Ratilių ligos

Fuzariozė ir verticiliozė (Fusarium sp. ir Verticillium sp.).

Šia liga ratiliai serga įvairiu laiku, tačiau ji labiausiai pasireiškia žiedinių pumpurų susidarymo ir žydėjimo metu. Pažeistų daigų lapai pabąla, nuvysta ir sudžiūsta; suaugusiųjų augalų pirma nuvysta ir sudžiūsta apatiniai lapai, o vėliau ir visas ratilių fuzariozė ir verticiliozė esant drėgmės pertekliui, ant pažeistų augalo dalių pastebima tik balsva grybiena su sporomis.

Kovos priemonės. Auginti tik atsparias vytuliui ratilių veisles. Sėklas beicuoti 25 minutes formalino 0,1% tirpalu, arba 1-2 min. mirkyti granozano 0,1 suspensijoje. Dirva mėšlu turi būti tręšiama iš rudens. Dvi savaitės prieš ratilių sėją ar daigų sodinimą žemę dezinfekuoti 1% formalino tirpalu (1 m2 dirvos 15 tirpalo) arba granozano suspensija (10 I vandens 60 g preparato). Nesodinti ratilių į sunkias ir rūgščias dirvas, o jei to negalima išvengti, prieš sėją dirvą reikia pakalkinti (20-50 g kalkių 1 m2). Taikyti sėjomainą tą pačią dirvą ratilius sėti ne anksčiau kai po 4 metų. Sergančius augalus šalinti. Sėklas rinkti tik nuo sveikų augalų.

Rizoktoniozė (Rhizoctonia solani Kuhn.).

Ligos pažeisti augalai atsilieka ūgiu. Vėliau jie gelsta, vysta ir džiūsta. Stiebo dalis prie žemės apsitraukia ruda grybiena, kurioje gali išsivystyti juodi maži skleročiai. Ligos sukėlėjas dirvoje išlieka ilgai gyvybingas.

Kovos priemonės. Tos pačios, kaip ir su ratilių vytuliu.

Kekerinis puvinys (Botrytis cinerea Fr.).

Ant ratilių lapų, kartais ir ant stiebų atsiranda didelių rudų dėmių, kurios vėliau pasidengia pilka konidijakočių su sporomis veja.

Kovos priemonės. Tos pačios, kaip ir su diegavirte.

Daugiamečių astrų miltligė (Erysiphe cichoracearum f. asteris Jacq.).

Antroje vasaros pusėje ligos pažeistų augalų pirma apatiniai, vėliau ir kiti lapai bei stiebai apsitraukia baltu apnašu, o rudent ant jo atsiranda juodi maži taškeliai — grybo kleistokarpiai.

Kovos priemonės. Tos pačios, kaip ir su kitų auga miltlige. Rudent šalinti augalų atliekas. Išryškėjus pirmiesiems ligos požymiams, pakartotinai purkšti vario preparatais, 0,5% bevandenės sodos tirpalu.

Ratilių septoriozė (Septoria callistephi Gloyer).

Iš pradžių ant apatinių, o netrukus ir ant kitų lapų atsiranda kampuotų, geltonai rudų, gyslomis atsiribojusių dėmių, ant kurių vėliau išsivysto vos pastebimi smulkūs taškeliai — grybo piknidžiai. Lapai pradeda džiūti ir kristi. Stipriai pažeisti augalai dažniausiai žūva.

Kovos priemonės. Šalinti nesveikus lapus. Augalus purkšti vario grupės preparatais.

Ratilių pageltimas.

Tai virusinė liga. Iš pradžių ligos pažeistų ratilių pagelsta lapų gyslos, paskui pasireiškia bendra chlorozė — lapų pageltimas. Jie silpnai auga, dažniausiai per daug šakojasi, žiedynai būna skurdūs, neišsivystę, kai kurie iš jų išauga pažaliavusiais elementais. Kovos priemonių įvairias piktžoles vainiklapiais bei su kitais pakitusiais. Šalinti sergančius augalus.