Puškinija (Puschkinia) – labai žavinga, ankstyvo pavasario smulkiasvogūnė gėlė
Puškinija (Puschkinia) – labai žavinga, ankstyvo pavasario smulkiasvogūnė gėlė, vertinama dėl savo švelnių, dažniausiai baltų ar labai šviesiai melsvų žiedų su melsva juostele, ankstyvo žydėjimo ir gebėjimo natūraliai plėstis tinkamoje vietoje.
Puškinija nėra rėksminga, bet labai elegantiška. Ji ypač graži tada, kai sodinama ne po vieną, o grupėmis, sudarydama lengvą pavasarinį kilimą.
Dažniausiai auginamos rūšys
Dažniausiai soduose sutinkamos:
- Puschkinia scilloides
- Puschkinia scilloides var. libanotica – bene dažniausia ir dekoratyviausia forma
Būtent ši forma paprastai ir matoma prekyboje – su švelniais, baltai melsvais žiedais ir aiškia mėlyna juostele per kiekvieną žiedlapį.
Išvaizda
Puškinija yra labai švelni ir tvarkinga. Jai būdinga:
- siauri, nedideli lapai,
- žemas augimas,
- kekės arba varpos tipo žiedynėliai,
- subtilūs žiedai, primenantys miniatiūrines scyles ar žydres.
Žiedai atrodo labai švariai ir gaiviai. Iš arti jie ypač gražūs, nes kiekviename žiedelyje matyti:
- balta spalva,
- švelnus melsvas tonas,
- išilginė mėlyna juostelė.
Kur geriausiai sodinti
Puškinija labiausiai atsiskleidžia ten, kur gali natūraliai įsilieti į pavasarinį sodą. Ji puikiai tinka:
- po lapuočiais medžiais,
- po krūmais,
- alpinariumams,
- gėlynų pakraščiams,
- tarp kitų smulkių pavasarinių svogūninių,
- natūralizuoti vejoje,
- prie takelių, kur galima apžiūrėti iš arti.
Gražiausiai atrodo:
- sodinama grupėmis po 10–30 ar daugiau svogūnėlių,
- ne pavieniui,
- ten, kur pavasarį gauna daug šviesos.
Šviesa
Geriausios sąlygos:
- saulė pavasarį
- lengvas pusiau pavėsis vėliau
Todėl ideali vieta yra po lapuočiais medžiais: kol medžiai be lapų, puškinija gauna pakankamai šviesos, o vėliau būna apsaugota nuo stiprios kaitros.
Per giliame pavėsyje:
- žydėjimas silpnėja,
- augalai gali būti retesni.
Dirva
Puškinija mėgsta:
- purią,
- humusingą,
- laidžią,
- vidutiniškai drėgną dirvą.
Svarbiausia vengti:
- sunkaus užmirkstančio molio,
- vietų, kur žiemą ar pavasarį ilgai stovi vanduo,
- labai skurdžios, sausos žemės.
Labai gerai jaučiasi dirvoje, pagerintoje:
- kompostu,
- lapų žeme,
- puriu humusu.
Sodinimas
Puškinijos svogūnėliai paprastai sodinami rudenį.
Kada sodinti
- geriausia rugsėjį–spalį
Kaip sodinti
- sodinti maždaug 5–8 cm gyliu
- tarp svogūnėlių palikti apie 5–8 cm
- sodinti grupėmis, o ne po vieną
Kad efektas būtų tikrai gražus, geriausia sodinti:
- tankesnėmis salelėmis,
- natūralios formos ploteliais,
- tarp kitų ankstyvų pavasario augalų.
Žydėjimas
Puškinija dažniausiai žydi:
- kovą
- balandį
- kartais dar gegužės pradžioje, jei pavasaris vėsesnis
Ji žydi tuo metu, kai sodas tik bunda, todėl net ir nedidelė grupė atrodo labai vertingai. Vėsiu oru žydėjimas paprastai trunka ilgiau.
Laistymas
Jei auga grunte tinkamoje vietoje, papildomo laistymo dažniausiai beveik nereikia.
Laistyti verta:
- po pasodinimo, jei ruduo labai sausas,
- jei pavasaris neįprastai sausas,
- jei auginama vazone.
Svarbu neperlaistyti, nes svogūnėliai nemėgsta užmirkimo.
Tręšimas
Tai nereiklus augalas. Paprastai pakanka:
- rudenį ar pavasarį lengvai pagerinti dirvą kompostu,
- nepertręšti azotinėmis trąšomis.
Puškinija geriau jaučiasi natūralioje, neperkrautoje dirvoje nei pernelyg „lepintame“ substrate.
Priežiūra
Priežiūra labai paprasta.
Pavasarį
- leisti laisvai žydėti,
- esant sausrai lengvai palaistyti,
- nepašalinti lapų per anksti.
Po žydėjimo
- palikti lapiją, kol ji natūraliai pagelsta,
- neleisti nupjauti iš karto po žydėjimo.
Tai svarbu todėl, kad svogūnėlis tuo metu kaupia maisto medžiagas kitų metų žydėjimui.
Ar reikia genėti?
Ne. Reikia tik:
- nešalinti lapų per anksti,
- pašalinti juos tik tada, kai visiškai nudžiūsta.
Dauginimas
Puškinija gali daugintis:
- dukteriniais svogūnėliais
- sėklomis
- natūralizuodamasi tinkamoje vietoje
Palankiomis sąlygomis ji po truputį plečiasi ir sukuria vis gražesnius pavasarinius plotelius.
Žiemojimas
Tai atspari smulkiasvogūnė gėlė, gerai tinkanti mūsų klimatui. Papildomos žieminės apsaugos paprastai nereikia.
Didžiausias pavojus dažniausiai ne šaltis, o:
- žiemos drėgmės perteklius,
- sunki, užmirkstanti dirva,
- svogūnėlių puvinys.
Ligos ir problemos
Dažniausiai problemų kyla nedaug. Galimos situacijos:
- silpnas žydėjimas per giliame pavėsyje,
- nykimas dėl užmirkimo,
- prastesnis plitimas labai sausoje vietoje,
- svogūnėlių silpnėjimas, jei lapai per anksti pašalinami.
Tai dažniausiai ne ligos, o netinkamų sąlygų pasekmė.
Derinimas su kitais augalais
Puškinija labai gražiai dera su kitais ankstyvo pavasario augalais:
- snieguolėmis
- krokais
- žydrėmis
- scylėmis
- erantais
- Anemone blanda
- eleborais
- smulkiais narcizais
- raktažolėmis
Ypač gražu:
- puškinija + žydrės,
- puškinija + balti krokai,
- puškinija + ankstyvos plukės,
- puškinija po lapuočiais su vėliau atsiskleidžiančiais paparčiais ar melsvėmis.
Kur ji ypač vertinga
Puškinija labai naudinga, kai reikia:
- labai ankstyvo pavasario efekto,
- subtilaus, šviesaus žydėjimo,
- smulkios svogūninės natūralizavimui,
- augalo po medžiais ir krūmais,
- „mėlyno–balto“ pavasarinio kilimo.
Pliusai
- anksti žydi,
- labai švelni ir elegantiška,
- gerai natūralizuojasi,
- nereikli,
- tinka po medžiais,
- gerai žiemoja.
Minusai
- žema ir subtili, todėl iš toli mažiau matoma,
- nemėgsta užmirkimo,
- dekoratyviausia tik ankstyvą pavasarį,
- geriausias efektas tik sodinant grupėmis.