Šaukštis – astrinių šeimos daugiametė žolė. Šakniastiebis storas, šakotas. Pamatiniai lapai stambūs. Gentyje 20 rūšių, paplitusių Europos, Azijos vidutinio ir šaltojo klimato juostoje. Tarybų Sąjungoje 12, Lietuvoje – 2 rūšys.
Plačialapis šaukštis.
Paplitęs Vidurio Europoje, pietinėje Skandinavijos dalyje, Tarybų Sąjungos europinės dalies vakariniuose rajonuose, Kaukaze. Lietuvoje gana retas, dažnesnis pietvakariniuose rajonuose. Auga upių ir ežerų pakrantėse, versmėtuose šlaituose, tarp krūmų. Auginamas upių pakrantėse, prie vandens baseinų.
Šakniastiebis iki 1 m ilgio, storas, mėsingas. Stiebas 20-45 cm aukščio, status, tuščiaviduris, apaugęs žvyniškais lapais. Daugiastypis žiedynas iš 50-65 graižų. Žiedai baltai rožiniai. Žydi balandžio pradžioje-gegužės viduryje, apie 2 savaites. Vaisiams nunokus, stiebas nudžiūsta ir iš šakniastiebio išauga pamatiniai lapai, kurių aukštis su lapkočiu nuo 120 iki 150 cm, o plotis iki 1 m. Žiemoja nepridengtas. Dekoratyvus iki šalnų. TSRS Maskvos centriniame botanikos sode auginamas introdukuotas.
Sachalino platusis šaukštis iki 2 m aukščio.
Auga ir pavėsyje, ir saulėtoje vietoje. Mėgsta drėgną dirvą, sausoje vešliai auga, bet pavasarį negausiai žydi. Augalas sparčiai dauginasi, sudaro ištisus sąžalynus. Kad lapai nenustelbtų kitų augalų, patariama šaukščio kerą pasodinti į kokį nors keraminį vamzdį, tada neišsikeros šakniastiebiai.
Dauginama šakniastiebiais ir dalijant kerą anksti pavasarį arba rudenį. Sodinama medžių bei krūmų fone dideliais masyvais, taip pat baseinų, didelių tvenkinių, upelių pakraščiais. Augalas vaistinis, medingas ir dekoratyvus. Žiedai malonaus kvapo.