Albaninė šilagėlė.
Auga Kaukaze, Irane. Augalas apie 40 cm aukščio. Žydi gegužės mėn., 25-30 dienų. Žiedai balti, melsvo atspalvio. Sėklos sunoksta rugpjūčio mėn.
Alpinė šilagėlė.
Auga Alpėse. Panaši į albaninę šilagėlę, tik už ją didesnė. Žiedai balti, geltoni.
Didžioji šilagėlė.
Paplitusi Tarybų Sąjungos europinės dalies, Kaukazo, Balkanų miškų aikštelėse, sausuose šlaituose. Augalas 25 cm aukščio. Žiedai šviesiai violetiniai, varpeliai plačiai prasivėrę, 5-7 cm skersmens. Žydi gegužės mėn., apie 10 dienų. Sėklos sunoksta birželio mėn.
Halerio šilagėlė.
Paplitusi Alpėse, vakarų Karpatuose, Balkanuose. Užauga iki 30 cm aukščio. Žiedai tamsiai violetiniai. Žydi gegužės-birželio mėn., 20-25 dienas. Sėklos sunoksta birželio pabaigoje-liepos pradžioje.
Kalninė šilagėlė.
Auga Rumunijoje ir Bulgarijoje. Augalas 15-30 cm aukščio. Žiedai nuo žydros iki tamsiai violetinės spalvos. Žydi balandžio-gegužės mėn., apie 15 dienų. Sėklos sunoksta birželio mėn.
Tamsiažiedė šilagėlė.
Paplitusi Vidurio Europoje. Užauga 50-55 cm aukščio. Žydėti pradeda gegužės pradžioje. Žiedai juodai violetiniai, išorinė jų pusė tankiai apaugusi švelniais plaukeliais. Sėklos sunoksta birželio mėn. Lietuvoje aptinkama miškuose, pamiškėse, sausose atvirose vietose, šlaituose.
Vėjalandė šilagėlė.
Auga Skandinavijoje, Vidurio ir Rytų Europoje, Sibire. Lietuvoje dažna sausuose pušynuose, miško kirtimuose, sausuose šlaituose, lengvuose smėlio dirvožemiuose. Užauga iki 7-30 (50) cm aukščio. Žydi balandžio-gegužės mėn., apie 20 dienų. Žiedai alyviškai violetinės, melsvai violetinės spalvos. Sėklos sunoksta birželio pabaigoje-liepos pradžioje.
Pievinė šilagėlė.
Paplitusi Tarybų Sąjungos europinėje dalyje, Vakarų Europoje. Auga miškų aikštelėse, krūmuose, sausuose šlaituose. Žydintis augalas iki 10-15 cm, sėkloms bręstant – 45 cm aukščio. Žiedai šviesiai violetiniai, kartais žalsvo, rečiau raudono atspalvio, nusvirę, 3-4 cm skersmens. Žydi balandžio-birželio, kartais antrą kartą – rugpjūčio mėn. Sėklos sunoksta liepos mėn.
Paprastoji šilagėlė.
Auga Pietų Skandinavijoje, Vidurio Europoje. Žydintis augalas 10-15 cm, sėkloms bręstant – 40 cm aukščio. Žiedai varpelio pavidalo, melsvai violetiniai. Žydi balandžio-gegužės mėn. Sėklos sunoksta birželio mėn.
Pagrindiniai priežiūros darbai šilagėlėms
Šilagėlės žiemoja nedengtos. Pavasarį dekoratyvūs žiedai ir lapai, vėliau vaisial ir lapai. Auginama pusiau užpavėsintoje ar atviroje vietoje, derlingoje, sausoje priesmėlio dirvoje. Ruošiant žemę įterpiama perpuvusio mėšlo (10-15 kg/m²). Mėšlą galima sumaišyti (lygiomis dalimis) su durpialapine žeme. Dirva įdirbama iki 20 cm
Geriausia sodinti rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje. Augalai spėja įsišaknyti ir kitų metų pavasarį gausiai žydi. Iškasamos iki 20 cm gylio duobutės ir į jas pripilama vandens. Pasodinus kerelius vėl reikia laistyti. Per sausras laistoma 15-20 dienų. Priklausomai nuo rūšies sodinama 10-25 cm atstumu (į 1 m² 16-40 kerelių). Pasodintos atviroje, saulėtoje vietoje mulčiuojamos durpėmis. Vienoje vietoje auga 10 ir daugiau metų.
Dauginama sėklomis ir dalijant kerą.
Keras dalijasi sunkiai, todėl šiuo būdu dauginamos ne visos šilagėlių rūšys (pvz., vėjalandės, Halerio ir kt.). Sėklos sėjamos šviežios (rudenį) ar pašaldytos (pavasarį), užpavėsintoje vietoje. Jauni daigai uždengiami žiemai, nes jautrūs šalčiams. Į nuolatinę vietą sodinama po dvejų metų. Sėjinukai pražysta antraisiais trečiaisiais metais.
Šilagėlių ligos
Šilagėlės kartais pažeidžiamos grybinių ligų. Sodinama grupėmis tarp medžių ir krūmų kartu su krokais, scylėmis, raktažolėmis, arčiau takelių. Nuskinti žiedai vandenyje išsilaiko 4-5 dienas.