Šiurpinis gvazdikas - veislės, auginimas ir priežiūra
Kuo šiurpinis gvazdikas skiriasi nuo kitų gvazdikų
Šiurpinis gvazdikas (Dianthus barbatus) nuo kitų šios genties augalų aiškiausiai skiriasi savo žiedynu ir lapija. Jo žiedai auga ne pavieniui, o susitelkę į tankius, plokščius, iki 10-15 cm skersmens skėtiškus žiedynus stiebo viršūnėje. Priešingai nei daugelio kitų gvazdikų siauri melsvi lapeliai, šiurpinio gvazdiko lapai yra platūs, lancetiški ir sodriai žali.
Daugumai sodininkų gvazdikas pirmiausia asocijuojasi su grakščiu pavieniu žiedu ant ilgo stiebo arba žemu kiliminiu kereliu alpinariume. Šiurpinis gvazdikas šį stereotipą laužo. Viename jo žiedyne gali susiformuoti 20-30 ir daugiau smulkių, apie 2-3 cm skersmens penkialapių žiedų dantytais pakraščiais. Iš tolo tokia galvutė primena margą fliokso ar raudonėlio skėtį, tik skleidžia sodrų, saldžiai aštrų gvazdikėlių aromatą.
Pats lotyniškas pavadinimas barbatus reiškia barzdotasis. Jei atidžiau pažvelgsite į žiedyno apačią, iškart suprasite kodėl – po žiedais ir prie taurelių styro ilgos, siauros, smailios pažiedės, primenančios mažus šerelius arba barzdelę. Būtent ši detalė ir suteikė augalui lietuvišką šiurpinio vardą.
Skiriasi ir augalo gyvavimo ciklas. Nors botaniškai šiurpinis gvazdikas yra trumpaamžis daugiametis augalas, Lietuvos soduose jis dažniausiai auginamas kaip dvimetis. Pirmaisiais metais suformuoja tik žemą, vešlią lapų skrotelę, o antraisiais išleidžia tvirtus, stačius, ties bambliais sustorėjusius 30-60 cm aukščio stiebus ir gausiai pražysta. Kadangi augalas puikiai pasisėja pats, vieną kartą pasodintas gėlyne jis dažnai išlieka metų metus. Jei planuojate gėlyną ir norite palyginti šį augalą su kitais aukštais gentainiais, verta žinoti, kuo pasižymi populiariausios aukštaūgės gvazdikų grupės – tai padės tiksliai suderinti skirtingų rūšių žydėjimo laiką, aukštį bei žiedų faktūrą.
Kokios yra šiurpinio gvazdiko veislės
Šiurpinio gvazdiko veislės skirstomos pagal aukštį, žiedų pilnaviduriškumą, spalvų derinius ir žydėjimo laiką. Be tradicinių dvimečių formų, selekcininkai yra išvedę šiuolaikinių hibridų, kurie pražysta jau pirmaisiais sėjos metais. Spalvų paletė svyruoja nuo grynai baltos, lašišinės ir purpurinės iki beveik juodos ar net ryškiai žalios.
Renkantis veislę, verta atkreipti dėmesį į planuojamą vietą gėlyne. Aukštaūgės veislės (45-70 cm) nepakeičiamos kaimiško stiliaus želdynuose ir skynimui – pamerkti žiedynai vazoje išsilaiko 10-14 dienų. Žemaūgės veislės (15-25 cm) tinka gėlynų pakraščiams, vazonams ir terasų loveliams, nes jų stiebai neišgula net po smarkesnio lietaus.
Floristai ir originalių sprendimų ieškantys sodininkai itin vertina veislę ‘Green Trick’ (dar vadinamą ‘Temarisou’). Jos žiedynai neturi įprastų spalvotų žiedlapių – vietoj jų susiformuoja purūs, apvalūs, salotinės spalvos pažiedžių kamuoliukai, kurie atrodo lyg samanų kupsteliai. Tiesa, kadangi joje nėra nektaro, ši veislė nevilioja bičių ir drugelių, kitaip nei klasikinės žydinčios formos.
Ieškantiems dramatizmo gėlyne tiks ‘Sooty’ (prekyboje dar sutinkama ‘Nigrescens’ pavadinimu) arba ‘Heart Attack’. Pirmoji išsiskiria aksominiais tamsiai bordo, beveik juodais žiedais ir tamsia, bronzinio atspalvio lapija, o antroji džiugina sodria kraujo raudonumo spalva ir geresniu atsparumu vasaros karščiams. Tuo tarpu ‘Amazon’ serijos hibridai, pavyzdžiui, ‘Amazon Neon Cherry’, mėgstami dėl to, kad nereikalauja šaltojo periodo žiedams užmegzti – pasėti anksti pavasarį daigyklose, jie pražysta jau tą pačią vasarą.
| Veislė | Aukštis | Žiedų savybės | Ciklas ir paskirtis |
|---|---|---|---|
| ‘Green Trick’ (‘Temarisou’) | 45-60 cm | Apvalūs, purūs, salotinės spalvos žiedynai be žiedlapių | Dvimetis, puikiai tinka puokštėms ir moderniems gėlynams |
| ‘Sooty’ (‘Nigrescens’) | 35-45 cm | Labai tamsūs, aksominiai bordo ar juosvai raudoni žiedai | Dvimetis, tvirti stiebai, kontrastingas akcentas gėlyne |
| ‘Newport Pink’ | 45-55 cm | Skaistūs lašišiniai rausvi, stipriai kvepiantys žiedynai | Klasikinė dvimetė veislė skynimui ir kaimiškiems sodams |
| ‘Heart Attack’ | 45-60 cm | Tamsiai raudoni, gausūs, šilumos nebijantys žiedynai | Dvimetis ar trumpaamžis daugiametis, atsparus karščiui |
| ‘Amazon Neon Cherry’ | 50-70 cm | Ryškiai vyšniniai, dideli žiedynai ant tvirtų stiebų | F1 hibridas, gali žydėti pirmaisiais metais, skirtas skynimui |
| ‘Oeschberg’ | 45-50 cm | Sodrūs purpuriniai žiedai virš tamsiai žalių lapų | Dvimetis, atsparus ligoms, ilgai išlieka šviežias vazoje |
| ‘Wee Willie’ | 15-20 cm | Įvairiaspalvis baltų, rausvų ir raudonų žiedų mišinys | Žemaūgis, dažnai žydi jau pirmaisiais metais, tinka apvadams |
Kokių sąlygų reikia šiurpiniam gvazdikui auginti ir prižiūrėti
Šiurpinis gvazdikas geriausiai auga atviroje saulėkaitoje ir derlingoje, lengvoje, vandeniui laidžioje dirvoje. Ši rūšis priklauso 3-9 atsparumo zonai, todėl Lietuvos 5-6 atsparumo zonose augalai patikimai peržiemoja be sudėtingo dengimo. Svarbiausia sąlyga sėkmingam auginimui – gera drenažo sistema, nes šaknys nepakenčia stovinčio vandens nei vasarą, nei žiemos atlydžių metu.
Vieta gėlyne turėtų gauti bent 6 valandas tiesioginės saulės per dieną. Nors augalas pakelia lengvą popietinį pusšešėlį, per tamsioje vietoje stiebai greitai ištįsta, linksta į šonus, o žiedynai būna smulkesni. Kaip nurodo Karališkosios sodininkystės draugijos (RHS) augalų profilis, šiurpinis gvazdikas geriausiai vystosi visiškoje saulėkaitoje ir gerai drenuojamame grunte, o reguliarus peržydėjusių žiedynų šalinimas padeda ilgiau išlaikyti gėlyno tvarką bei skatina naujų pumpurų formavimąsi.
Dirvožemis turėtų būti neutralus arba silpnai šarminis (pH 6,5-7,5), purus priemolis ar priesmėlis su pakankamu humuso kiekiu. Rūgščiose, užmirkusiose ar sunkiose molingose dirvose gvazdikai skursta. Jei sklypo žemė sunki, prieš sodinant verta įterpti komposto, rupaus smėlio ir šiek tiek dolomitmilčių arba medžio pelenų, kad sumažėtų rūgštingumas ir pagerėtų oro pralaidumas.
Praktinė priežiūra sezono metu nesudėtinga, tačiau keli paprasti veiksmai daro didelį skirtumą augalo sveikatai ir žydėjimo gausumui.
- Laistykite saikingai ir tik tiesiai prie šaknų, kad vanduo neužsistovėtų ant lapų skrotelės bei žiedynų. Tarp laistymų viršutinis dirvos sluoksnis turėtų lengvai pradžiūti.
- Tręškite saikingai, nes azoto perteklius skatina minkštų lapų augimą, silpnina stiebus ir mažina atsparumą grybinėms ligoms. Antrųjų metų pavasarį pakanka paberti komposto arba kompleksinių trąšų, o prieš žydėjimą – daugiau kalio ir fosforo turinčio mišinio.
- Reguliariai karpykite nužydėjusius žiedynus, jei norite pratęsti žydėjimą ir paskatinti šoninių ūglių augimą. Norėdami, kad gvazdikai patys pasisėtų kitiems metams, vasaros antroje pusėje palikite kelias stipriausias sėklų dėžutes subręsti.
- Prieš žiemą augalų nedengkite storu šlapių lapų sluoksniu, nes Lietuvos žiemomis šiurpiniams gvazdikams daug pavojingesnis šaknies kaklelio iššutimas nei pats šaltis. Besniegėmis žiemomis pakanka lengvos eglišakių uždangos.
Ar šiurpinį gvazdiką puola ligos ir kenkėjai
Šiurpinis gvazdikas yra gana ištvermingas, tačiau tankiai pasodintuose, prastai vėdinamuose ar per drėgnuose gėlynuose jį dažnai puola grybinės ligos – gvazdikų rūdys, fuzariozinis vytulys, miltligė ir šaknies kaklelio puvinys. Iš kenkėjų daugiausia žalos padaro amarai, šliužai, sraigės bei karštomis vasaromis suaktyvėjančios voratinklinės erkutės. Daugumos problemų išvengiama palaikant 25-30 cm atstumus tarp kerų ir nelaistant augalų per lapus vakarais.
Dažniausios ligos
Didžiausia grėsmė kyla tada, kai ilgai laikosi drėgni orai, o šaknys mirksta sunkioje žemėje. Anksti pastebėjus pirmuosius požymius, dažnai dar pavyksta apsaugoti gretimus augalus.
- Gvazdikų rūdys (Uromyces dianthi) ant abiejų lapų pusių ir stiebų suformuoja rudas ar tamsiai oranžines pūsleles, kurios vėliau plyšta ir barsto sporas. Pažeistus lapus reikia nuskinti ir sunaikinti, o stipriai apniktus kerus išrauti bei profilaktiškai nupurkšti vario preparatais ar sisteminiais fungicidais.
- Fuzariozinis vytulys (Fusarium oxysporum) pažeidžia augalo indų sistemą. Keras pradeda vysti, lapai pagelsta ir susisuka, nors žemė nėra sausa. Ši liga nepagydoma – sergantį augalą būtina kuo skubiau išrauti su žemių gumulu, o toje vietoje gvazdikų nesodinti mažiausiai 3-4 metus.
- Šaknies kaklelio puvinys dažniausiai pasireiškia po drėgnų žiemų arba pasodinus daigus per giliai. Stiebo pagrindas prie pat žemės patamsėja, suminkštėja ir augalas tiesiog nuvirsta.
- Miltligė ir įvairios lapų dėmėtligės dažniau išryškėja vasaros antroje pusėje, kai naktys tampa vėsios ir rasotos. Ant lapų atsiranda baltas miltuotas apnašas arba pilkšvos dėmės tamsesniais kraštais, todėl svarbu laiku išretinti per tankius želdynus.
- Virusinės ligos pasireiškia nelygiu lapų margumu, deformuotais ūgliais ir smulkiais, spalvą praradusiais žiedais. Virusus platina čiulpiantys kenkėjai, todėl užsikrėtusius augalus tenka sunaikinti, kad infekcija neišplistų po visą gėlyną.
Pavojingiausi kenkėjai
Kenkėjai paprastai suaktyvėja pavasarį, kai auga minkšti jauni lapai, arba per vasaros sausras, kai augalai nusilpsta nuo drėgmės trūkumo.
- Amarai mėgsta rinktis ant švelnių ūglių viršūnių ir besiskleidžiančių žiedpumpurių. Siurbdami sultis jie stabdo augimą, deformuoja žiedus ir platina virusus. Nedidelius židinius galima nuplauti stipresne vandens srove arba apipurkšti kalio muilo tirpalu, o gėlyne verta palikti erdvės natūraliems jų priešams – boružėms ir auksaakėms.
- Šliužai ir sraigės pavojingiausi pavasarį bei lietingomis vasaromis, ypač pavėsingesnėse vietose, kur išgraužia skyles jaunuose skrotelės lapuose ir palieka blizgius gleivių pėdsakus. Veiksmingiausiai padeda vakarinis surinkimas, mulčiavimas šiurkščiomis medžiagomis ir ekologiškos granulės su geležies fosfatu.
- Voratinklinės erkutės ir tripsai pasirodo per ilgiau užsitęsusias karščio bangas. Erkutės apipina apatinę lapų pusę vos matomu voratinkliu ir sukelia smulkų gelsvą taškuotumą, o tripsai pažeidžia žiedlapius, palikdami šviesius sidabriškus ruoželius. Šių kenkėjų plitimą riboja tolygus laistymas ir savalaikis purškimas augalinio aliejaus pagrindu pagamintomis priemonėmis ar specialiais insekticidais.
Apie apiegeles.lt komandą
Esame augalų entuziastų komanda. Mūsų tikslas - dalintis praktiniais patarimais, naujausiomis sodininkystės tendencijomis ir įkvėpti jus kurti nuostabią žalią erdvę savo namuose bei kieme.
Jus taip pat gali sudominti
Daugiau naudingų straipsnių jūsų augalams ir namams.