Uolaskėlė (Saxifraga) – uolaskėlinių šeimos daugiametės, rečiau vienmetės, dvimetės šakniastiebinės žolės.
Tai samanų formos pagalvėliniai augalai arba smulkialapiai kereliai. Daugumai rūšių būdinga pamatinių lapų skrotelė. Lapai pamatiniai ir stiebiniai, šviesiai ar tamsiai žali (retai įvairiaspalviai), stori, mėsingi, odiški ar ploni, ištisiniai arba plaštakiškai skiautėti, pliki arba apaugę liaukiniais plaukeliais, standžiais kraštais, inkrustuoti kalcio druskomis, tai suteikia lapams sidabrišką blizgesį ir pilkai žalią ar melsvą atspalvį.
Žiedai pavieniai, žiedynai šluotelės, kekės ar skėčio pavidalo, dažniausiai balti, rečiau baltai gelsvi, geltoni, rožiniai arba raudoni, su raudonais, purpuriniais ruoželiais daugiasėklė dviskyrė (retai ar taškeliais. Vaisiai penkiaskyrė) dėžutė. Sėklos labai smulkios, juodos.
Gentyje daugiau kaip 300 rūšių, gausu varietetų ir natūralių hibridų. Be to, labai daug yra kultūrinių formų ir veislių. Rūšys daugiausia paplitusios Šiaurės pusrutulio vidurinės juostos ir arktinių rajonų kalnuose.
Lietuvoje – 3 rūšys (nelabai dekoratyvios). Želdiniuose dažniausiai auginamos introdukuotos uolaskėlės: ūksminė, velėninė ir labai retai – šluotelinė, Arenso ir piramidinė.
Pagal augalo morfologiją, gyvenimo formas, lapus, spalvą, ilgaamžiškumą, žydėjimo laiką, kilmę (geografine) uolaskėlės skirstomos į 15 sekcijų, o šios į posekcijas. Tai A. Englerio ir E. Irmšerio 1916 m. uolaskėlių klasifikacija.
Ūksminė uolaskėlė.
Auga vakarinėje ir Centrinėje Pirėnų dalyse. Lietuvoje viena iš dažniausiai auginamų daugiamečių gėlių. Augalas kiliminis, 6-10 cm aukščio. Lapai atvirkščiai kiaušiniški ar kastuviški, į lapkotį siaurėjantys, odiški, matiniai arba blizgantys, apatinė pusė rausva, trumpakočiai, skroteliniai; lapo kraštas karbuotas.
Žiedai maži, žvaigždiški, balti, su raudonais taškeliais; žiedynas – puri šluotelė. Žydi gegužės-liepos mėn., 30-40 dienų. Kai kurios kultūrinės ir gamtinės formos mūsų klimato sąlygomis sėklų neužmezga. Žiemoja nepridengta, Dekoratyvi ištisus metus.
Gėlynuose auginamos hibridinės ūksminės uolaskėlės ir vadinamos. Augalas 20-30 cm aukščio. Lapai išmarginti geltonomis dėmėmis. Ypač ryškios dėmės augančių saulėtoje vietoje, vidutinio drėgnumo dirvoje. Dažna darželiuose ir kapinėse.
Arenso uolaskėlė.
Hibridai, veislės bei kultūrinės formos gautos natūralios ir dirbtinės hibridizacijos būdu. Literatūroje vadinama Arenso uolaskėlių hibridais. Respublikoje labai retai auginama. Užauga 15-25 cm aukščio.
Suaugusios lapų skrotelės sudaro tankų kilimą. Lapai šviesiai žali, plaštakiški, su 5-9 skiautėmis. Žiedai balti, rožiniai, ryškiai rožiniai, raudoni; žiedynkotis 15-25 cm aukščio. Žydi gegužės-birželio mėn., apie 20 dienų. Sėklų užpasisėja. Žiemoja metus mezga gausiai (25 000 sėklų sveria 1 g).
Savaime nepridengta. Dekoratyvi ištisus. Gražiausios veislės: ‘Blütenteppich’- augalas 10-15 cm aukščio, žiedai karmino rožinės spalvos; ‘Feuerteppich’- žiedai raudoni; ‘Feuerwerk’- augalas 15-20 cm aukščio, žiedai raudoni, labai ankstyva veislė; ‘Grandiflora Alba’- žiedai balti; ‘Purpurmantel’- žiedai raudoni; ‘Rosenkönigin’- žiedai rožinės spalvos, žydi vėlai; ‘Schneeteppich’- žiedai dideli, grynai balti; ‘Schwefelblüte’- žiedai sieros geltonumo.
Veleninė uolaskėlė.
Paplitusi arktiniuose ir subarktiniuose kraštuose (Islandijoje, Grenlandijoje, Urale, Šiaurės Amerikos šiaurinėje dalyje).
Dekoratyvios tik šios rūšies gamtinės ir kultūrinės formos bei hibridai. Užauga 20-28 cm aukščio. Lapai plaštakiški, su trimis skiautėmis, skroteliniai. Žiedai balti, pavieniai arba žiedyne po 1-3 (5). Žydi nuo gegužės mėn. iki rudens. Sėklos subręsta liepos mėn. Dekoratyvi ištisus metus.