Raktažolė – populiariausia pavasarinė daugiametė gėlė
Raktažolė – raktažolinių šeimos daugiametės, retai dvimetės šakniastiebinės žolės.
Stiebai tiesūs, nešakoti, rečiau šakoti, būna ir bestiebių. Lapai ištisiniai arba skiautėti, kotuoti arba bekočiai, pliki ar plaukuoti, skroteliniai. Žiedai įvairių spalvų ir atspalvių, varpiški, piltuviški, plokšti ar vamzdiški, pavieniai arba skėčio, kekės, šluotelės, rutulio ar varpos pavidalo žiedynuose. Žiedams būdinga heterostilija 2. Vainikėlio žiotys geltonos, baltos, oranžinės. Žiedynai pavieniai arba menturiniai. Vaisius rutuliška, cilindriška dėžutė, atsidaranti per sąvaras. Sėklos smulkios, įvairios formos ir spalvos.
Lotyniškai prima – pirma, ula-mažybinė forma. Šios genties augalai pavasarį pražysta vieni iš pirmųjų. Heterostilija-kai to paties augalo liemenėliai nevienodo ilgumo. Tai prisitaikymas apsidulkinti kito augalo žiedadulkėmis.
Gentyje apie 600 rūšių, daugiausia paplitusių Šiaurės pusrutulio vidutinėje, subtropinėje ir arktinėje juostose. Tik 3 rūšys – P. farinosa, P. imperialis ir P. magelanica-rastos į pietus nuo ekvatoriaus (Pietų Amerikoje). Raktažolių gausu Himalajuose, pietvakarių Kinijoje ir Vidurinės Azijos kalnuose, Kaukaze, Alpėse. Floristiniu požiūriu ypač vertingos ir saugotinos rūšys, porūšiai bei varietetai auga Europos, Indijos ir Rytų Azijos aukštikalnėse.
Jų aptinkama alpinėse pievose
šiek tiek pavėsinguose uolėtuose šlaituose, šviesiuose miškuose, šlapiose ar drėgnose pievose, aukštapelkėse. Tarybų Sąjungoje auga 67, Lietuvoje – 2 rūšys. Tai pavasarinė raktažolė ir raktažolė pelenėlė.
Dekoratyvių yra apie 200, bet praktiškai auginama iki 30 rūšių. Iš jų dažnesnės: aukštoji, dantytoji, Julijos, gauruotoji, paprastoji raktažolės bei jų hibridai. Mūsų respublikos miestų ir kaimų gyvenviečių želdiniuose labiausiai paplitusios Julijos, paprastoji ir pavasarinė raktažolės; gėlynuose dar retos aukštoji, tibetinė ir dantytoji. Kitos raktažolių rūšys auginamos tik kai kurių gėlininkų darželiuose ar botanikos soduose.
Raktažolės, atsižvelgiant į jų gyvenimo formą, lapų dydį, storį, spalvą, lapkočio ir žiedynkočio ilgi bei jų plaukuotumą, žiedų bei žiedynų formą ir kitokius požymius, skirstomos į 30 sekcijų (tarptautinė klasifikacija).
Gėlininkai gamybininkai raktažoles pagal kero dydį, žiedynkočio ilgį bei žiedyno formą skirsto į 5 grupes (Ch. Grunerto, K. Forsterio, R. Hanseno ir F. Stalio klasifikacija). 1 grupė – kiliminės raktažolės (bestiebės, žemaūgės), 2 grupė skėtiškos (žiedynas skėčio pavidalo), 3 grupė – rutuliškos, 4 grupė varpelinès, 5 grupė – kandeliabrinės, žiedmenturės (žiedai ant žiedynkočio išsidėstę menturiškai.
Į šias grupes patenka įvairioms sekcijoms priklausančios raktažolės, kurios skiriasi auginimu, dauginimu, prisitaikymu prie aplinkos sąlygų. Šioje knygoje taip pat nurodoma kiekvienos rūšies žydėjimo laikas mūsų kilmatinėmis sąlygomis ir grupė pagal žydėjimo laiką (nuo I iki VII).
Raktažolė populiariausia pavasarinė daugiametė gėlė visame pasaulyje. Selekcininkai ir gėlininkai mėgėjai išveda vis naujų veislių, sodinių formų bei hibridų. Aktyviai dirba tarptautinės raktažolininkų draugijos, leidžiamas žurnalas ,,Primroses”. Musų respublikos gėlininkai mėgėjai taip pat užsiiminėja raktažolių hibridizacija, veislių bei rūšių atranka.
I grupė. Kiliminės raktažolės (bestiebės) Julijos raktažolė. Sekcija Vernales, II. Auga Užkaukazėje drėgnose uolose, alpinėse pievose, upeliukščių pakrantėse. Kultivuojama nuo 1901 m. Tai viena mėgstamiausių mūsų respublikos visuomeniniuose želdiniuose (ypač miestų) daugiamečių gėlių.
Augalas bestiebis.
Šakniastiebis trumpas, šliaužiantis, su daugeliu šaknų (senų kerų iškyla į žemės paviršių). Lapai žali, maži (7-9 cm ilgio ir 3 cm pločio), apvaliai kiaušiniški, raukšlėti, blizgantys, kotuoti (lapkotis rausvas), dantytais pakraščiais, sudaro tankią, 6 cm aukščio prie žemės prigludusią skrotelę, kuri labai greitai išsikeroja.
Žiedai violetinės raudonos spalvos, su gelsva dėmele žiotyse, pavieniai, iškilę virš lapijos. Natūraliose augimvietėse žydi. vasario-balandžio mėn., o veislės bei hibridai, auginami gėlynuose,- balandžio pradžioje. Žydi apie 30 dienų.
Mūsų klimato sąlygomis sėklų neužmezga. Žiemoja nepridengta. Kartais rudenį žydi pakartotinai, tačiau negausiai. Julijos raktažolės hibridai ir sodinės formos literatūroje vadinamos skirtingai. Visi šios raktažolės hibridai ir hibridinės veislės yra kilusios tarprūšinės, tarpveislinės, viduveislinės hibridizacijos būdu.
Gražiausios veislės baltais žiedais:
‘Corinna’, ‘Schneewittchen’, ‘Schneeriesin’, ‘Schneekissen’, ‘Schneesturm’, ‘Schneetreiben’, ‘Frühlingsbote’, ‘Gartenmeister Bartens’, ‘Madam Ferguson’, ‘Ostergruss’, ‘Perle von Bottrop’, ‘Purpurkissen’ ir ‘Purpurriese’; rausvai violetiniais: ‘Oberschlesien’ (žiotys geltonos), ‘Groenekams Glory’, ‘Gruss an Königslutter’; geltoni, ‘Ilona’- sieros ‘Frühlingssonne’- žiedai geltonumo, ‘Sylvia’ ir ‘Purpurvaip’- karmino spalvos, ‘BS Purpurriese’- purpuriniai. Šios veislės 5-10 cm aukščio, lapai didesni negu laukinės rūšies. Žydi balandžio-gegužės mėn., 23-30 dienų.
Rudenį žydi pakartotinai, bet negausiai. Tai atspariausios šalčiams raktažolės. Sodinama nesaulėtoje vietoje, daliniame pavėsyje, derlingoje, drėgnoje dirvoje. Visos hibridinės Julijos raktažolės dauginamos dalijant kerą. Ne taip gausiai žydinčius senus kerus augalams peržydėjus reikia iškasti, išskirstyti ir pasodinti. Auginama alpinariumuose, daugiamečių gėlių gėlynuose, vandens pakrantėse, tinka bordiūrams.