Rudeninė saulainė (H. autumnale L.).

Užauga 80-120 cm aukščio. Stiebas stačias, apaugęs lapais. Lapai lancetiški, dantytais pakraščiais. Žiedai geltoni, tamsiai rudi, raudoni, bronzinio atspalvio, 4-5 cm skersmens, susitelkę skėčio pavidalo žiedyne. Žydi rugpjūčio—rugsėjo mėn. Sodinama saulėtoje vietoje. Gerai auga priesmėlio ir priemolio dirvose. Mėgsta purią, trąšią dirvą. Vienoje vietoje gali augti 5-6 metus; vėliau žiedai smulkėja.

Žiedynai viršūniniai, pavieniai arba puriose skėtiškose kekėse. Žydi gegužės-spalio mėn. Sėklos stambios, su skristukais. Žiemai atspari. Pusiau viršūnė šakota. Lapai lancetiška. Gentyje apie 40 rūšių. Auga Šiaurės ir Pietų Amerikos drėgnose pievose arba kalnų šlaituose (2200-3200 m aukštyje). Gėlynuose auginamos introdukuotos rūšys ir jų veislės. Saulainės skirstomos į pavasarį ir vasarą žydinčias. Siauralapė saulainė yra vienmetė, hibridinė, rudeninė ir žemoji saulainės žydi nuo liepos iki spalio mėn.

Hupso saulainė – pavasarį žydinti gėlė.

Mūsų respublikos želdiniuose dažnesnės rudeninė ir hibridinė saulainės, o Hupso labai reta. Hupso saulainė. Kilusi iš JAV vakarinės dalies. Auga pievose, kalnų šlaituose (nuo 2200 iki 3200 m aukščio). Kultivuojama nuo 1900 m. Lietuvoje labai retai kur auginama.

Augalas 50-80 cm aukščio. Šakniastiebis stambus, storomis šaknimis. Stiebas storas, viršutinė dalis šakota. Lapai iki 35 cm ilgio, šviesiai žali, pailgi, lancetiški, blizga, apatinėje stiebo dalyje susitelkę į tankią, iki 65 cm skersmens skrotelę. Graižai geltonai oranžiniai, 6-10 cm skersmens, ant ilgų žiedkočių, pavieniai. Žydi gegužės-birželio mėn., apie 30-38 dienas. Sėklos stambios, tamsios, su skristukais, sunoksta. Žiemoja nepridengta. Dekoratyvi iki šalnų.

Sodinama saulėtoje (pakenčia ir nedidelį pavėsį) vietoje, priesmėlio ar priemolio dirvoje. Mėgsta puria, trąšią dirvą. Sodinama 35-40 cm atstumu (1 m² 5 kerai). Į nuolatinę vietą galima sodinti ir pavasarį, ir anksti rudenį.

Vienoje vietoje gali augti 5-6 metus.

Saulainės priežiūros darbai

Priežiūra nesudėtinga. Žiemoja nepridengta. Dauginama sėklomis, dalijant kerą, šakniastiebių gabalėliais (auginiais). Sėklos kovo-balandžio mėn. arba rudenį sėjamos į daigyną ar dėžutes ir užberiamos 0,5 cm žemės sluoksniu. Daigai pikuojami išaugus dviem tikriesiems lapeliams. Į nuolatinę vietą sodinama kitų metų rudenį.

Sėjinukai pražysta antraisiais metais. Keras dalijamas į 5-6 dalis gegužės ar rugsėjo mėn. Sodinama didelėmis grupėmis gazonuose, parkuose, palei dekoratyvinius krūmus, medžius ir mišriose daugiamečių gėlių lysvėse. Daugiamečių gėlių gėlynuose saulainės būna geras fonas kitoms gėlems. Žiedai vandenyje laikosi 10-14 dienų.

Kokie yra saulainės dauginimo būdai

Dauginama sėklomis ir kero dalijimu. Sėklos kovo mėn. sėjamos į dėžutes arba lysves ir užžeriamos 0,5 cm žemės sluoksniu. Kerai dalijami pavasarį į smulkias dalis. Rudenį sodinti nepatartina, nes daug augalų žūva. įdomesnės veislės: Augustsonne. Stiebas 80-90 cm aukščio, gausiai apaugęs lapais. Liežuviški žiedai šviesiai geltoni, vamzdiški geltoni, graižas 4 cm skersmens. Žydėti pradeda rugpjūčio mėn. pradžioje, žydi apie 50 dienų. Augalas 100-120 cm aukščio.

Liežuviški žiedai skaisčiai geltoni, vamzdiški geltoni, rudais krašteliais. Žydi liepos mėn., 30 dienų. Granatstern. Liežuviški žiedai rudai raudoni, vamzdiški geltonai rudomis viršūnėlėmis. Graižas 4 cm skersmens. Žydi liepos mėn., apie 54 dienas. Tinka alpinariumams, grupėms gazone, mišrioms lysvaitėms. Žiedų puokštės gerai laikosi vandenyje.