Categories
AUGALAI

Šilagėlė – vėdryninių šeimos daugiametis žolinis augalas

Šilagėlė (Pulsatilla) - yra žemaūgis žolinis daugiametis augalas, kuris paprastai užauga iki 20-30 cm aukščio ir laikui bėgant suformuoja kekę, kuri plečiasi.

Šilagėlė – vėdryninių šeimos daugiametis žolinis augalas

2023-04-23

Šilagėlė (Pulsatilla) - yra žemaūgis žolinis daugiametis augalas, kuris paprastai užauga iki 20-30 cm aukščio ir laikui bėgant suformuoja kekę, kuri plečiasi.

Pavasarį jos žiedai paprastai pražysta prieš didžiąją dalį lapų. Labiausiai paplitusi šilagėlė žydi melsvai violetine arba tamsiai violetine spalva, tačiau yra veislių, kurios gali būti ir kitokių spalvų, įskaitant baltą ir rausvai violetinę.

Šilagėlė, gerai tinka sauso klimato zonoms su šaltomis žiemomis, nors vasarą juos reikia reguliariai laistyti. Kaip ir tulpės, jos pražysta anksti pavasarį, kai kuriose vietovėse net dar nenutirpus visam sniegui.

Šilagėlė vadinama Velykų gėle ir neturėtų būti painiojama su Velykų lelija. Kai kuriose pasaulio dalyse Šilagėles žydi maždaug per Velykas. Augalas priklauso Ranunculaceae šeimai, kuriai priklauso ir kiti augalai.

Šilagėlė pasižymi pilkšvai žaliais ir nėriniuotais lapais, taip pat šilkiniais plaukeliais, dengiančiais lapus, stiebus ir pumpurus. Patrauklios ir augalo išmintos sėklų galvutės.

Galima teigti, kad išskirtiniausia šilagėlės savybė yra ta, kad ji žydi anksti, prilygsta pavasarinėms svogūninėms gėlėms, pavyzdžiui, snieguolėms. Pirmieji žiedai, pasitinkantys mus ankstyvą pavasarį po ilgos žiemos, yra kažkuo ypatingi, todėl visos tokios anksti žydinčios gėlės yra sodininkų mėgstamos.

Šilagėlės kilusios iš Europos ir Azijos. Jos gerai auga saulėtoje vietoje arba daliniame pavėsyje, gerai drenuotoje, smėlingoje arba humusingoje dirvoje, kurios pH yra šarminis arba neutralus. Svarbu augalus laistyti gausiai ir reguliariai, stengtis, kad šaknys neatsidurtų vandenyje.

Šilagėlės sėkmingiausiai auga vėsesniame ir sausesniame klimate, taip pat ir didelėse aukštumose. Todėl jos populiarios sausesnėse ir vėsesnėse Vidurio Vakarų srityse ir daugelyje Vakarų pasaulio vietų, esančių didelėse aukštumose. Šilagėlės dažnai naudojamos kraštovaizdžio formavime dėl jų nedidelio ūgio, susitelkusio augimo būdo ir gero drenažo poreikio. Jos idealiai tinka alpinariumams arba kaip kraštovaizdžio augalai, taip pat gali būti naudojamos šlaitų takams apjuosti. Įsitvirtinęs augalas, jei jam suteikiamas pakankamas pavėsis.

Šilagėlė (Pulsatilla) - yra žemaūgis žolinis daugiametis augalas, kuris paprastai užauga iki 20-30 cm aukščio ir laikui bėgant suformuoja kekę, kuri plečiasi.

Albaninė šilagėlė.

Auga Kaukaze, Irane. Augalas apie 40 cm aukščio. Žydi gegužės mėn., 25-30 dienų. Žiedai balti, melsvo atspalvio. Sėklos sunoksta rugpjūčio mėn.

Alpinė šilagėlė.

Auga Alpėse. Panaši į albaninę šilagėlę, tik už ją didesnė. Žiedai balti, geltoni.

Didžioji šilagėlė.

Paplitusi Tarybų Sąjungos europinės dalies, Kaukazo, Balkanų miškų aikštelėse, sausuose šlaituose. Augalas 25 cm aukščio. Žiedai šviesiai violetiniai, varpeliai plačiai prasivėrę, 5-7 cm skersmens. Žydi gegužės mėn., apie 10 dienų. Sėklos sunoksta birželio mėn.

Halerio šilagėlė.

Paplitusi Alpėse, vakarų Karpatuose, Balkanuose. Užauga iki 30 cm aukščio. Žiedai tamsiai violetiniai. Žydi gegužės-birželio mėn., 20-25 dienas. Sėklos sunoksta birželio pabaigoje-liepos pradžioje.

Kalninė šilagėlė.

Auga Rumunijoje ir Bulgarijoje. Augalas 15-30 cm aukščio. Žiedai nuo žydros iki tamsiai violetinės spalvos. Žydi balandžio-gegužės mėn., apie 15 dienų. Sėklos sunoksta birželio mėn.

Tamsiažiedė šilagėlė.

Paplitusi Vidurio Europoje. Užauga 50-55 cm aukščio. Žydėti pradeda gegužės pradžioje. Žiedai juodai violetiniai, išorinė jų pusė tankiai apaugusi švelniais plaukeliais. Sėklos sunoksta birželio mėn. Lietuvoje aptinkama miškuose, pamiškėse, sausose atvirose vietose, šlaituose.

Vėjalandė šilagėlė.

Auga Skandinavijoje, Vidurio ir Rytų Europoje, Sibire. Lietuvoje dažna sausuose pušynuose, miško kirtimuose, sausuose šlaituose, lengvuose smėlio dirvožemiuose. Užauga iki 7-30 (50) cm aukščio. Žydi balandžio-gegužės mėn., apie 20 dienų. Žiedai alyviškai violetinės, melsvai violetinės spalvos. Sėklos sunoksta birželio pabaigoje-liepos pradžioje.

Pievinė šilagėlė.

Paplitusi Tarybų Sąjungos europinėje dalyje, Vakarų Europoje. Auga miškų aikštelėse, krūmuose, sausuose šlaituose. Žydintis augalas iki 10-15 cm, sėkloms bręstant – 45 cm aukščio. Žiedai šviesiai violetiniai, kartais žalsvo, rečiau raudono atspalvio, nusvirę, 3-4 cm skersmens. Žydi balandžio-birželio, kartais antrą kartą – rugpjūčio mėn. Sėklos sunoksta liepos mėn.

Paprastoji šilagėlė.

Auga Pietų Skandinavijoje, Vidurio Europoje. Žydintis augalas 10-15 cm, sėkloms bręstant – 40 cm aukščio. Žiedai varpelio pavidalo, melsvai violetiniai. Žydi balandžio-gegužės mėn. Sėklos sunoksta birželio mėn.

Pagrindiniai priežiūros darbai šilagėlėms

Šilagėlės žiemoja nedengtos. Pavasarį dekoratyvūs žiedai ir lapai, vėliau vaisial ir lapai. Auginama pusiau užpavėsintoje ar atviroje vietoje, derlingoje, sausoje priesmėlio dirvoje. Ruošiant žemę įterpiama perpuvusio mėšlo (10-15 kg/m²). Mėšlą galima sumaišyti (lygiomis dalimis) su durpialapine žeme. Dirva įdirbama iki 20 cm

Geriausia sodinti rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje. Augalai spėja įsišaknyti ir kitų metų pavasarį gausiai žydi. Iškasamos iki 20 cm gylio duobutės ir į jas pripilama vandens. Pasodinus kerelius vėl reikia laistyti. Per sausras laistoma 15-20 dienų. Priklausomai nuo rūšies sodinama 10-25 cm atstumu (į 1 m² 16-40 kerelių). Pasodintos atviroje, saulėtoje vietoje mulčiuojamos durpėmis. Vienoje vietoje auga 10 ir daugiau metų.

Dauginama sėklomis ir dalijant kerą.

Keras dalijasi sunkiai, todėl šiuo būdu dauginamos ne visos šilagėlių rūšys (pvz., vėjalandės, Halerio ir kt.). Sėklos sėjamos šviežios (rudenį) ar pašaldytos (pavasarį), užpavėsintoje vietoje. Jauni daigai uždengiami žiemai, nes jautrūs šalčiams. Į nuolatinę vietą sodinama po dvejų metų. Sėjinukai pražysta antraisiais trečiaisiais metais.

Šilagėlių ligos

Šilagėlės kartais pažeidžiamos grybinių ligų. Sodinama grupėmis tarp medžių ir krūmų kartu su krokais, scylėmis, raktažolėmis, arčiau takelių. Nuskinti žiedai vandenyje išsilaiko 4-5 dienas.

Laipiojančių erškėčių veislės

'Evangelina' ('Evangeline'. WH. Walsh., 1906). Veislė gauta, kryžminant Rosa wichuraiana su 'Crimson Rambler'. Žiedai violetiškai rožiniai, tuščiaviduriai, 4 cm skersmens, i žiedynus susitelkę po 3-15 žiedų. Žydi liepos-rugpjūčio mėn. Vidutiniškai stiebai užauga iki 2 m aukščio. 'Ekscelza' ('Excelsa'. WH. Walsh., 1908). Žiedai purpuriškai raudoni, nedideli, 3-4

Papliauškos (Sagittaria) augalų auginimo ir priežiūros vadovas

[lc_the_thumbnail size= 'post-full' class = "w-100 min-vh-25 min-vh-md-50 mb-n7" style="max-height: 400px;object-fit: cover;"] [lc_the_title link=0] [lc_the_date] [lc_the_terms taxonomy=category class="" link_class="badge bg-primary rounded-pill link-light text-decoration-none"] Papliauška yra gražus augalas, kurį galima auginti tiek patalpoje, tiek lauke. Šį vandens augalą lengva auginti ir prižiūrėti, todėl jis puikiai tinka

Lotosas (Lotus) – labai vertinami dėl savo grožio ir simbolikos

[lc_the_thumbnail size= 'post-full' class = "w-100 min-vh-25 min-vh-md-50 mb-n7" style="max-height: 400px;object-fit: cover;"] [lc_the_title link=0] [lc_the_date] [lc_the_terms taxonomy=category class="" link_class="badge bg-primary rounded-pill link-light text-decoration-none"] Lotosas (Lotus) - labai vertinami dėl savo grožio ir simbolikos tiek senovėje, tiek šiais laikais. Jos įsišaknijusios dirvoje ir atrodo tarsi plūduriuojančios,

Progailis (Anagallis) yra nuostabus įvairių spalvų augalas

[lc_the_thumbnail size= 'post-full' class = "w-100 min-vh-25 min-vh-md-50 mb-n7" style="max-height: 400px;object-fit: cover;"] [lc_the_title link=0] [lc_the_date] [lc_the_terms taxonomy=category class="" link_class="badge bg-primary rounded-pill link-light text-decoration-none"] Progailis yra nuostabus įvairių spalvų augalas, kuris puikiai tinka bet kuriam sodui pagyvinti. Šį augalą palyginti lengva auginti ir prižiūrėti, todėl jį