Categories
DAUGIAMETĖS GĖLĖS

Vaisgina – daugiametis augalas

Vaisgina notrelinių šeimos žemas, šakniastiebinis, iš dalies žemės paviršių padengiantis žolinis, 10-40 cm aukščio daugiametis augalas. Stiebas keturbriaunis, šliaužiantis, su palaipomis arba be jų. Lapai ovalūs, nusmailėję. Žiedai mėlyni, kvapus, medingi, menturiniai; žiedynas varpiškas. Žydi gegužės-birželio mėn. Vaisiai – maži, šviesiai rudi riešutėliai. Juos platina skruzdėlės.

Gentyje 30 rūšių, daugiausia paplitusių Europoje, vidutinio klimato juostoje ir Kaukaze. Tarybų Sąjungoje auga 15 rūšių. Kai kurios šliaužiančiosios vaisginos formos jau nuo XII a. auginamos darželiuose. Dažnesnės raudonlapė ir margalapė formos, Pavyzdžiui, ‘Atropurpurea’ yra viena iš labiausiai paplitusių daugiamečių gėlių respublikos želdiniuose. Vaistinis augalas.

Gauruotoji vaisgina.

Auga Europoje, išskyrus arktines sritis, Kaukaze, Viduržemio pajūrio srityje, Irane. Dažna sausose pievose, pamiškėse, šlaituose, dirvonuose, upių slėniuose, sausuose miškuose. Lietuvoje aptinkama visoje teritorijoje, bet gėlynuose dar neauginama.

Augalas 10-40 cm aukščio. Stiebas status, apšepęs gauruotais plaukeliais, be palaipų. Lapai pilkšvai žali, gauruoti. Žiedai mėlyni; žiedynas varpiškas, 20 cm ilgio. Žydi gegužės-birželio mėn. Sėklos sunoksta birželio pabaigoje. Žiemoja nepridengta. Vaistinis augalas. Gėlynuose auginamos formos ir veislės: ‘Alba’ – žiedai balti, Rosea’- rožiniai ir ‘Brockbankii’- šviesiai mėlyni.

Šliaužiančioji vaisgina.

Auga Tarybų Sąjungos europinėje dalyje, Kaukaze, Vakarų Europoje, Viduržemio pajūrio srityse, Irane. Nuo seno kultivuojama rūšis. Aptinkama drėgnose pievose, prie upelių, lapuočių ir šviesiuose mišriuose miškuose, pamiškėse, miško aikštelėse, miškinguose šlaituose.

Dažna visoje Lietuvoje, kiek retesnė pietinėje respublikos dalyje. Augalas 15-25 cm aukščio, su ilgomis, šliaužiančiomis, lapuotomis palaipomis, įsišaknijančiomis žemėje. Stiebas keturbriaunis, status, jo pamatinėje dalyje išauga didelių, ilgakočių, tamsiai žalių lapų skrotelė. Stiebiniai lapai ovalūs, trumpakočiai arba bekočiai, į viršūnę mažėja ir virsta pažiedėmis.

Apatinės pažiedės žalios, viršutinės dažniausiai violetinės. Žiedai mėlyni, kvapus, medingi. Žydi gegužės viduryje-birželio pradžioje, apie 20-25 dienas. Sėklas užmezga liepos mėn. Auginama drėgnoje dirvoje. Žiemoja nepridengta. Lapai ir žiemą žaliuoja. Dekoratyvi ištisus metus. Vaistinis, medingas augalas.

Gėlynuose daugiausia auginamos šios formos ir veislės: ‘Alba’- žiedai balti, lapija žalia; ‘Atropurpurea’- žiedai mėlyni, lapai raudonai rudi, metalo blizgesio, dekoratyvūs visą žiemą, dažnai auginama respublikos gėlynuose; ‘Burgundy Glow’ – žiedai mėlyni, lapai baltai rožiniai; ‘Multicolor’ – žiedai mėlyni, lapų dėmėtumas keičiasi vos ne kas mėnuo, jie išmarginti raudonomis, geltonomis, rudomis ar rožinėmis dėmėmis.

Ši forma introdukuota Kauno botanikos sode. Dabar šliaužiančioji vaisgina pradėta auginti respublikoje gėlininkų sodybose, pasitaiko želdiniuose. ‘Palisander’ panaši į ‘Purpurea’, žiedai mėlyni, lapai rausvi; ”Teppichrosa’ – žiedai rožiniai, lapai rausvai žali; ‘Variegata’- žiedai mėlyni, violetiniai, lapai su baltai geltonomis dėmėmis, tai dekoratyviausia forma.

Visų vaisginų lapai dekoratyvūs per visą žiemą.

Sodinama nedideliame pavėsyje, molingoje, humusingoje, drėgnoje dirvoje. Kerai saulėtoje ir sausoje dirvoje karštą vasarą žūva. Gauruotoji vaisgina mėgsta pavėsį (dalinį ar visišką).

Kereliai sodinami 15-20 cm atstumu (1 m² 16 arba 8-9 kerai), didelėmis grupėmis (po 10-20 keru). Kad vienoje vietoje ilgai augtų, kas 4-5 metai augalus prieš žiemą reikia mulčiuoti kompostinės durpinės žemės mišiniu arba perpuvusiu mėšlu. To nedarant, kerus būtina kas 4-5 metai persodinti ir padauginti.

Dauginama dalijant kerą, žemėje įsišaknijusių palaipų dalimis ir sėklomis. Gauruotoji vaisgina dauginama sėklomis ir dalijant kerą. Sėklos sėjamos pavasarį į dėžutes. Kerai dalijami anksti pavasarį arba vasaros pabaigoje.

Įsišaknijusios palaipų dalys liepos mėn. nupjaunamos ir pasodinamos į šaknydinimo, dauginimo lysves. Augalai atsparūs ligoms ir kenkėjams. Kartais sausoje dirvoje ir saulėtoje vietoje šliaužiančiosios vaisginos lapus apninka virusas. Pažeisti lapai sudžiūsta, bet šakniastiebiai išleidžia naujus ūglius, ir augalas nežūva. Tačiau geriausia tokius augalus išrauti ir sudeginti.

Vaisginos sodinamos alpinariumuose

Prie atraminių sienelių, tinka bordiūrams; šliaužiančioji vaisgina kaip kiliminis augalas gali būti auginama didelėmis grupėmis (po 10-20 kerų, į 1 m² 8-9 arba 16 kerų) gazonuose, nes pakenčia šienavimą.

Pamiškėse (nedideliame pavėsyje, drėgnoje dirvoje) vaisginos gražius derinius sudaro su pipirlape, žemuogene, tijarėle ir valdšteinija. Alpinariume galima sodinti kartu su rožine raktažole, burbuliais, įvairiais žemaūgiais vilkdalgiais, o pakrantėse, prie vandens baseinų – su bruneromis, laumenėmis, vingiorykštėmis, viendienėmis, sibiriniais vilkdalgiais, liguliarijomis, neužmirštuolėmis ir vėdrynais.

Margalapių formų ‘Multicolor’, ‘Variegata’ įdomios spalvinės dėmės alpinariume arba įvairiarūšių gėlių gėlyne būna su margalapiais šilokais, kaukaziniais vaistučiais (‘Variegata’), daugiamečiais geltonžiedžiais linais arba neįprastų melsvų spalvų eraičinais.

Kaip kiliminė paunksninė gėlė plačiau turėtų būti auginamos čia paminėtos vaisginos rūšys bei jų formos (‘Atropurpurea’ ir ‘Multicolor’).