ROŽIŲ SODINIMAS

Sodinimas

Rožės sodinamos įvairiu atstumu. Tai priklauso nuo daugelio sąlygų, pirmiausia nuo veis­lės. Labai dažnai net ir tos pačios grupės atskiros veislės vienos būna labiau išsišakojusios, kitos — ma­žiau, arba vienos aukštaūgės, kitos — žemaūgės ar vi­sai žemos. Derlingesnėje dirvoje rožės sodinamos re­čiau. Be to, atsižvelgiama ir į jų paskirti. Pavyzdžiui, žiedams skinti sodinamos rečiau, negu aplinkai puoš­ti. Atstumas priklauso ir nuo sklypo formos.

Arbatines hibridines rožes rekomenduojama sodinti 40×40 cm atstumu. Kiek rečiau (50×50 cm) sodinamos šios grupės sparčiai augančios veislės, kaip Gloria Dei, Karl Herbst ir kt. Daugumą floribundinių stambiažie­džių (grandiflora) ir dalį poliantinių rožių reikia so­dinti 35×35 cm, silpnai augančias poliantines — 25-30×25-30 cm atstumu. Parko rožės sodinamos laisvai grupėmis kas 1-1,5 m viena nuo kitos, o lai­piojančios dar rečiau kas 1,5-2 m. Geriausias atstu­mas toks, kai suaugusių krūmų šakos šiek tiek lie­čiasi.

Mūsų šalyje rožes daugiau įprasta sodinti pa­vasarį, kad per žiemą neiššaltų. Rudenį įsigyti sodi­nukai dažniausiai per žiemą laikomi laikinai apkasti, o į nuolatinę vietą sodinami pavasarį. Tačiau pasta­ruoju metu kaimyninių respublikų ir užsienio šalių patirtis rodo, kad rožes geriau sodinti rudenį, nes jos spėja dar tą patį rudenį prigyti ir vė­liau vystosi daug geriau, negu pasodintos pavasarį. Sodinant pavasarį, krūmeliai dažniausiai jau būna pra­dėję sprogti ir augti šaknelės. Pervežant ir sodinant žūva dalis pumpurų, apmiršta jaunos šaknelės, ir dėl to krūmeliai pradeda vėliau vystytis. Labai svarbu ru­denį rožes laiku pasodinti. Mūsų šalies klimato sąlygomis geriausias laikas — rugsėjo antroji pusė.

Rožių sodinimas pavasarį

Pavasarį rožės sodinamos tik tuo atveju, kai sodinukai gaunami pavėluotai, ypač iš pietinių šalies rajonų. Žiemai jie laikinai apkasami. Jeigu pervežant šaknys apdžiūva, tai prieš apkasant šaknų pjūvius reikia at­naujinti ir krūmelius dviem valandoms pamerkti i van­denį. Krūmeliams apkasti reikia parinkti aukštesnę vietą, kad nepasiektų gruntinis vanduo, taip pat ne­apsemtų ir paviršinis vanduo. Tam tikslui iškasamas tokio gylio griovelis, kad sodinukų šaknys, eilėmis juos guldant 45-60° kampu, laisvai tilptų griovelio dugne, o viršutinės šakos neišsikištų aukščiau griove­lio krašto. Kiekviena sodinukų eilė užpilama puria žeme ir gerai apmindoma. Ant kiekvienos eilės su­pilamas 20 cm aukščio žemių kaupelis, tarp eilių pa­liekant tarpus vandeniui nutekėti. Pradėjus šalti, ap­kastas rožes reikia papildomai uždengti 20-25 cm sausų lapų arba eglišakių sluoksniu.

Pasiruošimas žiemai

Rožių krūmelius žiemą galima išsaugoti ir rūsyje arba kitoje patalpoje, kurios pastovi temperatūra apie 0°. Laikant rožes patalpoje, žemėmis arba durpėmis ap­kasamos tik jų šaknys. Žiūrėti, kad krūmelių neužpul­tų pelės.

Prieš sodinant (rudenį arba pavasarį) reikia išpjauti iki sveikos vietos visas pažeistas ar apgedusias šaknis bei šakas, paskui atidžiai apgenėti. Silpnesnius krūme­lius reikia genėti stipriau, ant kiekvienos šakos pa­liekant 1-2 pumpurus, stipresnius — silpniau, paliekant po 2-3 pumpurus. Plonas šakas reikia visai iš­pjauti. Genint atsižvelgiama ir į krūmo šaknyną. Parko ir laipiojančių rožių šakos sutrumpi­namos 1/3—1/4 jų ilgio. Stipriau apgenėti krūmeliai ge­riau prigis ir jeigu pirmaisiais metais mažai arba ir visai nežydės, tai vėlesniais metais visuomet vešliau augs ir gausiau žydės.

Kad krūmelių šaknys neiš­džiūtų ir geriau prigytų, prieš sodinant reikia jas pa­mirkyti karvių mėšlo ir mo­lio skiedinyje (2 dalys molio ir 1 dalis mėšlo).

Krūmeliai sodinami į iš anksto paruoštas tokio dydžio duobes, kad laisvai būtų ga­lima paskleisti šaknis. Nor­maliai jų plotis ir gylis turi būti ne mažesnis kaip 35— 40 cm. Dugne reikia supilti žemės kauburėlį, kad lygiau pasiskleistų šaknys. Mūsų klimato sąlygomis krū­melius rekomenduojama so­dinti 3-4 cm giliau, negu jie augo medelyne.

Bus ma­žesnis pavojus iššalti. Išskleidus šaknis, iš pradžių že­mės mišinio pilama tik iki pusės duobės. Po to žemė gerai apmindoma ir gausiai palaistoma (4-5 l van­dens vienam krūmeliui). Vandeniui susigėrus, baigiama užpilti žemes iki viršaus.

Rožių priežiūra po pasodinimo

Pasodintas rožes būtina apkaupti žemėmis. Sodinant rudenį, kauburėliai supilami iki 30 cm aukščio, pava­sarį iki 15 cm. Rudenį jie apsaugo auga­lus nuo šalčių, o pavasarį — nuo sausų vėjų ir saulės spindulių. Pavasarį, rožėms pradėjus sprogti, kaubu­rėlius reikia išsklaidyti. Kad rožės palaipsniui prisitaikytų prie pavasario sąlygų, patartina žemę išsklaidyti per kelis kartus ir geriau apsiniaukusią dieną arba vakare.

Vazonėliuose išaugintoms rožėms sodinti duobės kasamos tokios pat, kaip ir aukščiau aprašyta. Labai dažnai daroma didelė klaida, kai iš vazonėlio išimtas krū­melis sodinamas, neišskleidus šaknų. Vazonėlyje šak­nys dažniausiai būna suspaustos arba net susuktos. Pasodinus tok1 krūmelį su visu žemės gumulu, jos ne­gali normaliai vystytis. Ir tokie krūmai dažniausiai po 2-3 metų žūva. Sodinant suspaustas šaknis reikia atsargiai išskleisti. Krūmelis prieš išimant iš vazonėlio gausiai paliejamas vandeniu. Kad pasodinti krūmeliai greičiau prigytų ir neapdegtų nuo saulės, juos reikia laikinai nunešti į pavėsį. Tam geriausiai tinka iš pietų pusės puslankiu įsmeigtos 3 lentelės.

Stiebines rožes rekomenduojama sodinti šiek tiek pasvirusias vieną pusę, nes žiemai bus lengviau prilenkti prie žemės. Kad jos augtų vertikaliai, būtina rišti prie kuolelių.

Pasodinus reikia žiūrėti, kad neperdžiūtų dirva, esant reikalui, tuojau palieti, purenti dirvos paviršių, kovoti su piktžolėmis, ligomis ir kenkėjais. Taip pat labai svarbu laiku pašalinti pradėjusias augti laukines atžalas. Pasodintų krūmų pirmoje vasaros pusėje pa-pildomai tręšti nereikia. Antroje vasaros pusėje, kad būtų atsparesni šalčiams, juos reikia patręšti kalio trąšomis (10 l vandens ištirpinama 15-20 g kalio druskos ir šio tirpalo vienam krūmui liejama 1-2 l).

Labai svarbu, kad vegetacijos metu taisyklingai formuotųsi krūmas. Per pirmąją vasarą turi išaugti 2—3 pagrindines, gerai išsivysčiusios šakos. Žiūrėti, kad krūmo vienas šonas nepradėtų augti stipriau. Pradėjusį sparčiau augti ūglį reikia sutrumpinti – nugnybti viršūnę. Visų grupių rožės, išskyrus parko, laipiojančias smulkiažiedes ir remontantines, jau pirmaisiais metais pradeda žydėti ir kartais žydi net gana gausiai. Tačiau vėliau vystosi. blogiau, mažai užauga pagrindinių šakų ir sekančiais metais žydi bei vystosi žymiai silpniau. Todėl pirmamečiams krūmams pirmoje vasaros pusėje jokiu būdu negalima. leisti žydėti. Antroje vasaros pusėje daliai susiformavusių žiedinių pumpurų jau galima leisti pražysti. Žiedus skinti kuo trumpesniais žiedynkočiais.

Šaltinis: A. Puipa „Rožės“ ir Vikipedija