Storalapė bergenija uolaskėlinių šeimos, daugiametė gėlė

Bergenija (Bergenia Moench.)

Storalapė bergenija (B. crassifolia (L.) Fritsch.) uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimos, daugiametė, 30-50 cm aukščio gėlė, kilusi iš Sibiro ir Vidurinės Azijos (Altajaus kalnų). Lapai apvalūs, širdišku pamatu, visžaliai, 35 cm ilgio ir 30 cm pločio, susitelkę skrotelėse. Viršutinė lapų dalis blizga, apatinė matinė. Nuo šalčio lapai paraudonuoja. Žiedynkotis storas, sultingas, belapis, 30 cm aukščio, baigiasi skėtiškos kekės žiedynu. Žiedai violetiškai raudoni. Žydi gegužės—birželio mėn. Sėklos smulkios, juodos, 2 mm ilgio. Šakniastiebis šliaužiantis.

Dauginama sėklomis ir kero dalijimu. Keras dalijamas pavasarį ir rugpjūčio mėn. Dalijant kerą, žiūrėti, kad šakniastiebis turėtų stiprias šaknis ir bent tris akutes. Sodinama 30— 40 cm atstumu. Pirmaisiais metais po persodinimo auga silpnai, reikia dažnai laistyti, ypač sausrų metu. Dauginimas sėklomis yra sudėtingesnis. Sėklos sėjamos kovo mėn. dėžutes ir lengvai užpilamos žemėmis. Kadangi daigeliai smulkūs, pirmą kartą pikuojama į dėžutes. Pasodinus daigus dirvą, pirmaisiais metais prieš žiemą patartina pridengti.

Sėjinukai pražysta ketvirtaisiais metais. Gerai auga lengvo priesmėlio dirvose, pridėjus į jas perpuvusio mėšlo arba kompostinės žemės. Stipriai kaitinamose vietose vystosi blogiau. Daliniame pavėsyje auga gerai, žiedai būna stambūs, lapai vešlūs. Vienoje vietoje nepersodinta gali augti 12-15 metų. Suaugusi gerai žiemoja nepridengta. Sniegui nutirpus, pašalinami seni lapai, o balandžio mėn. pabaigoje pradeda augti nauji. Tinka alpinariumams, grupėms gazone, bordiūrams. Ypač gražiai derinasi alpinariume su akmenimis. Žiedų puokštės vandenyje gerai laikosi.

Daugiau apie bergenija