Categories
DAUGIAMETĖS GĖLĖS

Saulainė – daugiametis šakniastiebinis žolinis augalas

Saulainė – astrinių šeimos vienmetis ar daugiametis šakniastiebinis žolinis augalas.

Saulainė – daugiametis šakniastiebinis žolinis augalas

2023-04-21

Saulainė – astrinių šeimos vienmetis ar daugiametis šakniastiebinis žolinis augalas.

Stiebai status (kai kurių rūšių apatinė stiebo dalis rudenį, smulkiai arba lygūs, skrotelė pamatinė. Graižažiedžių (Asteraceae) šeimos daugiametis šakniastiebinis augalas, kilęs iš Šiaurės Amerikos. Gėlininkystėje auginamos dvi rūšys: H. autumnale L., H. hoopesii A. Gray.

Saulainė – astrinių šeimos vienmetis ar daugiametis šakniastiebinis žolinis augalas.

Rudeninė saulainė (H. autumnale L.).

Užauga 80-120 cm aukščio. Stiebas stačias, apaugęs lapais. Lapai lancetiški, dantytais pakraščiais. Žiedai geltoni, tamsiai rudi, raudoni, bronzinio atspalvio, 4-5 cm skersmens, susitelkę skėčio pavidalo žiedyne. Žydi rugpjūčio—rugsėjo mėn. Sodinama saulėtoje vietoje. Gerai auga priesmėlio ir priemolio dirvose. Mėgsta purią, trąšią dirvą. Vienoje vietoje gali augti 5-6 metus; vėliau žiedai smulkėja.

Žiedynai viršūniniai, pavieniai arba puriose skėtiškose kekėse. Žydi gegužės-spalio mėn. Sėklos stambios, su skristukais. Žiemai atspari. Pusiau viršūnė šakota. Lapai lancetiška. Gentyje apie 40 rūšių. Auga Šiaurės ir Pietų Amerikos drėgnose pievose arba kalnų šlaituose (2200-3200 m aukštyje). Gėlynuose auginamos introdukuotos rūšys ir jų veislės. Saulainės skirstomos į pavasarį ir vasarą žydinčias. Siauralapė saulainė yra vienmetė, hibridinė, rudeninė ir žemoji saulainės žydi nuo liepos iki spalio mėn.

Hupso saulainė – pavasarį žydinti gėlė.

Mūsų respublikos želdiniuose dažnesnės rudeninė ir hibridinė saulainės, o Hupso labai reta. Hupso saulainė. Kilusi iš JAV vakarinės dalies. Auga pievose, kalnų šlaituose (nuo 2200 iki 3200 m aukščio). Kultivuojama nuo 1900 m. Lietuvoje labai retai kur auginama.

Augalas 50-80 cm aukščio. Šakniastiebis stambus, storomis šaknimis. Stiebas storas, viršutinė dalis šakota. Lapai iki 35 cm ilgio, šviesiai žali, pailgi, lancetiški, blizga, apatinėje stiebo dalyje susitelkę į tankią, iki 65 cm skersmens skrotelę. Graižai geltonai oranžiniai, 6-10 cm skersmens, ant ilgų žiedkočių, pavieniai. Žydi gegužės-birželio mėn., apie 30-38 dienas. Sėklos stambios, tamsios, su skristukais, sunoksta. Žiemoja nepridengta. Dekoratyvi iki šalnų.

Sodinama saulėtoje (pakenčia ir nedidelį pavėsį) vietoje, priesmėlio ar priemolio dirvoje. Mėgsta puria, trąšią dirvą. Sodinama 35-40 cm atstumu (1 m² 5 kerai). Į nuolatinę vietą galima sodinti ir pavasarį, ir anksti rudenį.

Vienoje vietoje gali augti 5-6 metus.

Saulainės priežiūros darbai

Priežiūra nesudėtinga. Žiemoja nepridengta. Dauginama sėklomis, dalijant kerą, šakniastiebių gabalėliais (auginiais). Sėklos kovo-balandžio mėn. arba rudenį sėjamos į daigyną ar dėžutes ir užberiamos 0,5 cm žemės sluoksniu. Daigai pikuojami išaugus dviem tikriesiems lapeliams. Į nuolatinę vietą sodinama kitų metų rudenį.

Sėjinukai pražysta antraisiais metais. Keras dalijamas į 5-6 dalis gegužės ar rugsėjo mėn. Sodinama didelėmis grupėmis gazonuose, parkuose, palei dekoratyvinius krūmus, medžius ir mišriose daugiamečių gėlių lysvėse. Daugiamečių gėlių gėlynuose saulainės būna geras fonas kitoms gėlems. Žiedai vandenyje laikosi 10-14 dienų.

Kokie yra saulainės dauginimo būdai

Dauginama sėklomis ir kero dalijimu. Sėklos kovo mėn. sėjamos į dėžutes arba lysves ir užžeriamos 0,5 cm žemės sluoksniu. Kerai dalijami pavasarį į smulkias dalis. Rudenį sodinti nepatartina, nes daug augalų žūva. įdomesnės veislės: Augustsonne. Stiebas 80-90 cm aukščio, gausiai apaugęs lapais. Liežuviški žiedai šviesiai geltoni, vamzdiški geltoni, graižas 4 cm skersmens. Žydėti pradeda rugpjūčio mėn. pradžioje, žydi apie 50 dienų. Augalas 100-120 cm aukščio.

Liežuviški žiedai skaisčiai geltoni, vamzdiški geltoni, rudais krašteliais. Žydi liepos mėn., 30 dienų. Granatstern. Liežuviški žiedai rudai raudoni, vamzdiški geltonai rudomis viršūnėlėmis. Graižas 4 cm skersmens. Žydi liepos mėn., apie 54 dienas. Tinka alpinariumams, grupėms gazone, mišrioms lysvaitėms. Žiedų puokštės gerai laikosi vandenyje.

Melsvė – Lelijinių šeimos šakniastiebinė gėlė

Melsvė (Hosta Tratt. sin. Funkia Spreng.) Lelijinių (Liliaceae) šeimos šakniastiebinė gėlė. Kinijoje, Japonijoje ir Tolimuosiuose Rytuose auga apie 10 melsvės rūšių. Tarybų Sąjungos Tolimuosiuose Rytuose savaime auga 2 rūšys. Gyslotinė melsvė (H. plantaginea (Lam.) Aschers. sin. Funkia subcordata Spreng.). Kilusi iš Japonijos. Užauga iki 40 …

Pachizandra – buksmedinių šeimos visžaliais lapais puskrūmis

Pachizandra - buksmedinių šeimos visžaliais lapais puskrūmis. Paplitęs Šiaurės Amerikoje, Japonijoje, Kinijoje. Gentyje 5 rūšys. Mūsų respublikos želdiniuose dar neauginama. Introdukuota Kauno botanikos sode. Viršūnžiedė pachizandra. Paplitusi Japonijoje, Pietų Sachaline. Auga ūksminguose, uolėtuose šlaituose. Kultivuojama nuo 1882 m. Šakniastiebis išaugina iki 1 m ilgio ūglius, …

Driada – žemaūgis, visžalis krūmokšnis

Driada - erškėtinių šeimos žemaūgis, visžalis, dekoratyviais lapais ir vaisiais krūmokšnis. Gentyje 2 rūšys ir vienas sodinis hibridas. Auga tundroje, alpinėje ir subalpinėje kalnų juostoje, ant kalkingų uolų. Respublikoje reta, auginama tik botanikos soduose ir kai kurių gėlininkų mėgėjų darželiuose. Aštuoniukė driada. Paplitusi Europos kalnynuose …

Alyvos pražydinimas ir pasitaikančios nesėkmės

Pražydinimas kovo mėnesį. Šiai datai alyvos pražydinamos tokiu pat būdu kaip .ir gruodžio mėn., tiktai į šiltnami sodinama vasario 3-4 d. Pražydinamų alyvų priežiūra tokia pati, kaip jas pražydinant gruodžio mėn. Krūmų auginimas tolimesniam pražydinimui. Po pražydinimo kiekviena alyvų krūmų šakelė apkarpoma ir jie išnešami …