauginti plukes?

Dauguma plukių rūšių dauginamos sėklomis ir dalijant kerą. Sėklas geriau sėti iš rudens. Pavasarį pasėtos paprastai dygsta labai ilgai, kelis mėnesius ar net metus. Gerai dygsta vainikinių plukių sėklos.

Lieknosios plukės 400 sėklų sveria 1 g (tūkstančiui šios plukės daigų išauginti reikia 5 g). Kerai dalijami persodinant augalus. Šiuo būdu greit padauginama lieknoji plukė.

Kokios ligos ir kenkėjai kankina plukę?

Plukės pažeidžiamos minuotojų muselių, kūlių, rūdžių, netikrosios miltligės, askochitozės, sklerotinių bei pilkųjų puvinių, nematodų.

Vietinės floros plukes galima sodinti grupėmis su kitomis gėlėmis prie medžių ir krūmų, o žemaūges kartu su smulkiasvogūninėmis bei pavasarinėmis žemaūgėmis gėlėmis. Beveik visų plukių žiedai tinka puokštėms.

Piramidinė, Trišakė, Tankialapė uolaskėlė

Tankialapė uolaskėlė. Auga Vidurio ir Šiaurės Vakarų Europoje, Islandijoje bei Britų salyne, paprastai uolose, drėgnose vietose. Lietuvoje introdukuota. Stiebas prie pamato raudonas. Iš lapinių ūglių išauga didelis, purus, tankus kilimas. Lapai šviesiai žali, ilgakočiai, su 3 (rečiau 5-9) skiltimis. Žiedynkočiai 15-30 cm aukščio, jų viršūnėje

Gencijonas – daugiametis, rečiau vienmetis žolinis augalas

Gencijonas - gencijoninių šeimos daugiametis, rečiau vienmetis žolinis augalas. Užaugai nuo 6-10 iki 70-100 cm aukščio. Lapai priešiniai. Žiedai vamzdiški arba varpiški, pavieniai arba susitelkę į viršūninius ir pažastinius žiedynus. Vaisius vienalizdė dėžutė; sėklos smulkios. Gentyje apie 200 rūšių, labiausiai paplitusių Šiaurės pusrutulio kalnuotose srityse.

Pagrindinės gvazdikų ligos: Mozaika, Margligė, Dėmėtligė

Mozaika. Ant jaunų lapų būna šviesiai ir tamsiai žalios dėmės, koncentriškos dėmės ir dryžiai, kurie išsidėsto lygiagrečiai vidurinei gyslai. Senesniems lapams šie simptomai gali maskuotis (išnykti). Vėliau ant lapų, be aukščiau minėtų simptomų, atsiranda gelsvos, iki pilkšvai rudų atspalvių dėmės, kurios dažnai susilieja su kitomis

Džefersonija – daugiametis šakniastiebinis, žolinis augalas

Džefersonija - raugerškinių šeimos daugiametis šakniastiebinis, žolinis augalas. Žiedai pavadino šią gentį ir rūšį Peterburgo botanikos sodo botanikas ir keliautojas (tyręs Mandžiūriją) K. Maksimovičius (1827-1891). Pavieniai, su trimis, anksti nubyrančiais (panašiais į vainiklapius) taurėlapiais. Vainiklapiai 6-8. Vaisius dėžutė. Gentyje 2 rūšys, paplitusios JAV rytinėje dalyje