Categories
DAUGIAMETĖS GĖLĖS

Šalmutis – daugiametis, šakniastiebinis žolinis augalas

Šalmutis notrelinių šeimos daugiametis, šakniastiebinis žolinis augalas. Gentyje 1 rūšis, paplitusi Europoje, Užkaukazėje ir Sibire. Auga mišriuose, drėgnuose lapuočių, bukų miškuose, krūmynuose, krūmais apaugusiuose šlaituose ir patvoriuose. Geltonžiedžio šalmučio ‘Variegatum’ forma reta respublikos visuomeniniuose želdiniuose, dažnesnė individualiose sodybose. Lapai žaliuoja 2 sezonus, bet žydintys ūgliai prieš žiemą nuvysta.

Geltonžiedis šalmutis.

Auga visoje Lietuvoje. Dažnas mišriuose ir lapuočių miškuose, krūmuose. Daugiametis, iki 50 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis šakotas, su daugybe ilgų (iki 50 cm ilgio) palaipų. Žydinčios palaipos stačios, bežiedės gulsčios, įsišaknijančios. Stiebas kylantis, keturbriaunis. Lapai priešiniai, pailgi, širdišku pagrindu, nelygiai karbuoti, žemutiniai ilgakočiai, viršutiniai trumpakočiai, žali, išmarginti šviesiomis dėmėmis (prieš žiemą). Žiedai geltoni, bekočiai, menturiuose viršutinių lapų pažastyse. Vainikėlis dvilupis, viršutinė lūpa stipriai išgaubta, primena šalmą.

Žydi gegužės-birželio mėn. Sėklos sunoksta liepos mėn. Vaisius skeltavaisis, subyrantis į 4 riešutėlius. Gėlynams rekomenduojamos formos ir veislės: ‘Florentinum’ – lapai išmarginti ryškiomis, sidabriškai baltomis dėmėmis, žaliuoja ir žiemą; ‘Variegatum’- lapų dėmėta centrinė dalis.

Sodinama daliniame ar visiškame pavėsyje, į ne per sunkią ir ne per sausą, humusingą dirvą, ypač gerai auga lapinės, molio arba velėninės žemės mišinyje. Atviroje vietoje augančių lapai ne tokie dekoratyvūs (dėmės nelabai ryškios). Kerai sodinami 30 cm atstumu (1 m² 8-10 kerų), dažniausiai didelėmis grupėmis.

Dauginama palaipų atkarpomis, dalijant kerą ar įsišaknijusių žemėje palaipų dalimis.

Auginama pomedžių plotuose, parkuose, skveruose. Kaip kiliminė gėlė sodinama įvairiarūšių daugiamečių augalų gėlyne. Ji labai greitai padengia tuščius plotus, ir sodybose gali tapti piktžole.

Šalmutį galima komponuoti su blakėžudėmis, paparčiais. Įdomūs deriniai būna su žemaūgiais kiliminiais augalais, pavyzdžiui, su viršūnžiede pachizandra, įvairiomis plautėmis, širdžialape tijarėle, žieme, valdšteinijomis arba su šliaužiančiąja vaisgina, baltažiede pluke, europine pipirlape, bergenijomis, paprastąja pakalnute, epimedžiais, triskiaute žibuokle, daugiažiede baltašakne ir rūteniais.

Remtasi – https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0almutis