SANSEVJERA – kambarinė lapinė gėlė
SANSEVJERA (Sansevieria Thunb.)
Sansevjera yra lelijinių (Liliaceae) šeimos, iš Afrikos tropikų kilęs augalas. Kai kurios rūšys paplitusios Azijos tropikinėje dalyje, Indijoje, Birmos ir Ceilono salose. Tropikuose aptinkama apie 60 rūšių. Augalas pavadintas Italijos kunigaikščio R. Sansevieria, gyvenusio 1716-1771 m., garbei. Kambariuose dažniau auginamos: Sansevieria cylindrica Bojer, Sansevieria grandis Hook., Sansevieria trifasciata Prain, rečiau Sansevieria metalica Ger. et Labr.
Cilindrinė sansevjera (Sansevieria cylindrica Bojer). Kilusi iš Afrikos tropikų. Lapai apvalūs, šviesiai žali, viename augale jų būna 8-12, su išilginiais grioveliais, kieta nusmailėjusia viršūne. Žiedai gelsvai balti, kvapūs, susitelkę į šluotelę. Žiedynkotis su žiedynu iki 60-80 cm aukščio. Sėklų nesubrandina.
Plačialapė sansevjera (Sansevieria grandis Hook.). Kilusi iš Afrikos tropikų. Lapai ovališki, platūs, 40 cm ilgio, 15 cm pločio, tamsiai žali, su skersiniais pilkai žaliais dryžiais, viršūnė baigiasi minkštu, baltu smaigaliu, pakraščiai su rausva juostele. Šiai rūšiai būdinga antžeminiai šakniastiebiai, kurių galuose užauga po 2-3 lapus,— tai naujo augalo pradmenys. Šakniastiebis storas, šliaužiantis.
Metalinė sansevjera (Sansevieria metallca Ger. et Labr.). Kilusi iš Afrikos tropikų. Šakniastiebis storokas, rausvas, iš jo augimo taškų išauga po 1-3 lapus. Lapai tiesūs, galai truputėlį užlinkę, 50 cm ilgio, 5-10 cm pločio, žali, su netaisyklingais baltais dryžiais. Ši rūšis retai auginama.
Trijuostė sansevjera (Sansevietia trifasciata Prain., sin. S. quinensis Ger. et Labr.). Tai šakniastiebinis, daugiametis, visžalis augalas, kilęs iš Vakarų Afrikos. Užauga 60-100 cm aukščio. Lapai 60—100 cm ilgio, 3-7 cm pločio, tamsiai žali, su pilkai baltais skersiniais dryžiais. Žiedynkotis ilgas, stiprus, apie 40 cm aukščio. Žiedai žalsvai balti.
Auginama cv. Laurentii—lapai žali, pakraščiais eina geltonos juostos; S. trifasciata cv. Craigii—be išilginių geltonų juostų yra ir skersiniai dryžiai. Auga lėtai.
Sansevjeros dauginamos lapais, šakniastiebio ir kero dalimis, sėklomis. Lapai pjaustomi į 6 cm ilgio gabalus. Plačius lapus dar galima perpjauti išilgai. Paruošti gabalai bazaline dalimi sodinami į dauginimo dėžę 1-1,5 cm gyliu, įstrižai. Dauginimui imami seni, subrendę lapai. Jauni lapai dauginimui netinka, nes supūva. Substratas ruošiamas iš durpių ir smėlio ar rupaus, švariai išplauto smėlio. Sodinama į sudrėkintą substratą (pridengti nereikia). Kai jis išdžiūsta, atsargiai palaistoma.
Geriausiai įsišaknija 20°C temperatūroje. Šaknis išleidžia po 2 mėnesių. Geriausia dauginti kovo—balandžio mėnesiais. Prireikus galima šaknydinti ištisus metus. Naujus lapus išleidę augalai sodinami vazonuose į velėninės, lapinės, durpinės žemės ir smėlio mišinį (1:1:2:1) ir laikomi 20°C temperatūroje. Laistomi mažai. Persodinant suaugusius augalus, į minėtą žemių mišinį pridedama 2 kg kaulų miltų 1 m3 žemės mišinio. Pertręšti žemės nereikia, nes augalai blogai žiemoja. Kadangi sansevjeros šaknys arti žemės paviršiaus, todėl geriau sodinti ją į plokščią indą.
Pavyzdžiui, cv. Laurentii, cv. Craigii neverta dauginti lapų gabalais, nes išauga žali augalai, nepanašūs į tėvinius. Ją geriau dauginti šakniastiebiais arba atžalomis. Motininiai augalai sodinami retai ant stelažų į derlingą purią žemę. Laisvai augdami jie greit išleidžia nemaža atžalų ir stiprius šakniastiebius, kurie tinka dauginimui. Nupjautos atžalos sodinamos vazonuose į lapinės ir durpinės žemės mišinį. Laikoma 18-20°C temperatūroje, laistoma saikingai.
Sansevjera laistoma saikingai kambario temperatūros vandeniu. Jei drėgmės per daug, augalai ima nykti. Žiemą laistoma tik tiek, kad neperdžiūtų šaknys. Šaltoje patalpoje beveik nelaistoma. Tręšiama mineralinių trąšų mišiniu (1 g litrui vandens); bent 2 kartus per vasarą tręšiama srutomis (litras srutų 10 litrų vandens). Pertręšti azoto trąšomis nepatartina, nes lapai būna ne tokie dekoratyvūs, augalai blogai išsilaiko žiemą. Žiemą netręšiama, tinkamiausia kambario temperatūra 17-19°C. Vasarą laikoma šviesioje vietoje.
Sansevjera gražiai atrodo deriniuose su paparčiais, begonija, setkreazija. Tinka ir pavieniui kambariuose. Gerai pakenčia sausą orą, atspari dulkėms.
Sansevieria yra augalų genties pavadinimas, kuris yra gana plačiai žinomas ir dažnai vadinamas „geliu-miegančia” arba „gėle-drakonas”. Tai yra atsparus ir lengvai prižiūrimas kambarinis augalas, kurį galima rasti daugelyje namų dėl jo dekoratyvumo ir atsparumo neigiamais augimo sąlygų veiksniais.
Pagrindinės savybės:
1. **Lapai:** Sansevieria lapai yra storai, mėsingi, gana aukšti ir dažnai susitelkę vienoje rožėje. Jie gali būti tiesūs arba susiręšę, priklausomai nuo rūšies.
2. **Spalvos:** Lapai dažnai yra žaliai juodi su geltonais arba baltu raštu. Kai kurių rūšių lapai gali būti visiškai žalios spalvos.
3. **Gamyba:** Sansevieria dauginasi ne tik sėklomis, bet ir dalinant arba persodinant išaugintus kamienus arba gumbus.
4. **Gyvenimo sąlygos:** Tai yra atsparus šviesai stokojančioms sąlygoms ir gali augti tiek šviesioje, tiek šešėlioje. Be to, jis yra atsparus sausrai ir reikalauja minimalaus drėgmės lygio.
5. **Pletra:** Sansevieria yra lengvai prižiūrimas ir tinka tiems, kurie nėra labai patyrę augalų auginime.
6. **Kiti pavadinimai:** Be „gėlės mieganti” arba „gėlės drakonas”, jį taip pat galima vadinti „svogūninė gėlė” dėl svogūningo šaknų išvaizdos.
Sansevieria yra žinoma ne tik kaip dekoratyvinis kambarinis augalas, bet ir kaip geras orą valantis augalas, kadangi gali pašalinti tam tikrus nuodingus orų komponentus. Taip pat yra teigiama, kad jis gali gerinti miego kokybę ir pridėti teigiamos energijos į kambarį, kuriame jis auga. Tai yra vienas iš dažniausiai pasirenkamų kambarinių augalų dėl jo atsparumo ir dekoratyvumo.
Šaltinis: wikipedia