Categories
DAUGIAMETĖS GĖLĖS

Raganė – šeimos krūmai arba puskrūmiai

Raganė - Vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos krūmai arba puskrūmiai

Raganė – šeimos krūmai arba puskrūmiai

2023-05-07

Vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos krūmai arba puskrūmiai.

Savaime auga vidutinio klimato juostoje, daugiausia šiauriniame pusrutulyje. Šie augalai sutinkami miškuose, upių pakraščiuose, stepèse, kalnuose, šlaituose. Jų stiebas stačias arba laipioja apsisukančiais apie atramas lapkočiais. Lapai priešiniai, sveiki, trilapiai, dukart trilapiai arba neporiškai plunksniški, ant augalo išsilaiko iki vėlyvo rudens. Žiedai taisyklingi, dideli arba maži, pavieniai ir po kelis ar daugiau sukrauti žiedynuose, kvapus arba bekvapiai. Taurėlapiai 4-8, įvairių spalvų – balti, gelsvi, geltoni, mėlyni, violetiniai, raudoni, purpuriniai. Vainiklapių nėra.

Kuokelių daug. Piestelių dažniausiai taip pat daug. Liemenėliai dažnai ilgi, balsvai plaukuoti. Raganės žydi labai gausiai ir ilgai – 30-150 dienų. Vaisiai neatsidarantys vienasėkliai riešutėliai susitelkę po kelis ar keliolika galvutės formos vaisyne. Dėl nenukrintančio nuo riešutėlio plaukuoto liemenėlio daugumos rūšių vaisiai labai gražūs, ir augalai iki vėlyvo rudens, net žiemą, lapams nukritus, atrodo labai dekoratyviai.

Šioje gentyje priskaičiuojama apie 230 rūšių. Tarybų Sąjungoje savaime auga 11 raganių rūšių. Lietuvos TSR teritorijoje laukinių nėra. Kultūroje raganės žinomos nuo seno, jau XVI a. jos buvo naudojamos apželdinimui. Hibridizacijos būdu yra išvesta visa eilė veislių ir sodinių formų. Mūsų respublikoje raganės dar labai mažai auginamos. Ypač retai želdiniuose sutinkamos stambiažiedės raganės. Tai neteisėtai pamiršti vijokliniai augalai, kuriais vertėtų susidomėti ir pradėti plačiai juos auginti. Raganės yra labai puošnūs augalai ir gali būti lyginami net su gražiausiais dekoratyviniais augalais, pavyzdžiui, erškėčiais.

LTSR MA Botanikos sode Kaune sudaryta gausi raganių rūšių ir veislių kolekcija, atliktas kai kuris mokslo tiriamasis darbas ir atrinkta daug šių vertingų augalų rūšių veislių, tinkamų auginti respublikos žaliuosiuose sodiniuose. Stebėjimai parodė, kad dauguma raganių rūšių respublikos klimato sąlygomis šalčiams yra atsparios.

Išimtį sudaro veislinės raganės, kurios yra gana lepios ir todėl žiemai jas būtina pridengti. Dirvos atžvilgiu raganės nėra labai reiklios. Jos gali augti bet kokioje kultūrinėje dirvoje. Tačiau, kaip ir kiekvienas dekoratyvinis augalas, puošniau auga ir gausiau žydi purioje, derlioje ir pakankamai drėgnoje dirvoje. Nepatartina 1aganių sodinti į molingą sunkią dirvą, nes joje pasodintos raganės skursta, neišryškėja jų dekoratyvinės savybės. Jeigu dirva labai sunki, ja reikia pagerinti: i 1 m² pridedama 20 kg perpuvusių lapų, mėšlo ar kompostinės žemės ir 1 kibiras smėlio.

Lengvai dirvai šių organinių trąšų pakanka apie 15 kg. (smėlio pridėti nereikia). Raganės nemėgsta labai šlapių dirvų. Ypač joms kenkia rudenį ir pavasarį nenutekantys vandenys. Šių augalų šaknų sistema gana stipri ir įsiskverbia giliai į dirvą. Todėl prieš augalų sodinimą dirvą reikia kaip galima giliau išpurenti.

Raganė - Vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos krūmai arba puskrūmiai

Aitrioji raganė (C. aethusifolia Turcz.).

Savaime auga Tolimuosiuose Rytuose, Rytų Sibire, Kinijoje. Puskrūmis, bet Lietuvos TSR sąlygomis stiebas dažnai visai nesumedėja, ir augalas kiekvieną pavasarį atželia iš šaknų. Stiebas užauga iki 1 ir daugiau metrų aukščio. Lapai dukart arba triskart plunksniški, daugiau ar mažiau skaidyti, ryškiai žali. Žiedai varpelio formos, nusvirę, 1,5-2 cm ilgio, gelsvi, bekvapiai, susitelkę į žiedynus po 1-3 žiedus. Žydi labai gausiai, birželio-rugpjūčio mėn. Vaisius riešutėlis su ilgu plaukuotu liemenėliu viršūnėje. Sėklos nunoksta rugpjūčio-rugsėjo mėn. ir nenukritusios išsilaiko ant augalo iki vėlyvo rudens.

Botanikos sode Kaune aitrioji raganė kasmet gausiai dera ir sunokina daigias sėklas. Pasėtos sėklos greitai sudygsta, ir todėl jų stratifikuoti nereikia. Augalas neaukštas, juo galima puošti neaukštas tvoras, sieneles. Labai gražiai jis atrodo pasodintas prie akmeninės atraminės sienelės. Vertinamas dėl gausaus ir ilgai trunkančio žydėjimo bei gražios ryškios lapijos.

Davido raganė (C. davidiana Decne). 

Savaime auga Kinijoje. Stiebas žolinis, sumedėja tik pagrinde, status arba šliaužiantis žeme. Liaunos šakutės užauga iki 2-2,5 m aukščio. Priraišiojus šakutes prie atramų, ši Davido raganė (Clematis davidiana) raganė gali būti sėkmingai auginama kaip vijoklinė.

Lapai trilapiai, lapeliai plačiai kiaušiniški, dideli, 5-12 cm ilgio ir 4-6 cm pločio, pjūkliškai dantytais pakraščiais, šviesiai žali. Žiedai 3-4,5 cm skersmens, šviesiai violetiniai, malonaus kvapo, primenantys hiacinto žiedus, susitelkę gausiažiedžiuose žiedynuose. Žydi labai gausiai, rugsėjo spalio mėn. Sėklų Botanikos sode Kaune ši raganė nemezga. Tyrimai parodė, kad šios raganės žiedadulkės yra negyvybingos.

Dauginama žaliomis gyvašakėmis. Gyvašakės, pamirkytos 8 val. 0,015% heteroauksino tirpale, įsišaknija 90-95%. Gerai auga purioje, derlingoje dirvoje ir labai blogai-sunkioje molingoje.

Fargeso raganė (C. fargesii Franch.). 

Savaime auga Vakarų Kinijoje. Lapai neporiškai du kartus plunksniški. Lapeliai kiaušiniški, pjūkliškai dantytais pakraščiais, 2-5 cm ilgio ir 1,5-2 cm pločio, pliki arba plaukuoti, ryškiai žali.

Žiedai dideli, 4-5 cm skersmens, bekvapiai. Taurėlapiai dažniausiai šeši, balti, bukomis viršūnėmis ir apysmailiais pagrindais. Žiedai ant ilgų, iki 7-9 cm ilgio, žiedkočių, pavieniai arba susitelkę į žiedynus po 3 žiedus. Žydi labai ilgai, nuo birželio iki rugsėjo mėn. pabaigos (100-110 dienų). Nunokusios sėklos ant augalo išsilaiko iki sekančių metų pavasario. Rudenį sėklas nurinkus, jas būtina stratifikuoti. Sėklos išsistratifikuoja ant augalo, nenurinkus jų iki pavasario.

Augalas šalčiams atsparus. Net ir labai šaltomis žiemomis beveik nenukenčia, apšąla tik nesuspėjusios sumedėti šakučių viršūnės. Tai viena iš gražiausių raganių rūšių, todėl turėtų būti plačiai taikoma namų sienoms, prieangiams, tvoroms, pavėsinėms papuošti.

Gausiažiedė raganė (C. paniculata Thunb.). 

Savaime auga Japonijoje ir Korėjoje, kur užauga iki 10 m aukščio. Mūsų respublikoje tepakyla iki 2-3 m. Lapai neporiškai plunksniški su 3-5 lapeliais. Lapeliai kiaušiniški, 2-10 cm ilgio, smailėjančiomis viršūnėmis ir širdiškais arba apvaliais pamatais, dažniausiai pliki arba tik palei gyslas plaukuota apatine puse. Žiedai nedideli, 2,5-3 cm skersmens, balti, sukrauti gausiažiedėse šluotelėse.

Žydi labai gausiai. Žydėjimo metu augalas būna ištisai padengtas baltais žiedais. Pradeda žydėti birželio mėn. viduryje, baigia-rugpjūčio mėn. Vaisiai su ilgu plaukuotu liemenėliu, nunoksta rugsėjo mėn. pabaigoje ir greitai nuo augalo nubyra. Sėklas stratifikuoti nebūtina. Pasėtos pavasarį į dėžutes, jos sudygsta po 8-9 savaičių. Augalas labai puošnus ir pakankamai atsparus šalčiams, todėl turėtų būti plačiai auginamas mūsų respublikos žaliuosiuose želdiniuose.

Gelsvoji raganė (C. vitalba L.). 

Savaime auga Kryme, Kaukaze, Vidurio ir Pietų Europoje, Mažojoje Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Sutinkama miškuose, tankumynuose, kalnų šlaituose apsivyniojusi apie medžius ir krūmus. Stiebas užauga iki 4-5 (10) m aukščio. Lapai neporiškai plunksniški, dažniausiai sudaryti iš 5 lapelių.

Lapeliai kiaušiniški arba kiaušiniškai lancetiški, 4-10 cm ilgio ir 3-5 cm pločio, smailiomis viršūnėmis ir apvaliais ar nežymiai širdiškais pamatais, dantytais pakraščiais, abipus nežymiai plaukuoti. Žiedai nedideli, 1,5-2 cm skersmens, balti, susitelkę gausiažiedėse šluotelėse. Žydi labai gausiai, liepos-rugsėjo mėn. Vaisiai su ilgu plunksniškai plaukuotu liemenėliu. Gelsvoji raganė šalčiams atspari. Kai kur mūsų respublikoje jau auginama. Tinka aukštoms tvoroms, namų sienoms, verandoms papuošti.

Geltonžiedė raganė (C. tangutica (Maxim Korsh.). 

Savaime auga Vidurinėje Azijoje, Vakarų Kinijoje, Mongolijoje. Stiebas užauga iki 3 m aukščio. Lapai vieną ar du kartus plunksniški. Lapeliai nuo pailgai lancetiškų iki lancetiškų, 3-8 cm ilgio, piūkliškai dantyti, šviesiai žali. Žiedai pavieniai, dideli, 4-5 cm skersmens, ilgakočiai, ryškiai geltoni, varpo formos, į žydėjimo pabaigą plačiai atsivėrę. Žydi liepos-rugpjūčio mėn. Vaisiai su ilgais, 4-6 cm ilgio, plunksniškai plaukuotais liemenėliais. Sėklos nunoksta rugpjūčio-rugsėjo mėn. Augalas šalčiams labai atsparus. Dekoratyvus tiek žydėjimo, tiek ir sėklų nokimo metu.

Kininė raganė (C. chinensis Osbeck.). 

Savaime auga Kinijoje. Stiebas užauga iki 3-4 m aukščio. Lapai neporiškai plunksniški, sudaryti iš 5-7 lapelių. Lapeliai dideli, 8-12 cm ilgio ir 4-8 cm pločio, pailgai kiaušiniški arba ovališki, su smailiomis viršūnėmis ir širdiškais pamatais, lygiakraščiai, odiški, tamsiai žali. Žiedai nedideli, 2 cm skersmens, plačiai atviri, balti, bekvapiai, susitelkę gausiažiedėse šluotelėse. Žydi gausiai nuo rugpjūčio mėn. antros pusės iki spalio mėn., apie 80 dienų. Botanikos sode Kaune sėklų neužmezga. Lengvai dauginama žaliomis gyvašakėmis. Auginama ir pritaikoma panašiai kaip ir kitos raganės. Vertinama dėl gausaus ir vėlyvo žydėjimo.

Korėjinė raganė (C. koreana Kom.). 

Savaime auga Korėjoje ir Kinijoje. Stiebas užauga iki 3-4 m aukščio. Lapai du kartus neporiškai plunksniški. Lapeliai lancetiški, 3-4 cm ilgio, pjūkliškai dantytais pakraščiais, ryškiai žali. Žiedai dideli, 5-6 cm skersmens, ryškiai geltoni, plačiai atsivėrę, bekvapiai, pavieniai arba susitelkę šluotelėse po 3 žiedus. Žydi labai gausiai nuo birželio mėn. vidurio iki spalio mėn., 100 dienų. Dera gausiai. Sėklos smulkios (0,4-0,5 cm ilgio ir 0,2 cm pločio) su ilgu (iki 6-7 cm ilgio) plunksniškai plaukuotu liemenėliu, susitelkusios į gausiasėklį 10 ir daugiau cm skersmens vaisyną. Vaisiai ant augalo išsilaiko iki kitų metų pavasario. Tinka tvoroms, sienoms, pavėsinėms dekoruoti.

Kvapioji raganė (C. brevicaudata D. C.). 

Savaime auga Tolimuosiuose Rytuose, Mongolijoje. Artima gelsvajai raganei. Lapai du kartus neporiškai plunksniški. Lapeliai smailiomis viršūnėmis ir apvaliais pamatais, 3-7 cm ilgio, giliai pjūkliškai dantyti. Žiedai nedideli, 1,5-2 cm skersmens, balti, labai kvapūs, susitelkę gausiažiedėse šluotelėse. Žydi labai gausiai rugpjūčio-spalio mėn., 40-45 dienas. Sėklos nedidelės su gana ilgu plunksniškai plaukuotu liemenėliu. Labai lengvai dauginama žaliomis gyvašakėmis ir atlankomis. Šalčiams labai atspari. Dėl gausaus žydėjimo, kvapiu žiedų ir gražios lapijos turėtų praturtinti mūsų respublikos želdinius.

Liaunašakė raganė (C. eriostemon Decne.). 

Tai Clematis viticella ir Clematis integrifolia hibridas. Stiebas užauga iki 1,5-2 (4) m aukščio. Augalas nevijoklinis, bet, priraišiojus jo liaunas šakutes prie atramų, gali būti auginamas kaip vijoklinis. Lapai neporiškai plunksniški, dažniausiai sudaryti iš 7 ovališkų lapelių, tamsiai žali. Žiedai dideli, 6-8 cm skersmens, violetiniai arba melsvai violetiniai, varpelio formos, nusvirę, sudaryti iš 4 taurėlapių, pavieniai arba susitelkę žiedynuose po 3 žiedus. Žydi labai gausiai ir ilgai, nuo birželio mėn. vidurio iki rugpjūčio mėn. pabaigos. Dera gausiai. Sėklos ant augalo išsilaiko iki sekančių metų pavasario. Pavasarį nurinktos ir į dėžutes pasėtos sėklos sudygsta po 6-7 savaičių. Šalčiams atsparus. Nors augalas neaukštas, bet gali būti panaudojamas žemoms tvorelėms, akmeninėms atraminėms sienelėms ir kitiems įrenginiams papuošti.

Mandžiūrinė raganė (C. manschurica Rupr.). 

Savaime auga Šiaurryčių Azijoje. Stačias arba silpnai laipiojantis puskrūmis. Užauga iki 1,5-2 m aukščio. Lapai plunksniškai skaldyti, dažniausiai sudaryti iš 5 lapelių. Lapeliai sveiki arba triskiaučiai, lancetiški arba pailgai kiaušiniški. Žiedai nedideli, 2 cm skersmens, balti, plačiai atsivėrę, kvapūs, susitelkę gausiažiedėse šluotelėse. Žydi labai gausiai, birželio-liepos mėn., 30-40 dienų. Vaisiai su gana ilgu plunksniškai plaukuotu liemenėliu ant augalo išsilaiko iki vėlyvo rudens. Dera labai gausiai. Šalčiams atsparus. Augalas dekoratyvus ir žydėjimo, ir derėjimo metu. Sėkmingai gali būti panaudojamas neaukštoms tvoroms, sienoms, verandoms papuošti. Auginamas, kaip ir kitos raganių rūšys.

Mėlynžiedė raganė (C. viticella L.). 

Savaime auga Pietų Europoje, Mažojoje Azijoje, Irane, Vakarų Užkaukazėje. Stiebas užauga iki 2,5-3 (4) m aukščio, laibas, tamsiai rudas. Lapai plunksniški arba dvigubai plunksniški, sudaryti iš 5-7 lapelių. Lapeliai kiaušiniški, lygiakraščiai, 2-6 cm ilgio ir 1-4 cm pločio, tamsiai žali. Žiedai pavieniai, plačiai atsivėrę, 4-5,5 cm skersmens, violetiniai, purpuriniai, mėlyni, bekvapiai, ant ilgų (iki 10 cm ilgio) žiedkočių. Žydi gausiai, birželio-rugsėjo mėn. Vaisiai iki 8 mm skersmens, tamsiai rudi, riešutėliai. Sėklos nunoksta spalio mėn. Nunokusios sėklos ilgai galvutėse nesilaiko, todėl jas reikia laiku nurinkti ir tuojau stratifikuoti. Pasėtos pavasarį stratifikuotos sėklos greitai ir visos kartu sudygsta. Nestratifikuotos sėklos sudygsta tik po 10 ir daugiau mènesių; daigai būna žymiai silpnesni ir nelygūs. Geriausia šį augalą dauginti sėklomis.

Mėlynžiedė raganė viena iš gražiausių raganių rūšių. Jos dideli, nusvirę žiedai, sodriai žalia lapija sudaro gražų dekoratyvinį reginį. Mūsų respublikos klimato sąlygomis augalas šalčiams atsparus, ilgai bei gausiai žydi ir dera, todėl dekoratyvinėje sodininkystėje turėtų būti plačiai taikomas. Mėlynžiedė raganė nėra labai reikli, bet žymiai geriau auga ir gausiau žydi pasodinta derlingoje ir pakankamai drėgnoje dirvoje bei saulėtoje vietoje. Taikoma sienoms, verandoms, pavėsinėms papuošti. Ypač gražiai atrodo ja papuoštos tinklinės tvoros.

Pirėninė raganė (C. campaniflora Brot.). 

Savaime auga Portugalijoje, Ispanijoje. Stiebas užauga iki 2-2,5 m aukščio. Lapai neporiškai plunksniški, sudaryti iš 5-7 lapelių. Žiedai nedideli, 2-2,5 m skersmens, varpelio formos, žydėjimo pabaigoje plačiai atsivėrę, šviesiai violetiniai, bekvapiai, dažniausiai susitelkę šluotelėse po 3 žiedus. Žydi gausiai, liepos-rugpjūčio mėn., 50 ir daugiau dienų. Vaisiai iki 7 mm, tamsiai rudi, riešutėliai. Sėklos nurenkamos rudenį ir tuoj pat stratifikuojamos. Auginama, taikoma, kaip ir kitos raganės.

Smailiadantė raganė (C. serratifolia Rehd.). 

Savaime auga Tolimuosiuose Rytuose, Korėjoje. Stiebas vaisių nokimo metu labai šakotas, užauga iki 3 m aukščio. Lapai vieną arba du kartus plunksniški. Lapeliai kiaušiniškai lancetiški, 2-6 cm ilgio, smailiomis viršūnėmis, piūkliškais pakraščiais, ryškiai žali. Žiedai šviesiai geltoni, bekvapiai, dideli, 4-5 cm skersmens, ant ilgų, iki 6 cm ilgio, žiedkočių, pavieniai arba susitelkę šluotelèse po 2-3 žiedus. Žydi labai gausiai, rugpjūčio-rugsėjo mėn., 50 ir daugiau dienų. Dera labai gausiai. Sėklų daigumas 90-95%. Vaisiai ant augalo išsilaiko iki pavasario. Stratifikuoti sėklas nebūtina. Pasėtos pavasarį į dėžutes ir stratifikuotos, ir nestratifikuotos sėklos sudygsta po keleto savaičių. Smailiadantė raganė yra labai atspari šalčiams ir nereikli dirvai. Tačiau, kaip ir visos raganés, geriau auga ir gausiau žydi pasodinta derlingoje dirvoje ir saulėtoje vietoje. Krūmus sodinti patartina kas 2 m vieną nuo kito. Panaudojama sienoms, tvoroms, verandoms, pavėsinėms apželdinti.

Žvilgančioji raganė (C. ligusticifolia Nutt.). 

Savaime auga Šiaurės Amerikoje. Stiebas užauga iki 4-6 m aukščio. Lapai neporiškai plunksniški, dažniausiai sudaryti iš 5-7 lapelių. Lapeliai pailgai kiaušiniški, 3-7 cm ilgio ir 1,5-3 cm pločio, smailiomis viršūnėmis ir pjūkliškai dantytais pakraščiais, odiški, žvilgančia viršutine puse, pliki arba nežymiai plaukuoti. Žiedai nedideli, 2 cm skersmens, balti, susitelkę į gausiažiedžius šluotelės formos žiedynus. Žydi labai gausiai nuo liepos mėn. pradžios iki rugsėjo mėn. pabaigos arba spalio mėn. pradžios (apie 80-85 dienas). Žvilgančioji raganė labai lengvai dauginama žaliomis gyvašakėmis ir atlankomis. Gerai auga purioje, derlingoje dirvoje ir saulėtoje vietoje. Tai labai puošnus augalas tiek savo ryškiai žalia žvilgančia lapija, tiek ir ilgai trunkančiu žydėjimu. Šalčiams atsparus, todėl sėkmingai gali būti taikomas žaliojoje statyboje.

Raganės puošia mūsų sodybas, akį verdamos savo žiedų gausumu ir įvairumu. Taip pat jos puošia patalpas ir balkonus, kur auginamos vazonuose. Jaunas ir nesparčiai augančias veisles (pavyzdžiui, Lawsoniana, M-me Bajun) galima auginti vazonuose šviesiame kambaryje, kur jos gausiai žydi. Po kelerių metų augalus galima sodinti lauke.

Kokio dirvožemio reikėtų raganėms?

Raganėms vazonuose auginti žemė ruošiama taip: imamos trys dalys veleninės, viena dalis perpuvusios kompostinės žemės, truputis medžio pelenų, žvirgždo ir kalkių ar kreidos. Labai naudinga, o dideliems augalams net būtina, pridėti kaulų miltų. Viskas gerai sumaišoma. Nedidelis augalas sodinamas į 8-10 cm skersmens vazonėlį, prieš tai jame padarius gerą drenažą. Pasodinus laistoma ir žiūrima, kad drenažas neužsikimštų. Po mėnesio ar daugiau, kai priauga daug šaknų, reikia pasodinti į didesnį (18-20 cm) vazonėlį, išimti atsargiai, kad žemės nuo šaknų nenubyrėtų. Per didelis vazonas netinka, nes žemė gali pradėti rūgti.

Jei vazonuose žemė nuolat greit išdžiūsta arba, padaužius piršto krumpliu, girdimas būdingas garsas, vadinasi, vazonas priaugęs šaknų ir būtina augalą persodinti. Pradėjusį augti pasodintą augalą reikia tręšti kartą per savaitę praskiestomis (1:10) srutomis. Jų neturint, tręšiama mineralinėmis trąšomis (1 litre vandens ištirpinama 2 g amonio salietros, 1,5 g kalio druskos ir 3 g superfosfato). Žydint tręšti nereikia, nes tada raganė trumpiau žydės. Labai naudinga, ypač didesnius augalus, palaistyti kalkių pienu (į litrą vandens beriama 20 g kalkių arba kreidos). Peržydėjusius augalus galima tręšti tik kalio trąšomis ir superfosfatu.

Vazonai laikomi vėsioje vietoje, geriausia lauke patalpą įnešami prieš žydėjimą ir pastatomi šviesioje saulėtoje vietoje. Trūkstant šviesos, stiebai bei žiedai blanksta augalai būna ne tokie dekoratyvūs. Geriausia raganes laikyti prie atviro lango. Žiemą raganes reikia laikyti vėsioje patalpoje. Pavasarį jos genimos, paliekant 3-5 cm ilgio stipriausius stiebus.

Vazonuose auginti labiausiai tinka C. lanuginosa (taip pat C. patens ir C. florida grupės) raganės, nes jos anksti pavasarį gausiai žydi. Iš tokių veislių paminėtinos: Princ Hendrick, Nelly Moser, Marcel Moser, M-me le Coultre, Lasurstern. Po kelerių metų šaknų tiek priauga, kad vazonai esti per maži. Tada augalą reiktų persodinti į didelius medinius vazonus ir laikyti patalpoje ar balkone, arba pasodinti sode.

Raganių priežiūros darbai

Balkonuose raganėms daug geresnės sąlygos, negu patalpose pakankamai saulės, grynas oras, gali laisvai šaknytis ir priežiūros tereikia mažiau. Į didelį medinį vazoną galima sodinti stamboką raganės kerą. Vasarą per karščius jį reikia užpavėsinti nuo karštų saulės spindulių. Per šalčius įnešti į vėsią patalpą arba balkone labai gerai pridengti.

Balkone dideliuose mediniuose vazonuose galima auginti aukštas raganes. Joms padaromos atramos prie sienos, leidžiama vyniotis ant balkono turėklų arba vazono pakraščiuose įsmeigus tris karteles (1,5-2 m ilgio), viršuje jas surišus, gaunama lyg piramidė, ant kurios augalas vyniojasi; stiebai, pasiekę piramidės viršūnę, apkibę žiedais, girliandomis leidžiasi žemyn. Balkonuose labiau tinka auginti Zakmano mėlynžiedžių grupės raganes.

Raganės dėl puikių žiedų ir gausaus bei ilgo žydėjimo kaskart vis labiau vertinamos. Mūsų respublikoje kasmet jų vis daugiau auginama. Tai puošniausi iš visų vijoklinių ir laipiojančių augalų. Raganės tinka vertikaliam ir horizontaliam apželdinimui bei dekoravimui. Sienos, pavėsinės, pergolos, vartai, tvoros labai gražiai atrodo apaugusios raganėmis, ypač kai šios žydi. Turint įvairių veislių, galima įrengti puikų raganių sodą. Jas galima auginti svogūninių gėlių lysvėse, nes šios gėlės anksti pavasarį peržydi, ir lysvės lieka tuščios. Iki tol raganės, augdamos horizontaliai, savo lapija uždengia lysvę, o paskui žydi visą vasarą ir rudenį.

Pastaruoju metu raganės pradėtos skinti puokštėms ir krepšelių kompozicijoms. Raganėms nereikia didelės priežiūros, todėl jas gali auginti visi gėlininkai mėgėjai. Šiame leidinėlyje susistemintos žinios apie raganes. Juo norima padėti raganių augintojams – plačiai atverti joms vartus į kiekvieną sodybą.

Daugiau kaip prieš šimtą metų anglų sodininkas Zakmanas, kryžmindamas laukines raganes Clematis viticella ir C. lanuginosa, išvedė stambiažiedę raganę. Tai buvo sensacija. 1860 m. ši raganė buvo eksponuojama apžiuroje ir apdovanota aukso medaliu. Ji autoriaus garbei pavadinta Zakmano ragane (C. jackmannii).

Po to Zakmanas išvedė daug naujų veislių. Netrukus atsirado jo pasekėjų, daugiausia anglų ir prancūzų, ir per palyginti neilgą laiką buvo išvesta keletas šimtų naujų gražių veislių. Tačiau iki mūsų laikų išliko tik viena kita tų raganių veislė, o dauguma žuvo per pirmąjį pasaulinį karą.

Raganės yra daugiamečiai laipiojantieji vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalai. 

Botaninis raganės pavadinimas Clematis yra kilęs iš graikų kalbos žodžio clema (vijoklis). Lietuviškai šis augalas pavadintas ragane žymaus botaniko Jurgio Pabréžos (1771-1849). Pavadinta, matyt, nusižiūrėjus į jo vaisius, kurie prinokę primena pasakų raganų galvas. Laukinės raganės, kurių yra daugiau kaip 200 rūšių, daugiausia paplitusios vidutinio klimato juostoje. Lietuvoje savaime neauga. Jos esti 3-4 m aukščio ir daugiau; augdamos lipa aukštyn, užsikabindamos lapkočiais.

Yra ir krūmeliais augančių raganių, pavyzdžiui, aitrioji (C. aethusifolia), Davido (C. davidiana), mandžiūrinė (C. manschurica). Žiedai įvairiaspalviai, nedideli, kartais kvapus.

Visų rūšių raganių yra dekoratyvi lapija. Be to, kai kurių mėlynžiedės (Clematis viticella), žaliosios (C. fargesit), tangutinės (C. tangutica) ir kitų – puošnūs įvairiaspalviai žiedai, taip pat vaisiai, kurie išsilaiko ant augalo visą žiemą.

Stambiažiedės raganės labai dekoratyvūs augalai, ypač vertinami dėl puikių žiedų ir gausaus bei ilgo žydėjimo. Žiedai dideli, 10-15 ar 20 cm ir didesnio skersmens, įvairiausių spalvų, tuščiaviduriai ir pilnaviduriai, kai kurie kvapus. Žydi nuo gegužės-birželio mėnesio iki rudens. Anksti žydėjusios žydi antrą kartą vasaros pabaigoje, tik ne taip gausiai. Stiebai išauga 3-4 m aukščio; jie kyla aukštyn, užsikabindami lapkočiais. Yra ir nevijoklinių veislių. Šaknys gerai išsivysčiusios, virviškos, plačiai ir giliai išsikerojusios.

Šiuo metu yra auginama daugybė veislių ir sodinių formų, viena už kitą gražesnių, besiskiriančių aukščiu, žiedų spalva, forma, žydėjimo laiku, atsparumu šalčiams. Tarybiniai mokslininkai selekcininkai yra išvedę daug ir labai gražių veislių, atitinkančių mūsų klimatines sąlygas.

Stambiažiedės raganės išvestos, kryžminant Clematis viticella, C. jackmannii, C. patens, C. lanuginosa, C. florida. Visi hibridai turi tų augalų savybių, iš kurių jie padauginti. Pagal šias savybes raganės skirstomos į grupes.

Žakmano raganės (Clematis jackmannii). 

Šios grupės raganės auga vešliai, išauga 4 m ir aukštesnės. Žydi labai gausiai ir ilgai nuo birželio pabaigos iki vėlyvo rudens. Žiedai iš 4 ar 5-6 vainiklapių, 10-14 cm, kartais ir didesnio skersmens. Tarybinių selekcininkų išvestos šios grupės raganių veislės yra stambiažiedės. Žiedai kraunami ant pirmamečių stiebų. Mūsų klimato sąlygomis auga ir žiemoja gerai. Šios grupės raganių yra daug veislių.

Sodinti raganes patartina pavasarį, nes tada jos geriau prigyja. Jeigu dėl kurių nors priežasčių tai atlikti reikia rudenį, svarbu nepavėluoti. Sodinama pirmoje rugsėjo mėn. pusėje, kad iki rudens augalai spėtų gerai įsišaknyti. Prieš sodinimą rūpestingai apžiūrimos šaknys: apdžiūvusios ir pažeistos jų dalys nupjaunamos aštriu peiliu. Sutrumpinama antžeminė augalo dalis. Sodinama 5-10 cm giliau, negu augalas augo medelyne. Pasodinus gausiai palaistoma, o dirvos paviršius apmulčiuojamas. Esant sausam orui, pirmas dvi savaites augalai laistomi kasdien.

Mūsų respublikos klimato sąlygomis raganės geriau auga saulėtose vietose arba tokiose, kur nebūna vidudienio saulės. Labai pavėsingose vietose krūmai menkai šakojasi ir negausiai žydi.

Kaip dauginamos raganės?

Raganes galima dauginti sėklomis, žaliomis ir sumedėjusiomis gyvašakėmis, atlankomis, o kai kurias rūšis, pvz. mandžiūrinę, krūmo dalijimu. Dauguma Botanikos sodo kolekcijoje esančių raganių ir joms giminingų vijutrių gausiai dera. Sėklų daigumo tyrimai parodė, kad atskirų šių augalų rūšių sėklų nevienodas ramybės periodas. Vienų rūšių sėklos pasėtos labai greitai sudygsta (po 2-4 savaičių), kitų dygimas trunka net 10-12 mėn. Labai ilgai dygsta Fargeso, mėlynžiedės raganés rūšių sėklos. Jas prieš sėją būtina stratifikuoti.

Bandymas, rodo, kad stratifikuotų sėklų dygimo laikas žymiai sutrumpėja, palyginus su nestratifikuotų sėklų dygimo laiku. Stratifikacijai sėklos sluoksniuojamos su drėgnu smėliu ir 60-70 dienų laikomos 0-3° C temperatūroje. Dauguma raganių ir vijutrių rūšių savo nunokusių vaisių neišbarsto, jie išlieka ant augalo iki sekančių metų pavasario.

Sėklos, nurinktos pavasarį, sėjos dieną, sudygsta beveik per tokį pat laikotarpį, kaip ir stratifikuotos sėklos, tai rodo, kad tokius ant augalo išsilaikančius vaisius galima nurinkti pavasarį, prieš pat sėją (kovo-balandžio mėn.). Jų sėklos išsistratifikuoja, veikiant žemai temperatūrai ir oro drėgmei. Sėti patartina į dėžutes, kurios iš pradžių laikomos šiltnamiuose ar šiaip šiltoje patalpoje, o vėliau, orui atšilus, išnešamos į inspektus. arba tiesiog į lauką.

Pasirodžius pirmam tikrajam lapeliui, daigai pikuojami į lysves. Daigynui parenkama lengva dirva ir vidurdieny pavėsinga vieta. Daigai sodinami 20-25 cm atstumu. Dirva nuolat purenama, o sausrų metu laistoma. Sėjinukai per vasarą kelis kartus patręšiami. Tręšiama pagal tą pačią sistemą, kaip ir laipiojantys erškėčiai. Po dvejų metų sėjinukus galima sodinti į nuolatinę vietą.

Botanikos sode atlikti bandymai parodė, kad raganes galima sėkmingai dauginti ir žaliomis gyvašakėmis. Kvapiosios ir žvilgančiosios raganės dauginimo žaliomis gyvašakėmis bandymo rezultatai. Raganę sėkmingai galima dauginti. Bandymai parodė, kad tinkamiausias dauginimui laikas yra birželio mėn. pabaiga arba liepos mėn. Pradžia, jeigu pavasaris vėlyvas. Gyvašakės geriau įsišaknija šiltame inspekte. Teigiamos įtakos gyvašakėms įsišaknyti turėjo jų mirkymas 8 val. 0,015% heteroauksino tirpale. Šiame tirpale mirkytos gyvašakės įsišaknija žymiai geriau, greičiau ir gausiau.

Auginiais geriausia dauginti prieš augalų žydėjimą birželio pabaigoje-liepos pradžioje. Pusiau sumedėjęs raganės stiebas supjaustomas į tiek dalių, kiek yra bamblių. Virš bamblio paliekama 1-2 cm ilgio stiebo dalis, žemiau-3-4 cm. Lapai sutrumpinami perpus. Paruošti auginiai pamerkiami iki pusės apatinės dalies į heteroauksino 0,015% tirpalą, priklausomai nuo stiebo sumedėjimo, 8-12 valandų. Prieš sodinant auginių galai apveliami medžio anglies milteliais, kad nepūtų.

Auginiai sodinami inspekte ar dėžėje į gerą kompostinę žemę ir palaistomi. Galima laistyti karvių ar paukščių mėšlo srutomis 1: 10, pridėjus truputį superfosfato (20 g į kibirą). Viršuje pilama upės arba gerai išplauto stambaus smėlio ar perlito 3 cm sluoksnis ir gerai palaistoma grynu vandeniu. Po poros valandų auginiai sodinami įstrižai taip, kad akutės būtų vos užžertos smėliu.

Pasodinus inspektas sandariai uždengiamas langais, dėžė – stiklu ir užpavėsinama nuo tiesioginių saulės spindulių, stiklai užtepami kalkėmis ar užklojami skydais. Smėlis visą laiką turi būti drėgnas. Jam išdžiūvus, padaromi grioveliai, ir atsargiai į juos įpilama vandens. Reikia atsiminti, kad nuo per didelės drėgmės augalas gali pradėti pūti.

Temperatūra turi būti 18-20°C (geriausia pastovi). Po trijų keturių savaičių auginiai pradeda leisti ūglius, vadinasi, įsišaknijo. Tada augalėliai palaipsniui pratinami prie saulės šviesos ir lauko oro. Dabar juos reikia purkšti ir laistyti. Jeigu dauginimui imami sumedėję auginiai, tai, išaugus 1-2 poroms lapų, viršūnę reikia nugnybti, nes kitaip jie nuvys, nespėję įsišaknyti. Ne visų veislių raganių auginiai vienodai gerai įsišaknija.

Naujuosius augalus galima palikti žiemoti inspektuose, labai gerai pridengus. Dėžę su augalėliais per žiemą galima laikyti vėsioje (1-4°C) patalpoje arba juos įkasti į žemę ir labai gerai pridengti.

Kaip skiepijamos raganės?

Skiepijimas tai labiausiai paplitęs dauginimo būdas. Poskiepiams naudojamos laukinių raganių (C. Viticella ir C. vitalba, C. flamula, C. chinensis) šaknys. Poskiepis (t. y. šaknis) turi būti ne mažesnio kaip 10-12 cm ilgio ir 3-4 mm skersmens.

Įskiepiams imama raganės stiebo dalis su vienu bambliu ir dviem akutėmis. Kartais jis skeliamas išilgai gaunami du įskiepiai kiekvienas su atskira akute. Įskiepiai su dviem akutėmis geriau prigyja. Įskiepiui virš bamblio paliekama 1-2 cm ilgio stiebo dalis, apačioje – 3-4 cm. Lapai sutrumpinami perpus.

Skiepijama suglaudimo būdu taip: poskiepis per šerdį perpjaunamas išilgai, ne mažiau kaip 2-3 cm. Taip pat, pradedant nuo bamblio, įpjaunamas ir įskiepis. Poskiepio ir įskiepio pjūviai suglaudžiami ir ta vieta aprišama rafija, polietilenine ar leukoplasto juostele. Kartais apatinis įskiepio galiukas paliekamas neapvyniotas, kad iš susidariusio kaliaus išaugtų šaknys.

Jeigu poskiepis ir įskiepis nevienodo storio, tai jie suglaudžiami taip, kad viename šone kraštai sutaptų. Skiepiniai sodinami vazonėliuose į tokį pat žemės mišinį, kaip nuolatiniam auginimui, pridengiami stiklainiais, palaistomi, užpavėsinami. Vazonėliuose žemė visad turi būti drėgna, o patalpos temperatūra 20°C. Patalpą reikia gerai vėdinti.

Po 3-4 savaičių, kartais dar vėliau, iš akučių pradeda augti ūgliai. Tada reikia nudengti, dažnai vėdinti ir nuimti stiklainius. Skiepyti galima bet kuriuo metų laiku. Pavasarį ir vasarą skiepijimui imami pusiau sumedėję arba net žoliniai įskiepiai. Didžiausias procentas raganių prigyja, paskiepijus pavasarį.

Rudenį skiepijama spalio mėnesį, kol šalnos nepakenkė miegančioms akutėms. Jeigu ruduo ilgas, galima skiepyti ir vėliau, net lapkričio pradžioje. Įskiepiai parenkami iš rudenį nupjautų stiebų su gerai išsivysčiusiomis akutėmis. Rudenį siūloma skiepyti tik tokias geros ir retos veislės raganes, kurių įskiepių neįmanoma išlaikyti per žiemą. Paskiepijus rudenį, tamsiuoju žiemos metu pradėjusias augti raganes galima apšviesti liuminescencinėmis lempomis (40 vatų 0,5 m atstumu 1 m² šviesti 12 val.). Ištįsusius ūglius reikia nugnybti, paliekant 2-3 lapų poras. Kai kurie augintojai skiepinius su pridengtais vazonėliais žiemai sudeda į 30-40 cm gylio duobę, apkasa žemėmis ir gerai pridengia durpėmis, sausais lapais artoliu.

Norint skiepyti žiemą, iš rudens reikia prisikasti C. viticella šaknų, sudėti jas į drėgną smėlį ir laikyti vėsioje vietoje. Šaknys ilgai išlieka gyvos vazonus reikia pasodinti norimų skiepyti raganių, užkasti inspekte ir pridengti. Gruodžio mėnesį tie vazonai sunešami į apšildomas patalpas, kur temperatūra palaipsniui pakeliama iki 18°C. Kai ūgliai išauga norimo aukščio, jie keletą savaičių laikomi 8-10°C temperatūroje, kad sutvirtėtų stiebai. Tada skiepijami.

Galima skiepyti, parenkant įskiepius iš rudenį nupjautų, nenušalusių šakučių. Nupjautosios šakutės suvyniojamos į drėgnas samanas ir laikomos 1-8°C temperatūroje. Prieš skiepijimą kokią savaitę šakutės palaikomos šiltoje patalpoje. Tada pradeda augti pumpurai ir aiškiai matyti gyvybingosios šakutės, kurios ir tinka įskiepiais. Patirtis parodė, kad patogiausia šiuo būdu skiepyti vasario mėnesį. (Skiepinių priežiūra aprašyta aukščiau.)

Pavasarį, gegužės antroje pusėje, skiepiniai, juos nurišus, sodinami į dirvą ir apdengiami vazonu, saugant juos nuo saulės spindulių ir naktinių šalnų. Pasodinti raganių sodinukai mėnesį ar du, atrodo, visiškai neauga. Tuo metu jie leidžia šaknis, po to pradeda sparčiai augti. Kai kurios raganės žydi dar tais pačiais metais, o sekančiais metais žydi jau visos.

Raganių agrotechnika

Sodinimas. Raganės auga bet kokioje dirvoje ir bet kokioje vietoje. Tačiau geresnėse sąlygose auga vešliau, gausiau žydi, žiedai didesni, ryškesnių spalvų. Todėl svarbu parinkti tinkamą vietą ir trąšią, puveningą dirvą.

Jos sodinamos šiltesnėje, apsaugotoje nuo vėjų vietoje, geriausia pietryčių pusėje. Nors jos auga ir pusiau paunksnėje, tačiau labiau mėgsta saulėtą vietą. Vidurdienį, t. y. karščiausiu dienos metu, augalo šaknys, ypač lepesnių veislių (C. patens, C. florida grupių), ir visas krūmas mėgsta pavėsį.

Raganės blogai auga užpelkėjusiose vietose, joms kenkia stovintis, ypač pavasarį ir rudenį, vanduo. Tokiose vietose geriausia jų nesodinti arba dirvą drenuoti – iškasus duobę sodinimui, į jos dugną pripilti 6-10 cm sluoksnį sudaužytų plytų.

Duobė iškasama 70x70x70 cm, pripilama geros puveningos žemės, gerai perpuvusio mėšlo mišinio, pridedant 100 g superfosfato, 200 g kalkių, o jei sunki molio žemė, tai dar pridedama smėlio.

Geriausia raganes sodinti pavasarį (tik pradėjusias augti) arba ankstyvą rudenį. Galima sodinti ir vasarą, bet tada reikia rūpestingiau prižiūrėti – savaitę užpavėsinti nuo tiesioginių saulės spindulių, nuolat laistyti ir purkšti, o žiemą gerai pridengti.

Sodinama 15-20 cm gyliu. Tokiame gylyje augalai žiemą neiššąla, o vasarą neperkaista šaknys. Prieš sodinant nesveikas šaknis reikia pašalinti, o likusias, įdėjus į duobę, rūpestingai paskirstyti į šalis. Kai sodinamas silpnas augalas, ypač su lapais, tai 15-20 cm gylio duobutėje iš pradžių jis užžeriamas 3-4 cm žemių sluoksniu (2 pav.). Raganei augant, vis dar užžeriama žemių, saugant neužžerti viršūnėlės; taip pamažu duobutė pripildoma.

Sodinant svarbu, kad augalas būtų su šaknimis ir bent su menku daigeliu arba su dalimi šaknies kaklelio. Pasodinus reikia labai gerai palaistyti ir uždengti nuo tiesioginių saulės spindulių. Kai augalas prisitaikys prie naujų sąlygų, po savaitės kitos uždangą galima nuimti.

Priežiūra. Rudenį žemė apie augalus supurenama iki 15-20 cm gylio, įterpiama gerai perpuvusio mėšlo (šviežias mėšlas raganėms kenkia!) ar kompostinės žemės, pridedant po 100 g į m² superfosfato ir kalio trąšų, geriausia medžio pelenų.

Prasidėjus šalčiams, stiebai nupjaunami prie žemės arba paliekami 10-20 cm ilgio. Augalai pridengiami lentiniu skydeliu, dėžute ar kt., ant viršaus užpilama sausų durpių, lapų ar pjuvenų 30-40 cm sluoksnis ir uždengiama toliu. Ypač gerai reikia pridengti jaunus augalus (pirmaisiais antraisiais metais).

Raganės, kraunančios žiedus ant antramečių stiebų (C. florida, C. patens, kai kurios C. lanuginosa grupių), nepjaunamos, o tik pagenimos, išpjaunant silpnas ir tankiai suaugusias šakas. Likę stiebai prilenkiami ant eglišakių, uždengiami eglišakėmis, sausais lapais ir toliu.

Pavasarį pradėję augti augalai nudengiami, bet jaunus ūglius reikia saugoti nuo pavasarinių šalnų, nes apšalęs krūmas jau nebeišauga vešlus. Kiekvienam augalui reikalinga atrama. Sodinant prie sienos, reikia palikti tarpą ventiliacijai. Pavasarį raganės auga labai sparčiai. Pumpurus pradeda krauti, kai augalas esti 1,5-2 m aukščio. Krūmą galima suformuoti pagal savo skonį. Tų raganių, kurios anksti (liepos-rugpjūčio mėn) baigia žydėti, reikia birželio pabaigoje ar liepos pradžioje nupjauti keletą stiebų iki vegetatyvinio pumpuro (iki to bamblio, iš kurio auga šakutės su žiedais). Tuomet ant išaugusių stiebų augalas sukraus žiedus, kurie žydės vėliau.

Raganės blogiau auga rūgščioje dirvoje, todėl pavasarį jas reikia palaistyti kalkių pienu ar pabarstyti malta kreida; į kibirą vandens dedama 200 g kalkių ir tuo kiekiu palaistomas 1 m² plotas. Kad neperdžiūtų šaknys, žemė apie kerą mulčiuojama durpėmis ar perpuvusiu mėšlu. Vienmetes ir daugiametes gėles geriausia sodinti taip, kad vidurdienį jos savo šešėliu užpavėsintų raganių šaknis. Tam tikslui kartais pastatomas dekoratyvus akmuo.

Anksti pavasarį vos tik pradėjusias augti raganes reikia patręšti fosforo, kalio (jeigu netręšta rudenį) ir azoto trąšomis (po 20-30 g vienam augalui). Sausą žemę, prieš beriant salietrą, reikia palaistyti. Labai gerai augalus tręšti trąšų mišiniu su mikroelementais (1-2 šaukštus į kibirą vandens ir tuo mišiniu plačiai palaistyti vieną augalą), o butonizacijos ir žydėjimo metu naudinga kelis kartus patręšti karvių ar paukščių mėšlo gerai išraugintomis srutomis į kibirą vandens pilti 1 1 srutų. Tręšti palaisčius.

Per sausras raganes būtina laistyti. Geriau laistyti rečiau, bet gausiai ir plačiai, nes raganių šaknys labai išsikerojusios. Pasodinta raganė dvejus trejus metus nelabai auga tada vystosi jos šaknys. Vėliau kasmet išleidžia vis daugiau stiebų ir išauga didelis vešlus krūmas. Ypač tai būdinga C. viticella ir C. jackmannii grupių raganėms.

Todėl jų žiedus reikia apdulkinti laukinių raganių (C. viticella, C. vitalba, C. fargesi) žiedadulkėmis. Jas gėlininkai mėgėjai gali auginti savo soduose. Kartais ir neapdulkinus užsimezga sėklos, jei netoliese auga laukinės raganės. Dulkinti reikia jau pirmuosius žiedus, kad iki šalnų spėtų subręsti sėklos. (Jos bręsta 3-4 mėnesius.) Subrendusios sėklos greit nubyra, todėl reikia jas laiku nuimti ir stratifikuoti; pavasarį pasėti į dėžutę. Po 3 mėnesių sėklos pradeda dygti (sudygsta per 18-20 mėnesių). Iš sėklų išaugę augalai motininio augalo savybių neturi dauguma jų būna menkaverčiai, ir tik dalis - vertingi.

Dauginti sėklomis yra labai sudėtingas ir mėgėjams sunkiai prieinamas darbas. Tuo užsiima mokslininkai selekcininkai. Paprastai stambiažiedės raganės dauginamos vegetatyviniu būdu - atlankomis, kero dalijimu, auginiais ir skiepijimu.

Atlankomis dauginant, rudenį prie pat krūmo iškasamas 15 cm gylio griovelis, į kurį prilenkiamas stiebas ir apkasamas. Augalo viršūnėlė su žiedkočiais nupjaunama ir netoli kiekvieno bamblio stiebas sužeidžiamas (įpjaunamas, įbrėžiamas ir pan.), nes sužeistoje vietoje susidaro kalius, po to išauga šaknys. Pavasarį iš stiebo akučių išauga ūgliai, kurie (nors ne visi) iki rudens įsišaknija.

Kartais rudenį prilenktas stiebas per žiemą supuva; tai priklauso nuo klimatinių sąlygų ir veislės savybių. Todél geriausia augalą prilenkti pavasarį: į griovelį paguldomas pernykštis, per žiemą gerai išsilaikęs (pridengtas) stiebas. Vienas bamblys smaigu pritvirtinamas griovelio dugne ir apkasamas, kitas paliekamas virš žemės ir taip kartojama, kol pasodinamas visas stiebas.

Taip apkasti bambliai įsišaknis, o likusieji virš žemės augs ir žydės. Galima ir visą stiebą apkasti žemėmis tada bus daugiau ūglių, bet nežydės. Atlankas reikia laistyti, kad žemė visada būtų drėgna. Iki rudens jos įsišaknija. Įsišaknijusius augalus iškasti ir persodinti geriausia kitą pavasarį, nes jauni augalai geriau žiemoja kartu su dauginamu keru.

Kero dalijimu dauginama pavasarį. Keras atsargiai kad kuo mažiausiai būtų pažeidžiamas, iškasamas, aštriu peiliu supjaustomas taip, kad kiekvienoje dalyje būtų bent po vieną daigelį su šaknimis. Tokį sodinuką (jei reikia ir kelis) galima atpjauti ir neišraunant kero. Pjūviai pabarstomi medžio anglies milteliais. Pasodintos raganės paprastai žydi tais pačiais metais.

Poskiepiams geriausia imti mėlynžiedžių raganių (C. viticella) šaknis, todėl jų reikia prisiauginti daug krūmelių.

Mėlynžiedė raganė dėl savo dekoratyvumo mūsų respublikoje plačiausiai auginama iš visų smulkiažiedžių raganių. Tai 3-4 m aukščio krūmas. Auga nesparčiai. Žydi liepos-rugsėjo mėnesiais. Žiedai nusvirę, tauriški, 3-4 cm skersmens, violetiniai ar mėlyni, bet yra ir raudonų, baltų, šviesiai violetinių, kai kurie net pilnaviduriai. Geriausia jas dauginti sėklomis, bet galima ir auginiais, kaip stambiažiedes raganes. Sėklos subręsta spalio mėnesį ir greit nubyra, todėl reikia paskubėti jas surinkti.

Surinktos sėklos tuoj stratifikuojamos, o pavasarį sėjamos į dėžutę, kur per 6-7 savaites sudygsta. Paaugusius augalėlius reikia pasodinti į trąšią dirvą, kad išaugtų daug ir gerų šaknų.

Poskiepiams geriausiai tinka dvimečių augalų šaknys. Jos yra rudos, virviškos. Norint gauti šaknų, augalą reikia iškasti atsargiai, nepažeidžiant augimo kūgelių (kugelistai šaknies viršūnėlė, augančioji dalis, dar šviesios spalvos). Aštriu peiliu nupjovus reikalingas šaknis (ne mažiau kaip 10 cm ilgio ir 3-4 mm skersmens), augalas vėl pasodinamas, gerai prižiūrimas, žiemą būtinai pridengiamas. Išaugusias naujas šaknis kitais metais bus galima naudoti poskiepiams. Šaknų galima prisikasti ir iš augančio augalo.

Poskiepiais tinka ne tik šaknys, bet ir vienmečiai ar dvimečiai augalai. Juos iškasus, stiebas nupjaunamas ir skiepijama į augalo kaklelį. Toks skiepinys gerai prigyja ir sparčiai auga. Kartais poskiepis iš kaklelio pradeda leisti atžalas, o kultūrinis augalas žūva. Todėl atsiradusias poskiepio atžalas reikia nuskinti.

RAGANIŲ LIGOS IR KENKĖJAI

Raganės atsparios ligoms ir kenkėjams. Kartais jos suserga miltlige, kurią sukelia grybas Erisyphe communis f. clematidis. Jis apninka visas augalo dalis lyg pelėsių apnaša. Pažeistos dalys apvysta, augalas esti nedekoratyvus aptraukia.

Užsikrėtus augalui miltlige, reikia surinkti ir sudeginti visas pažeistąsias jo dalis. Augalus purkšti 0,2% karatano suspensija pradėjus lapams augti, prieš žydėjimą ir po žydėjimo.

Raganes puola pupinis amaras (Aphis fabae Scop.). Tai rusvai juodi vabzdžiai. Pasirodžius amarams, augalus reikia purkšti 0,2% nikotino ar anabazino sulfatu, pridėjus 0,4% žaliojo muilo.

Stiebų ir lapų dėmėtumas (Ascochyta clematidina Thüm.) - gana pavojinga liga. Ant stiebų atsiranda rudos dėmės. Augalo dalis virš dėmės nudžiūsta. Ant lapų atsiranda rudos apvalios dėmės. Pažeistas augalo dalis reikia nupjauti ir sudeginti. Purkšti vario oksichloridu, Bordo skysčiu.

Skiepeliai sodinami į 7-8 cm skersmens ir 13-17 cm aukščio puodelius ir laikomi šiltnamyje ar šviesioje patalpoje 16-20° C temperatūroje. Po 2-3 savaičių pradeda augti jauni ūgliai. Vadinasi, skiepeliai prigijo. Ugliams užaugus 20-25 cm aukščio, augalai persodinami į lauką. Jeigu skiepeliai buvo aprišti polietileninės plėvelės juostele, tai prieš persodinimą ji atsargiai nurišama. Skiepeliai sodinami 10-15 cm giliau, negu jie augo puodeliuose. 2-3 pumpurų poros atsiduria po žeme. Sekančiais metais iš šių pumpurų išauga 4-6 nauji stiebai.

Dauguma skiepelių dar tais pačiais metais užauga iki 1-1,5 m aukščio ir pradeda žydėti. Veislines raganes, ypač jaunus augalus, būtina rūpestingai prižiūrėti: sodinti tik į derlingą ir purią dirvą, įruošti atramas, ant kurių augalas galėtų lipti, purenti žemės paviršių, laistyti, tręšti.

Mūsų respublikos klimato sąlygomis stambiažiedės raganės šalčiui nelabai atsparios, todėl žiemai jas būtina pridengti. Prieš pridengiant, jų stiebus 20-50 cm nuo žemės paviršiaus galima nupjauti ir tuomet prilenkus pridengti sausais lapais, eglišakėmis, durpėmis arba užvožti sukaltu iš lentų skydeliu ir apkasti žemėmis. Žiedai susidaro ant pirmamečių stiebų, todėl toks rudeninis stiebų sutrumpinimas nepakenkia sekančių metų žydėjimui, o sutrumpintus augalus per žiemą žymiai lengviau išsaugoti. Nupjautosios stiebų dalys gali būti panaudotos kaip dauginamoji medžiaga.

Botanikos sode Kaune išbandytos kai kurios stambiažiedės raganių veislės, kurios siūlomos plačiai panaudoti mūsų respublikos žaliuosiuose želdiniuose. 'Dečis of Edinber' ('Duchesse of Edinburgh', Jackman, 1877). Tai viena iš gražiausių veislių. Žiedai balti, pilnaviduriai, kvapūs. Južnaja noč. Veislė išvesta Nikitos botanikos sode. Žiedai tamsiai mėlyni, sudaryti iš 5-6 taurėlapių, 8 cm skersmens.

'Kontes de Bušar' ('Comtesse de Bouchard', Morel). Žiedai melsvai rožiniai, vidutinio dydžio, dažniausiai 10-12 cm skersmens. Pradeda žydėti liepos mėn. pradžioje ir žydi iki šalnų. 'Lunyj svet. Veislė išvesta Nikitos botanikos. sode. Žiedai sudaryti iš 4-5 taurėlapių, vidutinio dydžio, 8-12 cm skersmens, šviesiai violetiniai, melsvi su tamsesniais violetiniais pakraščiais, į žydėjimo pabaigą pašviesėja. 'Metamorfoza'. Veislė išvesta Nikitos botanikos sode. Žiedai tamsiai violetiniai su šokoladiniu atspalviu, sudaryti iš 4-8 taurėlapių, iki 12 cm skersmens. Taurėlapių viršūnėlés dažnai žalios.

'Neli Mozer' ('Nelly Moser'). Žiedai dideli, iki 15-16 cm skersmens, dažniausiai sudaryti iš 8 taurėlapių. Taurėlapiai šviesiai rožiniai su ryškesne išilgine juostele per vidurį. 'Neždanyj'. Veislė išvesta Nikitos botanikos sode. Žiedai dideli, iki 15 cm skersmens, šviesūs, rožiškai melsvi, truputį nusvirę, sudaryti iš 4-5 taurėlapių. 'Vil de Lijon' ('Ville de Lyon', Morel, 1899). Žiedai raudoni, dažniausiai sudaryti iš 6 taurėlapių. Žydi labai gausiai nuo birželio mėn. vidurio iki vėlyvo rudens.

Kryžminimo keliu buvo gauta daug gražiai žydinčių stambiažiedžių raganių veislių. Pirmieji raganių hibridai buvo gauti Anglijoje XIX a. antroje pusėje. 1860-1880 m. buvo išvesta 500 šių augalų veislių. Iki šių dienų šių veislių išliko nedaug.

Pastaruoju metu šių veislių skaičius dar padidėjo. Yra išvesta naujų veislių užsienyje, taip pat ir Tarybų Sąjungoje. Gražių laimėjimų yra pasiekęs Nikitos Botanikos sodas Kryme, išvedęs daug naujų stambiažiedžių raganių veislių. Veislinių raganių lapai yra neporiškai plunksniški, 3-5-lapiai. Žiedai dideli, 8-15 cm skersmens, įvairių spalvų (balti, rožiniai, raudoni, melsvi, violetiniai, alyviniai), tuščiaviduriai ir pilnaviduriai, bekvapiai ir kvapūs. Žydi labai gausiai ir ilgai, nuo birželio mėn. vidurio iki vėlyvo rudens, 120-150 dienų.

Žiedų gausumas priklauso nuo kero stiebų skaičiaus, kurių kiekvienais metais daugėja. Ant gerai išsivysčiusio kero dažnai galima suskaičiuoti kelis šimtus vienu metu pražydusių žiedų. Stebėjimai parodė, kad atskiras žiedas žydi iki 10-15 parų. Dauguma veislių mūsų respublikos klimato sąlygomis sėklų nemezga. Tiriant šio reiškinio priežastis, išaiškėjo, kad hibridinės kilmės raganių veislių žiedadulkės nedaigios. Todėl, norint gauti veislinių raganių sėklų, žiedus reikia apdulkinti kitų raganių rūšių žiedadulkėmis. Galima naudoti gelsvosios, mėlynžiedės, Fargeso ir kitų raganių žiedadulkes.

Veislinės raganės užmezga sėklas ir tada, kai netoli jų auga aukščiau minėtos raganės rūšys. Užsimezgusios sėklos prinoksta tik po 3-4 mėn.., todėl dulkinti reikia žydėjimo pradžioje, kad iki rudens šalnų sėklos suspėtų prinokti. Prinokusios sėklos ant augalo ilgai neišsilaiko, todėl jos tuoj pat nurenkamos ir stratifikuojamos, o pavasarį, balandžio mėnesį, sėjamos į dėžutes.

Daigai pasirodo birželio-liepos mėn. Dauginant veislines raganes sėklomis, jų palikuonys dažniausiai veislės požymių neišlaiko. Atliekant selekcinį darbą, šiuo būdu galima gauti naujas veisles, kurios skiriasi nuo tėvinių veislių žiedų spalva, dydžiu, forma ir kitais požymiais.

Daug efektyvesni yra šių raganių vegetatyviniai dauginimo būdai. Jas gan sėkmingai galima dauginti sumedėjusiomis gyvašakėmis, atlankomis, skiepijimu. Iki šiol buvo galvojama, kad veislinės raganės sunkiai arba ir visai nesidaugina sumedėjusiomis gyvašakėmis. Tačiau Ukrainos MA botanikos sodo tyrimai parodė, kad šias raganes galima sėkmingai dauginti sumedėjusiomis gyvašakėmis.

Rudenį gyvašakėms skirti stiebai nuo augalo nupjaunami ir užkasami į dirvą 20-30 cm gylyje. Vieta parenkama aukšta ir sausa. Pavasarį stiebai iškasami ir iš jų paruošiamos gyvašakės. Jos sodinamos į inspektus, kurie užpavėsinami, o juose esantis smėlis nuolat drėkinamas. Gyvašakių pumpurai greitai susprogsta, ir po 15-20 dienų pradeda augti ūgliai. Kai jie užauga iki 5-7 cm ilgio, jų viršūnės nugnybiamos. Tai atliekama todėl, kad augantieji ūgliai neišsekintų gyvašakių ir netrukdytų susidaryti šaknims.

Paprastoji gebenė aralinių savaime augantis šeimos augalas

Gebenė (Hedera L.) Paprastoji gebenė (H. helix L.) aralinių (Araliaceae) šeimos augalas, savaime augantis Pietų Europoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Stiebas besidriekiantis arba laipiojantis, užauga iki kelių ir keliolikos metrų ilgio. Lapai odiški, penkiaskiaučiai, tamsiai žali. Kai kurios gebenės formos turi margus lapus: baltais ar gelsvais

TRADESKANTĖ – kambarinė lapinė gėlė

TRADESKANTĖ (Tradescantia L.) Baltažiedė tradeskantė (Tradescantla albiflora Kunth., sin. T. viridis hort.). Komelininių (Commelinaceae) šeimos augalas. Kilęs iš Pietų Amerikos. Stiebas ilgas, plonas, šviesiai žalias, su bambliais. Gulsčias stiebas driekiasi žeme ir prisitvirtina šaknelėmis, kurios išauga ties bambliu. Lapai pražanginiai, elipsiški, su makštimis, nusmailėjusia viršūne,

Šilokas – Storalapių šeimos daugiametis šakniastiebinis, rečiau vienmetis augalas

Šilokas (Sedum L.) Storalapių (Crassulaceae) šeimos daugiametis šakniastiebinis, rečiau vienmetis augalas. Paplitęs Kinijoje, Japonijoje, Šiaurės Amerikoje. Pietų pusrutulyje retas. Tarybų Sąjungoje aptinkamos 54 rūšys, daugelis jų auginama gėlininkystėje. Aitrusis šilokas (S. acre L.). Auga Tarybų Sąjungos europinėje dalyje, Vakarų Sibire, Kaukaze, Mažojoje Azijoje ir Šiaurės

Sukutis – tai daugiametė vijoklinė gėlė

[lc_the_thumbnail size= 'post-full' class = "w-100 min-vh-25 min-vh-md-50 mb-n7" style="max-height: 400px;object-fit: cover;"] [lc_the_title link=0] [lc_the_date] [lc_the_terms taxonomy=category class="" link_class="badge bg-primary rounded-pill link-light text-decoration-none"] Sukutis - tai daugiametė vijoklinė gėlė, kuri gali suteikti neįtikėtino grožio ir stipraus aromato sodui. Ši vijoklinė gėlė dažnai auginama kaip vienmetis