Stambiažiedis plačvarpis – katilinių šeimos šakniastiebinis augalas

Plačvarpis (Platycodon A. DC.) Stambiažiedis plačvarpis (P. grandiflorum (Jacq.) A. DC.) katilinių (Campanulaceae) šeimos šakniastiebinis augalas, aptinkamas Rytų Sibire, Tolimuosiuose Rytuose, Japonijoje, Kinijoje. Užauga iki 40-60 cm aukščio. Lapai tamsiai žali, kiaušiniški, jų pakraščiai smulkiai dantyti. Žiedai dideli, 6-8 cm skersmens, mėlyni arba balti, varpelio pavidalo, po 2-5 susitelkę žiedynkočio viršūnėje. Žydi liepos—rugpjūčio mėn. Pavasarį išaugę stiebai ir lapai būna tamsiai violetiniai, vėliau pasidaro šviesiai žali, o subrendę patamsėja. Žydėjimo metu žiedynkotis pusiau sumedėja. Šaknys balsvos — sustorėjęs šakniastiebis. Sėklos smulkios, juodos. Mėgsta atvirą saulėtą vietą, tačiau stiprioje saulės atokaitoje žydi žymiai trumpiau.

Gerai auga lengvose priesmėlio dirvose, patręštose perpuvusiu mėšlu (1 m2 10 kg). šlapių ir sunkių priemolio dirvų nemėgsta. Dauginamas sėklomis, retai kero dalijimu. Sėklos sėjamos tiesiog į lysvę rudenį arba pavasarį. Sėjinukai pikuojami, kai turi du tikruosius lapus, 8 X 10 cm atstumu. Antraisiais metais anksti pavasarį arba rugsėjo mėn. sodinami į nuolatinę vietą 20-25 cm atstumu. Geriau persodinti pavasarį, nes, persodinus rudenį, gali iššalti. Šaknys jautrios pažeidimams. Stipriai pažeidus šaknis, augalas silpnai vystosi ir išbujoja tik antraisiais po persodinimo metais. Žiemoja nepridengtas. Tinka alpinariumams, grupėms gazone ir mišrioms lysvaitėms su kitomis daugiametėmis gėlėmis. Iš žiedų sudaromos puokštės.

Šaltinis – Plačvarpis